Technikos prikimštas kiemas, tvarkingi sandėliai, aplinkui plytintys laukai, bebaigiamas statyti įspūdingo dydžio gyvenamasis namas – taip šiandien atrodo Petro Pošiūno ūkis. „Visiškai nesutinku, kad dideliame ūkyje ūkininkaujant ekologiškai neįmanoma susitvarkyti. Kaip tik atvirkščiai: dideliame ūkyje daug paprasčiau organizuoti darbus, verta investuoti į brangius įrenginius, nes jie greičiau atsiperka, įmanoma įpirkti modernią techniką, pritaikyti šiuolaikines technologijas. Ir darbuotojai tolygiau apkrauti“, – vardija Petras, kuriam aplinkiniai ir į akis, ir už akių vis mesteli užuominų, neva toks didžiulis ūkis sukurtas tik tam, kad didesnė išmokų suma susidarytų.

Aišku, gaunami pinigai spartina ūkio plėtrą, be paramos ūkininkauti ekologiškai vargu ar apsimokėtų, nes derlius gaunamas gerokai mažesnis. „Gandai, esą ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai net nekulia, o pasėlius paprasčiausiai užaria, yra gerokai perdėti“, – nuoskaudą dėl nepelnytai metamų kaltinimų išsako Petras, pridurdamas, kad iš ploto vieneto jis gauna daugiausia produkcijos iš visų Švenčionių rajone ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių.

Iš pradžių, 2004-aisiais, vos pradėjus ūkininkauti ekologiškai, derlius sumažėjo. Bet dabar kasmet produkcijos užauginama vis daugiau – prie sėkmės daug prisidėjo nuolat ūkininką konsultuojantis LŽŪKT Švenčionių biuro augalininkystės konsultantas Rimas Bureika. Šiemet vidutinis javų derlius ūkyje – 2 t/ha, tačiau laukuose, kur kvietrugiai buvo pasėti po žirnių, byrėjo net 4 t/ha grūdų. Ne pirmus metus ekologiškai ūkininkaudamas Petras įsitikino, kad po ankštinių kultūrų auginamų augalų derlius visuomet padidėja. Ankštinių sėjomainoje stengiasi laikyti iki 30 procentų. „Taikant apgalvotą sėjomainą, užariant augalus žaliajai trąšai, ir mūsų rajono žemėse galima gauti 4 t/ha derlių“, – įsitikinęs Petras.

Nenašių žemių kategorijai priskiriamos Modžiūnų kaimo apylinkių žemės itin menko derlingumo – tik 25–36 našumo balai, o Adutiškyje (ten plyti didžioji Petro dirbamų laukų dalis) žemės geresnės – siekia jau ir 50 balų.

Kainos už grūdus maloniai nustebino

Didžiausius plotus – 500 ha – ūkyje užima vasariniai kviečiai. Salyklinių miežių augina 250 ha, kvietrugių 100, rugių 100, lubinų ir žirnių buvo 200 ha, dar avižų, grikių sėjo. Viską sudėjus, hektarų skaičius perkopia gerokai per tūkstantį, mat Petras sumuoja dar ir vyresniojo sūnaus Dariaus, jaunojo ūkininko, žemes (jo laukai turi antrųjų metų pereinamojo laikotarpio statusą).

Šiemet pirmą kartą augino lubinus. Parinko jiems lengvesnes dirvas, neblogai užderėjo – po 3 t/ha.

Sertifikuotą sėklą ūkininkas perka iš sėklininkystės ūkių, dalį laukų užsėja savo ūkyje užauginta ekologiška sėkla. Veisles renkasi tokias, kurios rekomenduojamos ekologinei žemdirbystei: kad augalai būtų atsparūs ligoms, ne tokie reiklūs trąšoms.

Šis ruduo visus žemdirbius nudžiugino aukštomis grūdų supirkimo kainomis, o ekologinių ūkių šeimininkai bene pirmą kartą gavo realius priedus už produkcijos ekologiškumą. Petras sako neprisimenąs metų, kad už grūdus būtų mokama tiek daug. Jis jau pardavė 800 tonų vasarinių kviečių ir 200 tonų miežių (iš viso 1 000 tonų ekologinių grūdų) po 800 Lt/t – tai negirdėta kaina. „Ekologiniams grūdams dar pernai nebuvo stambių pirkėjų. Juk buvo metų, kai vežiodavome ir siūlydavome po 200 Lt/t, tai vos transporto išlaidas pasidengdavome“, – netolimus laikus prisimena Petras. Šiemet ūkininkas jau gali rinktis pirkėjus. Štai produkcijos prašo bendrovė „Plungės duona“, bet nuo Švenčionių tolokai vežti.

Ketina plėsti sandėlių ūkį

Vasarą Petras nusprendė skubiai investuoti į grūdų džiovyklą – mat produkcijos kokybei kasmet keliami vis griežtesni reikalavimai. Be to, apsimoka grūdus palaikyti ir išlaukti geresnių kainų. Švediška Tornum TS 3 28 m3 porcijinė džiovykla buvo pastatyta per dvi savaites. „Tai rekordiškai trumpas laikas – tiesiog bendrų pastangų su partneriais dėka pavyko taip greitai sukomplektuoti džiovyklą. Paprastai darbų procesas trunka apie tris mėnesius“, – patikslina bendrovės „Baltic farm supply center“ direktorius Gediminas Leščinskis. Džiovyklos galingumas (6 t/val.) buvo pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad ūkis ekologiškas, tad ir tokiuose plotuose išauginamų grūdų kiekis bus mažesnis negu ūkininkaujant intensyviai.

Ūkininkas patenkintas 160 tūkst. Lt kainavusia džiovykla. Pirmiausia dėl to, kad ji labai ekonomiška – tonai grūdų išdžiovinti (4 proc.) reikia tik 15 l dyzelinio kuro. Petro planuose – Adutiškyje įrengti modernius 4 000 t talpos grūdų sandėlius su džiovykla. Tam jis rengia projektą struktūrinių fondų paramai gauti.

Kai trūksta sandėlių talpų, stabdomas derliaus nuėmimas – paprasčiausiai nebūna kur dėti grūdų. „Visų kuliamų grūdų džiovinti nespėjome, bet pravalyti – pravalėme. Nevalytų grūdų iš ekologinio ūkio negalime vežti į grūdų kombinatus: nepriima, jei šiukšlingumas didesnis negu 10 proc., o ekologiškai auginant piktžolių priemaišos – neišvengiamos“, – sako Petras.

Žemės dirbimas – kruopščiai apgalvotas

Pagrindinė apsaugos nuo piktžolių priemonė – tinkamai parinktas žemės dirbimas. Rudenį būtinas skutimas. Šiemet po derliaus nuėmimo iš karto skuto ražienas ir įsėjo baltąsias garstyčias. Jos suspėjo užaugti iki žydėjimo tarpsnio ir spalio pradžioje buvo užartos.

Pasak Petro, dirva po garstyčių tikrai turėjo praturtėti fosforo ir kalio. Baltosios garstyčios, kaip žalioji trąša, ūkyje buvo panaudotos pirmą kartą (anksčiau Petras šiuos augalus augino sėklai). Sėjos norma – 15 kg/ha (sėklų kilogramo kaina – 15 Lt).

Kur nesėtos baltosios garstyčios, rudenį dirvos prieš arimą būtinai vieną kartą nuskutamos – taip sunaikinamos sudygusios piktžolės. Tada vėlai rudenį užariama. Pavasarį žemei dirbti naudojami skutikliai Lemken. Pasėjus javus, žemė po 3 dienų nuakėjama, paskui dar kartą akėjama javams sudygus – ūkyje tam įsigytos specialios ekologinės akėčios, kurios vos sudygusias piktžoles ištempia į paviršių. „Net tikrintojai iš „Ekoagros“ stebėjosi laukų švarumu ir įtarinėjo, gal mes chemines apsaugos priemones naudojome. Tačiau jei viską pagal technologijas padarai, pasėliai tikrai palyginti švarūs būna“, – įsitikinęs ūkininkas. Kitais metais jis rengiasi pirkti dar vienas akėčias – su vienomis sunku suspėti tokius plotus apdirbti. Kad kuo mažiau piktžolių sėklų patektų į dirbamus laukus, šienapjove pjaunamos visos pakelės.

Ūkyje yra sukomplektuota visa reikiama technika. Vienas Fendt, penki galingi Johne Deere traktoriai, kombainas Claas Lexion 580 (pirktas pagal SAPARD programą). Na, dar vieno galingo kombaino reikėtų – jį planuoja įsigyti jaunojo ūkininko ūkį įregistravęs vyresnysis Petro sūnus Darius. „Dabar kaip ir nieko netrūksta, bet technika dėvisi, genda, pasensta, gal po metų jau ieškosime tobulesnių agregatų“, – sako ūkininkas.

Nuo Modžiūnų iki Adutiškio

Prieš 17 metų pradėjęs ūkį kurti Modžiūnuose, Petras po kelerių metų pastebėjo, kad su savo užmojais nebeišsitenka apylinkėse. Tad ūkį plėsti nutarė už 30 km esančiame Adutiškyje. Ten buvo daug laisvos valstybinės žemės – iki šiol ją nuomoja. Valstybinės žemės nuoma – tik 14 Lt/ha, o savininkams tenka mokėti 200 Lt/ha. Nuosavos žemės yra apie 200 ha. Petras laukia, kada išsispręs valstybinės žemės klausimas – didžioji jo dirbamų žemių dalis yra būtent valstybinė žemė. Ūkyje nuolat dirba 10 darbuotojų. Visuomet į pagalbą atskuba sūnūs Darius ir Andrius. Darius jau pats savarankiškai ūkininkauja (dirba per 200 ha žemės), o Andrius dar studijuoja Lietuvos žemės ūkio universitete, ateityje irgi ketina ūkininkauti.

Zootechniko specialybę turintis Petras svajoja auginti mėsinių galvijų – hailendų bandą. Jau dairosi, kokį pamiškės kampą jiems būtų galima atitverti, kur pašiūrę pastatyti. Ūkyje kasmet lieka daug grūdų mišinių, kuriuos sunku realizuoti – tai būtų puikus pašaras galvijams. Planuose – ir nuosavos grūdų perdirbimo įmonės statyba. Joje galėtų ne tik savo, bet ir kitų ūkininkų užaugintus grūdus perdirbti, pavyzdžiui, kruopas gaminti.

„Jei po 2013 m. ir neliks rėmimo ekologiniams ūkiams, esu tikras, kad produkcijos kainos jau bus tiek kilstelėjusios, kad gerai seksis plėtoti ekologinį ūkininkavimą ir be paramos“, – tikisi Petras Pošiūnas.

***

Švenčionių rajone 15 proc. ūkininkų ūkininkauja ekologiškai: iš 572 registruotų ūkininkų 86 plėtoja ekologinį ūkininkavimą. Petro Pošiūno ūkio sertifikuotas ekologinių pasėlių plotas – 944,6 ha – šiuo metu yra didžiausias ne tik Švenčionių rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo direktorė Kristina Kazlauskaitė stambiausiam filialo klientui priekaištų neturi. „Petro Pošiūno ūkis tvarkomas gerai. Aišku, kaip ir visur, pasitaiko smulkių klaidelių, bet dirbant jos visuomet ištaisomos. Nemanau, kad stambiame ūkyje sunkoka tvarkytis ūkininkaujant ekologiškai. Moderni technika, kokybiška sėkla, technologijų laikymasis garantuoja, kad bus išauginta kokybiška produkcija. Dar vienas to patvirtinimas – šiemet organizuotame konkurse renkant pažangiausius ekologinės gamybos ūkius, nugalėtojais tapo palyginti stambūs ūkiai – visi per 100 ha“, – sako K. Kazlauskaitė.

***
Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija ir VšĮ „Tatulos programa“ išrinko pažangiausius ekologinius ūkius. Pažangiausiu ekologinės gamybos ūkiu pripažintas Felikso Vaitelio ūkis (Pernaravos k., Kėdainių r.). Antroji vieta skirta Vaidutės Stankevičienės ūkiui (Parovėjos k., Biržų r.), trečioji – Edmundo Henriko Jastramsko ūkiui (Šventežerio k., Lazdijų r.), ketvirtoji – Romualdo Mančo ūkiui (Kentrių k., Pagėgių sav., Tauragės aps.), penktoji – Valerijos Birutės Žiogienės ūkiui (Kiškėnų k., Klaipėdos r.)