Siekiant sudaryti palankias sąlygas ūkininkams, kaimo verslininkams, perdirbėjams skolintis pinigų iš bankų, prieš dešimt metų įkurtas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Per tuos metus garantijomis pasinaudojo jau daugiau kaip 2 100 žemės ūkio subjektų ir kaimo verslininkų, o su garantijomis suteiktų kreditų suma priartėjo prie 2 mlrd. litų.

Prieš dešimtmetį bankai gana nepatikliai žiūrėjo į žemės ūkio veiklą. Žemdirbiai, norintys pasiskolinti pinigų, turėjo turėti nemažai įkeičiamo turto, o ir tas buvo menkai vertinamas, žemės užstatu bankai nepriėmė.

Sužinoję apie žemdirbių skolinimosi problemas, tuo metu Lietuvoje vykdytos PHARE programos konsultantai pasidalijo patirtimi apie užsienyje veikiančius kreditų garantijų modelius. Tuo susidomėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojos Natalija Kazlauskienė ir Ramutė Naujokienė, ministras Vytautas Knašys. Kurti naują instituciją 1997-ųjų vasarą buvo paskirta Danguolė Čukauskienė, tuo metu dirbusi PHARE programos smulkaus verslo vystymo kaime projektų srityje.

Tai turėjo būti visiškai nauja veikla: buvo suformuluoti tikslai, o kokia toji įstaiga turi būti, nežinota. Norėta iš pradžių steigti draudimo įmonę, bet paaiškėjo, kad tokią sistemą kurti būtų pernelyg sudėtinga. Pasirinktas kreditų garantijų teikimas. Prisimindama kūrimosi pradžią, D. Čukauskienė mini tuomet Vyriausybėje dirbusią Liną Liubauskaitę, daug talkinusią ruošiant įmonės dokumentaciją.

Įsteigus ŽŪPGF, pradėtas formuoti kolektyvas. Kartu su paskirtąja direktore dirbti pradėjo buhalterė Dalia Šukienė. Vėliau atėjo Roma Globienė (direktorės pavaduotoja, Garantijų skyriaus viršininkė), Jūratė Rudinskienė (garantijų specialistė), Aurimas Brazauskas (Plėtros ir informacijos skyriaus viršininkas). Jie dirba ir dabar. Prieš trejus metus analitiko darbo Fonde ėmėsi Jeronimas Kraujelis, kurio atėjimas suteikė veiklai naujų impulsų.

ŽŪPGF darbuotojai yra įvairių sričių specialistai, daugiausia finansininkai ir ekonomistai. Vienintelė ŽŪPGF direktorė D. Čukauskienė yra baigusi Lietuvos žemės ūkio universitetą ir vadybos studijas. Todėl darbuotojams nuolat rengia seminarus, mokymus, kad žinotų žemės ūkio aktualijas.

ŽŪPGF veiklai užtikrinti buvo suformuota Valdyba, kuri ir sprendžia kreditų garantijų suteikimo klausimą. Pirmajai valdybai vadovavo prof. Vygandas Paulikas. Šiuo metu jai vadovauja patyręs finansininkas Zigmantas Gavinavičius.

ŽŪPGF 2003 m. tapo finansų įstaiga, todėl buvo suformuota stebėtojų taryba, įmonė turėjo imtis vidaus audito.

Įkūrus fondą, Vyriausybė skyrė 10 mln. litų rezervą, kad, prireikus vykdyti įsipareigojimus bankams, būtų iš ko mokėti. Tas rezervas ir šiandien kaupiamas. Į jį nukreipiama 90 proc. iš klientų surenkamo garantinio užmokesčio, o 10 proc. skiriama administravimui.

Pirmos sėkmės ir nesėkmės

ŽŪPGF pirmaisiais metais dirbo tik keletas darbuotojų, jie važiavo į rajonus, aiškino ūkininkams, kas yra garantijos, kaip bendrauti su bankais, kokiomis sąlygomis galima gauti kreditus. Su pačiais bankais irgi teko derėtis. Pirmoji garantija kreditui buvo suteikta 1998 m., pasirašius pirmąją paskolos garantiją su SEB Vilniaus banku. Veiklos pradžioje buvo ribojamas garantijos terminas, dydis. Šiuo metu garantijos teikiamos visiems žemės ūkio subjektams, žemės ūkio produkciją perdirbančioms bei žemės ūkio paslaugas teikiančioms įmonėms. Kaime neliko ūkinės veiklos, už kurią Fondas negalėtų garantuoti. ŽŪPGF bendradarbiauja su visais Lietuvoje veikiančiais bankais.

Žemdirbiams labai pravertė nauja galimybė – trumpalaikių kreditų garantija apyvartinėms lėšoms papildyti.

Pirmieji veiklos metai buvo labai sėk­mingi, nes iš viso suteiktos 235 garantijos, 1999-aisiais – 351, beveik tiek pat suteikta ir 2005 m. Kita vertus, pirmaisiais metais ŽŪPGF teikė kreditams 100 proc. garantijas, t. y. bankams nebuvo jokios rizikos skolinti pinigus, nes visa atsakomybė teko Fondui. Tai buvo priemonė paskatinti ūkininkus skolintis, o kredito įstaigas – skolinti.

Ši schema pakeista 2000 m., Fondas ėmė teikti 70 proc. garantijos, o 30 proc. rizikos prisiėmė bankai. Dėl šių pokyčių 2000 m. suteikta tik 12 garantijų, 2001 m. – 15. Nuo 2002 m. skolinimasis su garantijomis vėl sparčiai auga.

Sunkesniais žemės ūkiui 2001–2003 m. ŽŪPGF sumokėjo bankams nemažai išmokų, nes ūkininkai nepajėgė grąžinti kreditų. Tačiau nė vienais metais nebuvo viršytas leistinas garantinių įsipareigojimų vykdymo limitas.

ŽŪPGF teikia garantijas ir Lietuvos rinkos reguliavimo agentūros gaunamiems kreditams. Agentūra, kaip žinia, superka grūdų ir kitų maisto produktų perteklių.

Patikimas klientas moka mažiau

Garantijos suteikimo procedūra ūkininkui nėra sudėtinga. Jis turi pasirinkti banką ir pateikti finansinius skaičiavimus ar verslo planą. Banko darbuotojai peržiūri dokumentus ir kreipiasi dėl garantijos suteikimo į ŽŪPGF. Fondas per porą savaičių privalo atsakyti dėl garantijos suteikimo ar atsisakymo. Dabar per savaitę susikaupia po 20 prašymų. Garantijų specialistai įvertina projektą pagal vertinimo metodiką. Projektas pristatomas Valdybai su specialistų išvadomis, kuri sprendžia, ar suteikti garantiją.

Vertinant projektus, ŽŪPGF specialistai ypatingą dėmesį skiria ūkininkų ir kaimo verslininkų vadybinei veiklai, nes, pasak D. Čukauskienės, patirtis rodo, kad vos ne 50 proc. projekto sėkmės priklauso nuo vadovavimo kokybės. Jei projektas gyvybingas, rodikliai geri, klientui nustatomas mažesnis garantinis užmokestis. Suteikus garantijas, ŽŪPGF atrankos būdu tikrina, kaip naudojamos kredito lėšos, ar sėk­mingai įgyvendinami projektai, nes Fondo darbuotojai  prognozuoja blogų kreditų galimybę. Teikiant garantijas, į ūkininkus šiuo metu palankiau žiūrima negu anksčiau, nes žemės ūkis tampa verslu, žemdirbiai gauna išmokas, o tai garantuoja stabilias pajamas. Mažos įmonės, alternatyvūs verslai kaime irgi labai reikalingi, bet jiems pajamų stabilumą sunkiau užsitikrinti.

Keičiasi bankų požiūris

Pirmaisiais veiklos metais kreditus su garantijomis aktyviausiai teikė „Lietuvos taupomasis bankas” (dabar „Hansabankas”), vėliau prisijungė Žemės ūkio bankas („DnB NORD”), nes turėjo labai daug klientų žemės ūkio srityje. Keičiantis bankų savininkams, keitėsi ir požiūris į paskolas žemės ūkiui. Štai „Hansabankas”, pristabdęs žemės ūkio sub­jektų kreditavimą, pastaruoju metu siekia atnaujinti ryšius su klientais. Paskolų portfelis auga, tačiau pirmauja „DnB NORD” bankas, tęsiantis Žemės ūkio banko tradicijas. Bankas priklausė Vokietijos žemės ūkio bankui, kurio savininkams gerai žinoma garantijų sistema. Pastaruoju metu veiklą suaktyvino kiti bankai, pavyzdžiui, Medicinos, Ūkio, kurie anksčiau nedirbo šioje srityje. Parex bankas šiemet labai padidino savo paskolų portfelį žemės ūkiui.

Bankininkų požiūrio pasikeitimui į žemės ūkį įtakos neabejotinai turi ŽŪPGF analitiko J. Kraujelio iniciatyva rengiami išvažiuojamieji augalininkystės, gyvulininkystės, žemės ūkio technikos seminarai. Jų metu bankininkai susipažįsta su investicijų poreikiu konkrečioms šakoms.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu ŽŪPGF taip pat laukia pokyčiai. Siekiant skaidrumo teikiant garantijas, numatoma riboti kredito dydį. Garantuojamas kreditas negalės būti didesnis kaip 4 mln. litų. Kita naujovė, nebus ribojamos garantijos terminas apyvartinių lėšų kreditams (dabar garantijos teikiamos iki 2 metų).