Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje suintensyvėjo vaistinių augalų tyrinėjimas ir vaistinės augalinės žaliavos vartojimas ne tik farmacijoje, bet ir maisto, kosmetikos pramonėje bei odontologijoje. Per pastaruosius 20 metų vaistinių augalų auginimas ir vaistinės augalinės žaliavos perdirbimas tapo verslu Europoje ir JAV.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pagrindinis tikslas – saugoti žmogaus sveikatą bei stiprinti prevencinį gydymą, išvengti ligų kartojimosi. Sprendžiant sveikatos problemas, vartojama vaistinė augalinė žaliava ir augaliniai vaistiniai preparatai. Jie pasižymi farmakologinio veikimo įvairove ir turi mažiau šalutinių poveikių žmogaus organizmui lyginant su cheminiais vaistais. Augaliniuose vaistiniuose preparatuose yra bio­logiškai veiklių medžiagų visuma (kumarinų, lignanų, flavonoidų, chlorofilo, glikozidų, taninų, alkaloidų, vitaminų ir kt.), dėl to sumažėja šalutinis šių preparatų poveikis. Augaliniai vaistiniai preparatai stiprina imuninės, endokrininės, detoksikacinės ir nervų sistemų veiklą.

Ypatinga augalų grupė ir jų naudojimo perspektyvos

PSO duomenimis, 35–70 tūkst. augalų rūšių naudojama medicinoje: tai sudaro 14–28 proc. visų augalų rūšių skaičiaus, arba 35–70 proc. visų naudojamų augalų pasaulyje. Dabar pasaulyje 35–40 proc. vaistinių preparatų gaminama iš vaistinės augalinės žaliavos. Europos farmacijos pramonėje vartojama 900–1 200 induočių augalų rūšių, o Lietuvoje tradicinėje ir liaudies medicinoje naudojamos 462 spontaninės, adventyvinės bei introdukuotos aukštesniųjų augalų rūšys, penkios grybų, dvi kerpių, viena samanų ir viena dumblių rūšis.

Augalų auginimo sąlygos ir įvairūs meteorologiniai veiksniai veikia jų biocheminę sudėtį, todėl, gaminant augalinius vaistinius preparatus, labai svarbi vaistinės augalinės žaliavos standartizacija, teisingos vaistinių augalų auginimo, žaliavos ruošimo technologijos ir vaistinių preparatų gaminimas pagal reikalavimus bei direktyvas. Europos ir nacionalinės farmakopėjos yra pagrindas auginant vaistinius augalus, ruošiant vaistinę žaliavą ir gaminant augalinius vaistinius preparatus – tai užtikrina jų kokybę, saugumą ir efektyvumą.

Vaistažolininkystės renesansas stebimas Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Vaistinė augalinė žaliava tenkina ne tik farmacijos, bet ir maisto bei kosmetikos pramonės poreikius.

Atranka ir selekcija

Atsižvelgiant į PSO ir Geros gamybos praktikos reikalavimus bei direktyvas, vaistinė augalinė žaliava ir iš jos pagamintų produktų kokybė turi atitikti saugumo, stabilumo ir veiksmingumo rodiklius.

Atrankos tikslas – išauginti homogenišką aukštos kokybės vaistinę augalinę žaliavą. Vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai auginami gamybinėse plantacijose, kur taikoma teisinga auginimo technologija, užtikrinanti vaistinės augalinės žaliavos kokybę ir kiekybę.

Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų selekcija dar neišsivysčiusi, palyginti su kitais kultūriniais naudingais augalais. Pavyzdžiui, Vokietijoje iš 80 auginamų vaistinių augalų rūšių yra išvestos tik 26 veislės. Vengrijoje užregistruotos 76 veislės. Vaistinių augalų selekcija užsiima privačios firmos ir valstybinės institucijos (Federalinis kultūrinių augalų selekcijos centras). Vaistinių augalų selekcija vykdoma daugelyje Europos valstybių: Aust­rijoje (Taikomosios botanikos institutas, Viena), Lenkijoje (Vaistinių augalų institutas, Podznanė), Šveicarijoje (Bazelio universiteto Farmacinės biologijos institutas) ir kt.

Lietuvoje, Lietuvos žemės ūkio universitete, yra sukurta tik paprastojo kmyno veislė Gintaras. Pirminė selekcinių donorų atranka pradėta Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sode, Botanikos institute Vilniuje.

Vaistažolininkystė Vokietijoje

Vokietija yra lyderė vaistažolininkystės srityje. Tai viena iš didžiausių vaistinių ir prieskoninių augalų augintojų ir vaistinės augalinės žaliavos perdirbėjų visoje Europoje. Dabar ten vaistiniai ir prieskoniniai augalai auginami daugiau kaip 10 000 hektarų plote. Vaistinė augalinė žaliava plačiai vartojama įvairiose pramonės šakose – farmacijoje, kosmetikos, odontologijos, maisto bei pašarų gamyboje.

Vaistažolininkystės plėtrą Vokietijoje spartina:

• palankios klimato sąlygos augalų vegetacijos metu;
• didėjantis vaistinės augalinės žaliavos poreikis farmacijos, maisto ir kosmetikos pramonei;
• vyriausybės parama vaistažolininkystės verslui.

Vaistažolininkystė plėtojama: Tiuringijoje, kur vaistažolininkystės plėtrą organizuoja Tiuringijos vaistinių ir prie­skoninių (aromatinių) augalų augintojų ir perdirbėjų asociacija; Žemutinėje Saksonijoje (Saksonijos žemės ūkio asociacija) ir Saksonijoje-Anhalte (Saksonijos-Anhalto žemės ūkio asociacija).

Šių asociacijų veikloje dalyvauja 40–50 narių, tarp kurių yra farmacijos, maisto pramonės įmonių ir mokslo institucijų atstovų bei privačių augintojų. Pažymėtina, kad minėtos asociacijos glaudžiai bend­radarbiauja su Sveikatos, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis, skleidžia patirtį, skatina vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimą. Asociacijos narių grupė kontroliuoja šių augalų auginimo, vaistinės augalinės žaliavos nuėmimo, laikymo ir perdirbimo procesą. Be to, kasmet rengia ir organizuoja suvažiavimus, konferencijas, vykdo mokslinius tyrimus ir kuria projektus vaistažolininkystės klausimais.

Pramoninėse plantacijose auginama 30 rūšių vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų, iš kurių paminėtinos pagrindinės: vaistinė ramunė (Chamomilla recutita L.), pipirmėtė (Mentha piperita L.), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.), vaistinė melisa (Melissa officinalis L.), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.) ir kt. Vaistinei augalinei žaliavai ir iš jos gaminamiems augaliniams vaistiniams preparatams taikomi griežti kokybės, saugumo ir efektyvumo reikalavimai. Vaistinių ir prieskoninių augalų kiekybė ir vaistinės žaliavos kokybė Vokietijoje vertinama pagal naujausius tarptautinius standartus ir Europos Sąjungos norminius dokumentus – Europos ir Vokietijos farmakopėjų bei Geros gamybos praktikos reikalavimus. Priklausomai nuo agrotechnologijos ir vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijos, keičiasi ir vaistinių augalų auginimo, žaliavos ruošimo reikalavimai.

Vaistažolininkystė Lenkijoje

Lenkijos augalinių vaistinių preparatų rinka apima per 3 000 pavadinimų ir vertinama šiandien 240–250 milijonų eurų. Tai sudaro apie 50 procentų Vidurio ir Rytų Europos šalių augalinių vaistinių preparatų rinkos. Lenkijos augalinių vaistinių preparatų rinka užima panašią vietą tarp Rytų Europos šalių, kaip Vokietijos rinka tarp Vakarų Europos šalių. Lenkijos farmacijos rinkoje dominuoja tradicinės augalinių vaistinių preparatų vaistų formos: vaistažolių mišiniai, įvairūs sirupai, tabletės. Trūksta augalinių vaistinių preparatų, pateikiamų šiuolaikine vaistų forma.

Į Lenkiją importuojami augaliniai vaistiniai preparatai priklauso daugiausia tradiciniams vaistams. Manoma, kad ši padėtis per artimiausius 10 metų pasikeis. Skirtingai nuo kitų Europos šalių farmacijos rinkų, Lenkijoje augaliniai vaistiniai preparatai turi didelę reikšmę virškinamojo trakto ligoms ir negalavimams gydyti. Augaliniai vaistiniai preparatai, kurie daugelyje pasaulio šalių turi nuolat augančią reikšmę pediatrijoje ir geriatrijoje, Lenkijoje neturi pasisekimo. Išimtis – preparatas Geriavit, kuris jau kelerius metus priklauso labiausiai Lenkijoje perkamų vaistų grupei.

Pastaraisiais metais aprūpinimas savais vaistiniais preparatais Lenkijoje tampa bendru socialiniu reiškiniu sveikatos sferoje. Bereceptinių vaistų pardavimas pasiekė beveik 1/3 visos farmacijos rinkos lygio. Vykdant aprūpinimą vaistais, farmacijos rinkai reikia bereceptinių vaistų, tarp jų ir augalinių vaistinių preparatų. Šiuo metu manoma, kad Lenkijoje augalinės kilmės vaistai sudaro ketvirtadalį bereceptinių vaistų rinkos. Produktai apibūdinami kaip sveikatą stiprinantys maisto produktai. Prie svarbiausių funkcinių šių maisto produktų sudėtinių dalių priskiriami gaminiai iš vaistinių augalų. Tai paskatina Lenkijos vaistinių augalų pramonę naujoms galimybėms. Atsiranda nauja ekonomiškai svarbi vaistinių augalų vystymosi sritis.

Dabar Lenkijoje vaistinių augalų surenkama 20–22 tūkst. tonų per metus. Per paskutiniuosius 25 metus daugiausia žolinių augalų parduota 1986 metais – 28 400 tonų. Mažiausiai nupirkta 1980 metais – apie 11 700 tonų. Didžiausią pelną pastaraisiais metais duoda vaistinių augalų auginimas pramoninėse plantacijose. Auginimas šiltnamiuose, pvz., medėjančiojo alavijo (Aloe arborescens Mill.), turi mažesnę reikšmę. Pagal paskutiniųjų penkerių metų duomenis, per metus išauginama 18 000 tonų vaistinės augalinės žaliavos. Didžiausias derlius gautas 1986 metais – 24 000 tonų. Mažiausias derlius buvo 1980 metais – tuomet tesurinkta 8 500 tonų ir 1981 metais – 8 600 tonų.

Vaistiniai augalai Lenkijoje auginami 30 000 hektarų plote. Juos augina beveik 20 000 ūkių, besiverčiančių žemės ūkio produkcijos gamyba. Pastaruoju metu auginama apie 70 rūšių vaistinių augalų. Dažniausiai auginama: vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), pipirmėtė (Mentha piperita L.), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.) ir kitos vaistažolės.

Nors didelė dalis vaistinių augalų užauginama pramoninėse plantacijose, labai svarbi sritis – vaistinės augalinės žaliavos ruošimas natūraliose augimvietėse. Lenkijoje iš natūralių augimviečių kasmet surenkama nuo 3 000 iki 5 000 tonų vaistinės augalinės žaliavos. Per praėjusius 25 metus daugiausia surinkta 1978 m. – 5 600 tonų ir 1983 metais – 5 400 tonų. Mažiausiai surinkta 1980 m. – 3 200 tonų ir 1981 m. – 3 400 tonų.

Atskirų vaistinių augalų surenkami kiekiai labai skiriasi – nuo 100 kilogramų iki keleto šimto tonų per metus. Nors daugelis vaistinių augalų gamybos srities ekspertų tvirtina, kad surenkamų vaistinių augalų apimtį galima didinti iki 7 000 tonų per metus (nepažeidžiant aplinkos apsaugos taisyklių), manoma, kad laukinių augalų rinkimas artimiausiais metais mažės.

Lenkija turi didelį potencialą augalinių vaistinių preparatų gamybos srityje. Vaistinių augalų auginimas Lenkijoje turi daugiau negu 100 metų tradicijas. Taip pat yra daug šiuolaikinių žemės ūkio įmonių, kurios yra susijusios su vaistiniais augalais, daugelis iš jų augina augalus pramoninėse plantacijose, didesniuose negu 10 ha plotuose.

***

Vaistinių augalų auginimas ir vartojimas

Vaistinių ir prieskoninių augalų vartojimo tradicijos įvairiose šalyse skiriasi. Azijoje gydymas vaistine augaline žaliava ir jų preparatais labai populiarus, ir nors jis grindžiamas tik ilgalaike liaudies medicinos patirtimi, bet yra griežtai reglamentuojamas ir kontroliuojamas. JAV ir daugelyje Europos šalių dauguma augalinių vaistinių preparatų vartojami kaip maisto papildai, bet tik nedidelei jų daliai atlikti klinikiniai tyrimai.

Jungtinių Tautų Statistikos skyriaus Ženevoje duomenimis, Europos Sąjungos šalyse vaistinė žaliava renkama natūraliose augimvietėse, arba daugiau kaip 70 tūkst. ha pramoniniuose plotuose. Pagrindinių šalių vaistažolių auginimo plotai: Prancūzijoje – 25 000 ha, Ispanijoje – 19 000 ha, Vokietijoje– 10 000 ha, Austrijoje – 4 300 ha, Graikijoje – 4 000 ha, Nyderlanduose – 2 500 ha, Italijoje – 2 300 ha, kuriose auginama 130–140 vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšių.

***

Reikalavimai auginant vaistinius ir prieskoninius augalus

• Vaistinės augalinės žaliavos kokybė ir kiekybė
• Atsparumas biotiniam ir abiotiniam stresui
• Agrotechnologijos ir vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijos proceso optimizavimas
• Vaistinių ir prieskoninių augalų išsaugojimo natūraliose augimvietėse reikalavimų laikymasis
• Vaistinių augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams, ribojant bei minimalizuojant augalų apsaugos cheminių priemonių naudojimą
• Vaistinių ir prieskoninių augalų produktyvumo ir jų žaliavos kokybės užtikrinimas
• Skirtingų vaistinių augalų rūšių žaliavai tinkamiausi džiovinimo būdai

Pažymėtina, kad nuo 2007 m. Vokietijoje yra taikomi ypatingai griežti Geros gamybos praktikos reikalavimai vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų augintojams ir perdirbėjams.