23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/10
Stichijos privertė atnaujinti agrometeorologinius stebėjimus
  • Viktoras TROFIMIŠINAS „Mano ūkis”
  • Mano ūkis

Žemdirbių planus ir darbus smarkiai koreguoja orai, todėl meteorologinėmis naujienomis, ypač prognozėmis, labai domimasi. Ši informacija svarbi sprendžiant valstybės pagalbos teikimą žemdirbiams stichinių šalnų atveju, skaičiuojant kompensacijas už nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl liūčių, potvynių ir kitų nekasdienių reiškinių. Be jos neišsiverčia ir draudimo kompanijos, draudžiančios pasėlius. Informacijos poreikis paskatino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą (LHMT) vėl imtis agrometeorologinės veiklos.

LHMT agrometeorologiniai stebėjimai pradėti 1948 metais. Buvo stebimos įvairios augalų vystymosi fazės, pasėlių tankumas, aukštis, būklė, drėgmės atsargos sniege ir kiti veiksniai, turintys įtakos žemės ūkio kultūrų augimui. Agrometeorologijos skyriaus specialistai rinko, kaupė ir apdorojo informaciją, leido metraščius, apžvalgas, prognozavo derlių. Ši archyvuose sukaupta medžiaga yra neįkainojamas turtas.

Stebėjimai buvo vykdomi Dotnuvos agrometeorologijos stotyje, 14-oje meteorologijos ir 15-oje klimatologijos stočių. LHMT Agrometeorologijos skyriuje dirbo 8 specialistai. Tankiausias agrometeorologijos stebėjimų tinklas Lietuvoje buvo 1988-aisiais, kuomet stebėjimai vyko visuose šalies rajonuose.

Vykdant Vyriausybės sukurtos „Saulėlydžio” komisijos rekomendacijas, 2000 metais buvo sumažintas LHMT finansavimas, o Agrometeorologijos skyrius panaikintas. Agrometeorologiniai stebėjimai visiškai nutrūko.

Pastaraisiais metais smarkiai nukentėjus pasėliams, žemdirbiai vis dažniau kreipiasi dėl kompensacijų. Tačiau Lietuvai iškilo problemų gauti Europos Komisijos leidimą kompensacijoms mokėti, nes EK pareikalavo patvirtinamosios meteorologinės informacijos. Lietuvoje nebeliko, kas ją teikia.

Pradėjus atkuriamuosius darbus tapo aišku, kad atkurti visą buvusį tinklą nėra galimybių. Agrometeorologinius stebėjimus planuojama vykdyti tik svarbiausiuose žemdirbystės rajonuose, atsižvelgiant į šalies klimatą. Iš viso stebėjimai bus atkurti 11-oje stočių: Vėžaičiuose, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose, Dotnuvoje, Utenoje, Kaune, Vilniuje, Kybartuose ir Lazdijuose. Šias stotis būtina aprūpinti dirvos drėgmės matavimo įranga. Jai įsigyti tikimasi gauti 110 tūkst. litų iš valstybės investicijų 2006–2008 m. programos.

Stebėjimo stotelės – ūkiuose

Užsienio valstybėse, vykdant hidrometeorologinius stebėjimus, dalyvauja ūkininkai, savo valdose įrengę automatines stoteles. Pavyzdžiui, Austrijoje yra apie 1 000 stotelių, kurių duomenys kas valandą perduodami hidrometeorologams. Lietuvos hidrometeorologija dar tik pradeda modernizavimo ir automatizavimo procesą. Iš 21 stotelės tik 4 yra automatizuotos (išskyrus aviacijos, kurios įrengtos oro uostuose), tuo tarpu Suomijoje liko tik 1 neautomatinė stotelė. LHMT direktorės Vidos Augulienės manymu, Lietuvos ūkininkija galėtų prisidėti prie hidrometeorologinio tinklo tankinimo, kooperuotomis lėšomis įrengdama stoteles ten, kur jų trūksta. Šie duomenys būtų teikiami į LHMT duomenų bazę ir skelbiami viešai internete. Automatinė stotelė, priklausomai nuo komplektavimo, kainuoja nuo 30 iki 100 tūkst. Lt ir daugiau. Ūkininkams pakaktų pigiausios, vadinamosios namų stotelės.

Išganymas – radijo lokatorius

Šiuo metu LHMT renka duomenis iš 18 meteorologijos, 3 aviacijos, 9 klimatologijos ir 66 vandens matavimo stočių. Tačiau to nepakanka išsamiam vaizdui susidaryti. LHMT yra pateikusi valstybės investicijų programai paraišką dėl meteorologinio radijo lokatoriaus įsigijimo. Lietuva liko vienintelė Europos valstybė, neturinti tokio lokatoriaus. Lokatorius skenuoja atmosferos erdvę ir kritulių erdvinį bei teritorinį pasiskirstymą, o tai ypač svarbu, nes galima perspėti žemdirbius artėjant krušai ar didelei liūčiai. Radijo lokatorius leidžia gauti informaciją iš tų vietų, kur nėra stebėjimo stočių. Lokatorius skiria skystą kritulių fazę nuo kietos, o tai labai svarbu žemės ūkiui, aviacijai, laivybai. Jo perduodama informacija leidžia prognozuoti, ar bus konkrečiame rajone lietus, kruša, perkūnija, audros debesys. Naujas lokatorius kainuos apie 5,5 mln. litų. Sinoptikai be jo jokioje šalyje neišsiverčia. Lietuvai, kad apimtų teritoriją, reikėtų dviejų lokatorių. Pirmąjį numatyta statyti vakarinėje Lietuvos dalyje, netoli Laukuvos (Šilalės rajone). Kito reikėtų rytinėje šalies dalyje. Lokatoriaus duomenys labai svarbūs išankstiniams perspėjimams, kurių neįmanoma numatyti prieš vieną ar dvi paras. Patikimiausia lokatoriaus surenkama informacija yra iki 100 – 120 km spinduliu.

Specialistus teks mokyti

Kitas agrometeorologinių stebėjimų atkūrimo etapas – specialistų paruošimas šiam darbui. Būsimų agrometeorologų darbui vadovaus Viktorija Čėglienė, šiuo metu dirbanti vyresniąja meteorologe. Vilniaus universitete įgijusi hidrologijos ir meteorologijos magistrės laipsnį, V. Čėglienė jau ne pirmi metai dirba LHMT. Šiuo metu ji susipažįsta su agrometeorologiniams stebėjimams taikomais tarptautiniais reikalavimais, naujais agroklimato prognozavimo modeliais. V. Čėglienė džiaugiasi galimybe konsultuotis su kolegomis profesionalais, anksčiau dirbusiais šioje srityje, visų pirma su žemdirbiams gerai pažįstama buvusia Agrometeorologijos skyriaus vedėja Dalyte Skeiveliene.

Lietuva nuo 1992 metų priklauso Pasaulio meteorologijos organizacijai. Ši organizacija vykdo 4 taikomąsias programas: jūrų, aviacijos, visuomenės informavimo ir agrometeorologijos. Šios organizacijos Agrometeorologijos komisija rengia metodikas, vadovus, rekomendacijas. Jos patirtimi naudojasi LHMT, diegdama naujus standartus.

Pagrindinė LHMT funkcija yra stebėti, rinkti informaciją, ją apdoroti, teikti vartotojams. Tarnyba tikisi glaudaus bend­radarbiavimo su Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkais mokant stebėtojus, diegiant naujus duomenų analizės ir prognozavimo metodus, rengiant žemės ūkio kultūrų augimo, žiemojimo vertinimo metodikas, derliaus ir fenologines prognozes. LHMT direktorė Vida Augulienė, pasakodama apie agrometeorologinių stebėjimų sistemos atkūrimą, įžvelgia kai kurių problemų. Anksčiau visa žemė buvo valstybinė, todėl nebuvo sunkumų imant mėginius. Su privačių laukų savininkais gali tekti derinti mėginių paėmimą (agrometeorologai atlieka žiemkenčių atželdinimą, norėdami patikrinti, ar jie neiššalo), matuojant drėgmės atsargas, dirvos temperatūrą.

Nėra įstatymo

Hidrometeorologijos situacija šalyje pagerėtų priėmus Hidrometeorologijos įstatymą. LHMT veikla svarbi visoms ūkio šakoms, net kariuomenė neišsiverčia be meteorologų. Tarnybos paslaugomis naudojasi energetikai, savivaldybės, teisėsauga. Tačiau šių santykių visuma nėra reg­lamentuota. Kol nėra nustatyta paslaugų teikėjų ir gavėjų atsakomybė, galimi dideli nuostoliai šalies ūkiui, ypač ekstremalių hidrometeorologinių sąlygų atveju.

ES rinkos sąlygomis hidrometeorologines paslaugas Lietuvoje gali teikti ir kitos šalys. Todėl būtina reglamentuoti ir vietos, ir užsienio šalių paslaugų gavėjų ir teikėjų santykius, nustatyti instituciją, kuri koordinuotų šalyje vykdomą hidrometeorologinę veiklą. Įstatymo projektas yra pateiktas Vyriausybei.

Informacijos sraute padeda nuovoka

Prognozuodami orus, Lietuvos sinoptikai remiasi Pasaulio meteorologijos organizacijos globalinio telekomunikacijų tinklo duomenimis. Tai labiausiai pasaulyje išplėtota sistema, suteikianti galimybę keistis meteorologiniais  duomenimis. Tikslesnei prognozei reikalingos prognostinės schemos, tačiau Lietuvoje nėra institucijos, kuri užsiimtų jų kūrimu. Gelbsti tai, kad LHMT priklauso įvairioms tarptautinėms organizacijoms, tarp jų Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT), kuri kas 15 min. iš palydovo teikia duomenis ir padeda mūsų hidrometeorologams tiksliau, išsamiau ir ilgesniam laikui prognozuoti orus šalies teritorijoje. Kitas šaltinis – Europos vidutinės trukmės prognozių centras, kuris teikia ir mėnesio, ir sezono prognozes. Pateikiamą informaciją LHMT sinoptikai adaptuoja, atsižvelgdami į Lietuvos sąlygas, ypatybes. Kartais įvairių šaltinių pateikta informacija yra prieštaringa, tada sinoptikui tenka pasikliauti intuicija.

LHMT baigia įdiegti Lietuvoje skait­meninį orų prognozės modelį ribotai teritorijai. Netrukus jis bus prieinamas interneto vartotojams. Interneto svetainėje LHMT sukurtame žemėlapyje bus galima sužinoti orų prognozę bet kurioje Lietuvos vietovėje.

Senolių pastebėjimai – praeitis

Kokie orai bus kitais metais? V. Augulienė sako, kad šis klausimas turėtų būti adresuotas klimato kaitos specialistams, kurie rengia klimato kaitos scenarijus ir prognozes. Tai labai sudėtingas darbas. Rengti tokias prognozes gali tik labai didelį mokslinį ir finansinį potencialą turinčios šalys. Mūsų sinoptikai, remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais, konstatuoja, kad klimato pokyčiai tikrai vyksta, vis rečiau pasitvirtina liaudies pastebėjimai nuspėjant būsimus orus. Todėl reikia prie šių pokyčių taikytis. Žemdirbiai irgi turėtų prisitaikyti, gerai apgalvoti, kokias kultūras auginti, kad nuostoliai būtų mažesnį.