Kad arimo sportas gali pritraukti masę žmonių, užkrėsti azartinėmis nuotaikomis, o arimo meistrų darbas žavėti, džiuginti, nuvilti ir sukelti kitas emocijas, įsitikino ne vienas, atvykęs į Lietuvos žemės ūkio universiteto mokomojo ūkio laukuose rugsėjį vykusias

54-ąsias Pasaulio arimo varžybas. Geriausieji iš geriausiųjų artojai juvelyriškai raikė Lietuvos žemę ir demonstravo tokius arimo sugebėjimus, kuriais ne kiekvienas žemdirbys gali pasigirti.

Pasaulio arimo varžybose varžėsi 58 artojai iš 29 šalių. Nors varžybų taisyklėmis įteisinta nuostata šaliai, Pasaulio artojų organizacijos (PAO) narei, siųsti po 2 artojus, ariančius skirtingų tipų (tradiciniais ir vartomaisiais) plūgais, tačiau šiemet vengrai ir šveicarai arė tik tradiciniais plūgais. Prieš šešerius metus ariančiųjų vartomaisiais plūgais artojų būdavo perpus mažiau. Lietuva į PAO įstojo 1998 m.

Šiemet, kaip ir pernai, mūsų šaliai atstovavo kėdainiškis Rimas Kleiva, aręs tradiciniu plūgu, ir vartomuoju plūgu – kretingiškis Kazys Genčius. Abu artojai ne naujokai pasauliniame renginyje: R. Kleiva varžėsi ketvirtąjį, o K. Genčius – šeštąjį kartą. Tačiau kol kas į geriausiųjų artojų dešimtuką jie nėra patekę. Ir šiemet lietuviai ambicijų užkopti ant aukščiausio apdovanojimo pakylos laiptelio neturėjo. Varžybų išvakarėse jie sakė, džiaugtųsi atsidūrę geriausiųjų artojų sąrašo viduryje.

Fortūna šypsojosi airiams ir škotams

Susumavus ražienos ir žalienos arimo rezultatus paaiškėjo, kad daugiausia prizinių vietų (po dvi) atiteko Šiaurės Airijos ir Škotijos atstovams. Lietuvos artojai taip pat pagerino asmeninius rezultatus: R. Kleiva tradiciniais plūgais arusių artojų grupėje užėmė 14-ąją (pernai 18-ąją), o vartomuoju plūgu aręs K. Genčius – 22-ąją vietą (pernai 27-ąją).

Nors pirmąją varžybų dieną nei teisėjai, nei komandų treneriai nedrįso prognozuoti nugalėtojų, tačiau patys artojai ir arimą išmanantys renginio stebėtojai tarp favoritų minėjo anglus, škotus, austrus, airius ir danus, ir jie buvo teisūs. Susumavus pirmosios dienos rezultatus, vartomaisiais plūgais arusių artojų sąraše pirmas buvo škotas Endriu B. Mitčelas (Anrew B. Mitchell) vyresnysis, o tradiciniais – airis Deividas Gilas (David Gill).

Antroji varžybų diena, nors ir nupraususi artojus gausiu lietumi, lyderių arimo nesugadino. Geriausiai įvaldžiusiu vartomąjį plūgą pripažintas anglas Saimonas Vitas (Simon Witty), po pirmosios arimo dienos buvęs antras. Jis surinko 405,5 balo. Antroji vieta atiteko škotui E. B. Mitčelui vyresniajam, kurio arimas įvertintas 392, o trečias buvo Deividas Raitas (David Wright) iš Šiaurės Airijos, surinkęs 358 balus. Tradiciniu plūgu geriausiai arė šiaurės airis D. Gilas (369,5 balo), antrąją vietą užėmė škotas Endriu B. Mitčelas (Anrew B. Mitchell) jaunesnysis (351), o trečiąją – aust­ras Kristianas Fišerederis (Christian Fischereder) (338,5). Nuo nugalėtojų R. Kleiva atsiliko 113,5, o K. Genčius – 160,5 taško.

Beje, jokių piniginių apdovanojimų Pasaulio varžybų laureatai negauna – jiems įteikiami pereinamieji prizai. Tradicinių plūgų grupės nugalėtojui įteikiamas Auksinis plūgas ir jo kopija, antros vietos laimėtojas gauna Sidabrinės rožės taurę, o trečios – Draugystės prizą. Geriausiai arusiajam vartomuoju plūgu įteikiamas Auksinės vagos prizas, o užėmusieji antrą ir trečią vietas gauna prikabinamąjį vartomąjį plūgą simbolizuojančius prizus.

Arimo menas perduodamas iš kartos į kartą

Skaitant arimo čempionų sąrašus, į akis krenta metai iš metų besikartojančios pavardės, tarp kurių ir Vitai. Gremas Vitas (Graeme Witty) neužleido lyderio pozicijų tol, kol jo nepakeitė Saimonas. Šių metų geriausiojo artojo titulą jis iškovojo jau ketvirtą kartą. „Kiekvienas sportininkas tikisi laimėti, nugalėti Lietuvoje tikėjausi ir aš. Nepaisant to, kad laurus skinu ne pirmą kartą, laimėjimas suteikia nepakartojamų pojūčių“, – po apdovanojimo ceremonijos sakė S. Vitas, tačiau neslėpė, kad arimo trasose kitąmet jo nepamatysime, nes 400 ha dirbančiam ūkininkui pomėgis atima daug laiko. Daugkartinis čempionas arimo sąlygas ir varžybų organizavimą Lietuvoje vertino labai gerai. „Nors dirva vietomis buvo nelygi, tačiau visumą vertinu labai gerai“, – jokių nusiskundimų neišsakė trisdešimt vienerių vyras.

Šiaurės airis D. Gilas arimo meno mokėsi iš savo tėvo. „Šis apdovanojimas – nemažai laiko, praleisto laukuose, įvertinimas. Su tėvu už traktoriaus vairo sėdžiu jau nuo aštuonerių“, – teigė airis. Perėmęs iš tėvo arimo paslaptis, D. Gilas ūkininkavimu nesusižavėjo. Keturiasdešimtmetis arimo meistras yra inžinierius-mechanikas. Pasaulio arimo varžybose D. Gilas dalyvavo jau septintą kartą. Prieš atvykdamas į Lietuvą, airis treniruotėms skyrė vieną pavasario mėnesį, o artėjant varžybų datai, pasitreniravo 4 dienas. Inžinierius hobiu Nr. 1 net nedvejodamas įvardijo arimą. Ne mažiau svarbus jam ir pomėgis groti dūdmaišiu.

Škotai Mitčelai taip pat Pasaulio arimo varžybų senbuviai. Šiemet tėvas ir sūnus lipo ant antrojo apdovanojimo pakylos laiptelio, o pernai Mitčelui jaunesniajam atiteko nugalėtojo trofėjus. Beje, abu škotai nėra ūkininkai. Giliomis arimo tradicijomis garsėja ir Austrija, kurioje Pasaulio arimo varžybos vyks kitąmet.

Dažni arimo varžybų dalyviai sako arimu susirgę nepagydomai. Varžytis su geriausiais pasaulio artojais jiems garbės reikalas, kuriam jie negaili nei laiko, nei pinigų. Beje, šiuolaikine technika arimo šventė neblizgėjo: atrodė, kad kai kurių artojų traktoriai į varžybas atkeliavo iš muziejaus. Svarbiausia vieta artojo ir technikos duete skiriama plūgui. Nors apie 90 proc. dalyvių arė Kverneland plūgais, tačiau dviejų vienodų padargų nebuvo. Kiekvienas artojas savaip perdaro gamyklinius plūgus, kad jų atriekta riekė atrodytų lygiausia, geriausios formos ir gražiausia. Iš tolimųjų kraštų atvežti padargai jau keleri metai keliauja po Europą: iš vienos varžybų vietos dėžėse jie vežami į kitą Europos šalį. Naujosios Zelandijos, Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų artojai namuose treniruojasi su kitais plūgais.

Kaip ir dera bet kokioms varžybos, nuo pirmosios išartos vagos ir artojus, ir jų trenerius užvaldžiusi įtampa tvyrojo iki pat nugalėtojų paskelbimo akimirkos. Artojams arimo metu buvo draudžiama kalbėtis su treneriais. Besitariančius artojus pamatę teisėjai juos baustų, skirdami 10 baudos taškų. Kiekvieną arimo elementą laukelio galuose vertino 3 teisėjų komandos, vėliau iš susumuotų vertinimo rezultatų buvo vedamas vidurkis. Vartomaisiais plūgais suartame lauke buvo vertinama 14, o tradiciniais – 13 elementų. Artojus ir teisėjus stebėjo akylos vyriausiųjų laukelių teisėjų akys. Jie tarsi gydytojai vilkėdami baltus chalatus po varžybų teritoriją zujo ant keturračių.

Siekiant suvienodinti varžybų dalyvių arimo sąlygas, nuo kitų metų artojai turės arti ne mažesniu kaip 35 cm užgriebio pločiu (iki šiol buvo leidžiama arti iki 30 cm). Lietuvos artojų asociacijos nario, mūsų šalies artojų trenerio Jono Putnos teigimu, kad arimas atrodytų gražesnis, artojai stengiasi arti kuo siauriau ir sekliau (leidžiamas arimo gylis 18–22 cm). „Naujomis taisyklių nuostatomis bus apribotas ir prie plūgo montuojamų ratukų skaičius: prie vartomojo jų neturės būti daugiau kaip 6, o prie tradicinio – ne daugiau kaip 3“, – sakė J. Putna. Jo nuomone, dėl naujų taisyklių arimas gali šiek tiek nukentėti. Be to, artojai turės pertvarkyti plūgus.

Lietuviai pasirodė taip, kaip tikėjosi

Lietuvos artojai R. Kleiva ir K. Genčius savo jėgas vertino objektyviai. Pasak K. Genčiaus, jam „koją pakišo“ jaudulys. „Pirmąją varžybų dieną nesisekė nuo pat pradžių. Skubėjau, kad suspėčiau užbaigti arimą laiku ir negaučiau baudos taškų, todėl klaidų neišvengiau“, – apie nesėkmės priežastis kalbėjo K. Genčius, dirbantis bendrovėje „Agrovet“. Ne pirmą kartą pasaulinio masto renginyje dalyvaujančio lietuvio nuomone, norint su kitų šalių artojais varžytis kaip lygiam su lygiais, pirmiausia reikia tobulinti plūgus.

Dėstytoju dirbantis ūkininkas R. Kleiva savo rezultatais džiaugėsi: „Prieš varžybas sakiau, kad gerai būti pakliūti į viduriuką, o užėmiau viena pozicija aukštesnę vietą negu tikėjausi. Svarbiausia, judėti į priekį“.

Lietuvos komandos treneris J. Putna pagyrė mūsų artojus, sakydamas, kad nė vienose Pasaulio arimo varžybose jie nesuarė geriau. Treneris įsitikinęs, kad jei Lietuvos žemdirbiai artų bent 30 proc. taip, kaip aria geriausi mūsų šalies artojai, būtų sutaupyta milijonai litų. „Neabejoju, kad dar kilsime aukščiau“, – optimistiškai buvo nusiteikęs J. Putna. Pasak jo, rezultatai būtų dar geresni, jei būtų tinkamai paruošę plūgus. „Gavome gerą pamoką. Nelygiems laukams esami plūgai nelabai tinkami, reikia pertvarkyti važiuoklę, sumontuoti specialius ratukus, kad padargas kuo geriau kopijuotų dirvos paviršių“, – sakė J. Putna.

Lietuva pasirengė tinkamai

Nuo 1954 m. organizuojamos Pasaulio arimo varžybos (tarp profesionalų) Lietuvoje vyko pirmą kartą. Kada mūsų šaliai vėl teks garbė rengti tarptautino masto renginį, sunku nuspėti, nes jau iki 2022 m. sudarytas Pasaulio arimo varžybų grafikas ir numatyta, kokioje šalyje jos vyks. Prieš dvejus metus priimtas PAO sprendimas leisti Lietuvai organizuoti pasaulinį renginį, pasak PAO generalinio sekretoriaus Hanso Spikerio (Hans Spieker), buvo nemažas iššūkis. „Ne mažiau nei jūs jaudinotės organizuodami varžybas, mes nerimavome dėl to, ar Lietuva sugebės tinkamai joms pasirengti “, – sakė H. Spikeris. PAO vadovų teigimu, Lietuva organizavimo egzaminą išlaikė puikiai. „Be to, mes pamatėme labai gražią šalį, sutikome daug draugiškų žmonių, įsigijome naujų draugų“, – varžybų uždarymo ceremonijoje kalbėjo PAO pirmininkas Maiklas Daimelas (Michael Deimel).