Pastaruoju metu, plėtojant galvijų veislininkystę, kuriant selekcijos indeksą, didesnis dėmesys kreipiamas į antrinius galvijų selekcijos požymius. Moderniuose pieno ūkiuose pritaikomų naudingų požymių reikšmė didėja, todėl į daugelį selekcijos programų įtraukiami su melžimo savybėmis susiję galvijų požymiai.

Melžimo savybių (melžimo truk­mė, melžimo greitis, didžiausia pieno tekėjimo srovė) rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija, atspindinti melžimo eigą. Didėjant melžimo greičiui, mažėja melžimo trukmė. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu.

Paprastai melžimo savybės tapatinamos su melžimo greičiu, kuris gali būti apibūdinamas kaip lėtas, vidutinis ar greitas; gali būti matuojamas laikas (sekundėmis) nuo melžiklių uždėjimo ant spenių iki jų nuėmimo; gali būti vertinamas laikas, reikalingas pamelžti karvę. Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai. Vienose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų (1 – lėtai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia nuo 1 iki 5 balų (1 – labai lėtai, 2 – lėtai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema. Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas turėtų atitikti 3–4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. turėtų būti vidutinis arba greitas. Kiekviena karvė yra vertinama (labai lėtai, lėtai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių.

Puikios melžimo savybės yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pieno tekėjimas sparčiai didėja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Stipriausia pieno tekėjimo srovė yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą. Melžimo pabaigoje, po to, kai didžiausio pieno tekėjimo etapas pasibaigia, pieno tėkmė turėtų staiga nukristi ir labai sumažėti. Jeigu melžimo įranga veikia tinkamai, melžikliai bus greitai nuimami.

Priklausomai nuo to, kaip sureguliuota melžimo įranga, lėto tekėjimo periodas gali būti pernelyg ilgas, ir karvių spenius veiks palyginti didelis vakuumas. Dėl ilgesnio vakuumo poveikio gali būti pažeisti spenių kanalai (hiperkeratozė) ir oda. Sureguliavus melžiklių nuėmimo įtaisus, paprastai sutrumpėja lėto tekėjimo ir aukšto vakuumo fazė melžimo pabaigoje. Kad spenių pagrindas ir jų galiukų būk­lė pagerėtų, ypač svarbu melžiklius nuimti laiku ir greitai.

Prieš uždedant melžiklius ant gerų melžimo savybių karvės tešmens, turi išsiskirti pakankamai oksitocino. Tačiau, kad darbas melžykloje būtų gerai organizuotas, paprastai siekiama tik vieno tikslo – pamelžti kuo daugiau karvių. Kai melžiama daug karvių, nelieka laiko jas gerai paruošti melžimui, todėl ir oksitocino pasigamina per mažai.

Prietaisai melžimo savybėms įvertinti

Melžimo savybes galima įvertinti specia­liais prietaisais. Pieno tekėjimo greitį, pieno kiekį ir melžimo trukmę galima nustatyti prietaisu Lactocorder. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip diagnostikos priemonė melžimo eigos problemoms išaiškinti. Srovės matuoklio technologija leidžia kaupti informaciją apie pieno atleidimo kreivės formą. Gauta informacija gali būti naudojama selekcijos programoms įgyvendinti.

Lactocorder sudarytas iš hidraulinio elemento, kuris matuoja rodiklius, ir elekt­roninio elemento, kuris apdoroja ir išsaugo duomenis. Pienas teka per centrifugos galvutę, sudarytą iš maždaug 60 atskirų elektrodų, matuojančių pieno elektrinį laidumą kiekvieną 0,7 sekundės dalį. Per kiekvieną matavimą duomenys ir laikas, kada atliktas matavimas, įrašomi į atitinkamą bylą. Tokia technologija įdiegta automatinio melžimo sistemose pieno tekėjimo duomenims tiesiogiai į kompiuterinę programą įrašyti. Naudojant prietaiso sistemos duomenis, nubraižomos pieno tekėjimo kreivės.

Gera pieno tekėjimo kreivė yra tokia, kai joje nėra jokių trūkių (greitas, nepertraukiamas nuolydis nuo 0 iki stabilumo fazės), kai didžiausias pieno tekėjimas nėra nei per aukštas, nei per žemas, kai stabilumo fazės trukmė yra optimali, kai pieno srovė mažėja santykinai greitai, dėl darbo eigos nėra permelžimo, o melžimo periodas trumpas.

Įvertinus pieno tekėjimo kreives, galima gauti naudingos informacijos ir pagerinti melžimo efektyvumą, tešmens sveikatingumą, pritaikyti karvių fiziologinius poreikius automatizuotam melžimui ir melžimo procesui.

Prieš įdiegiant aparatą Lactocorder į Vokietijos pieno produkcijos kontrolės sistemą, buvo atlikta labai daug tyrimų. 1997 m. Tarptautinis gyvulių kontrolės komitetas (ICAR) suteikė leidimą naudoti šį prietaisą produktyvumo kontrolei. Melžimo savybes vertinantis prietaisas ypač išpopuliarėjo Bavarijoje. Pagerinus kontrolės sistemą, sumažėjo pieno mėginių paėmimo išlaidos, darbuotojų skaičius. Be to, atsirado galimybių kaupti ir apdoroti gautą informaciją apie darbą ir melžimo įrangą, be papildomų išlaidų parengti melžimo savybių kreives, automatiškai perduoti produkcijos duomenis ir pieno mėginių klasifikavimo rezultatus.

Vertinant karvių melžimo eigą Lactocorder prietaisu matuojama 7 melžimo fazių trukmė:

• iki-melžimo;
• primilžio didėjimo;
• stabilizavimo;
• pagrindinio melžimo;
• primilžio mažėjimo;
• nulinio melžimo (permelžimo).

Melžimo savybių vertinimo rodikliai

Jei kreivėje pieno tekėjimas prasideda nuo didesnės kaip 0 kg/min. žymos arba jei ilga fazė iki-melžimo, trūkinėjanti didėjimo fazė arba jos visiškai nėra, netolygi stabilizavimo fazė, labai ilga pagrindinio melžimo ir mažėjimo fazė, permelžimo ir mažojo melžimo fazės, vadinasi karvės netinkamai paruoštos melžimui, nesureguliuota melžimo įranga arba blogos karvių melžimo savybės.

Fazė iki-melžimo – tai trukmė nuo melžiklių uždėjimo iki pieno tekėjimo pradžios. Gerai melžimui paruoštų karvių šios fazės trukmė turėtų būti iki 0,4 min. Kai karvė per ilgai ruošiama melžimui, iki-melžimo fazė būna labai trumpa, o kartais jos ir visai nebūna, t. y. pienas pradeda tekėti dar neuždėjus melžiklių ir pieno tekėjimo kreivė prasideda ne nuo 0. Dažnai pasitaiko, kai fazė iki-melžimo užsitęsia per ilgai. Taip atsitinka, kai karvės nepakankamai gerai paruošiamos melžimui.

Nuo pieno tekėjimo pradžios prasideda pieno tekėjimo didėjimo fazė. Ši fazė tęsiasi tol, kol pieno tekėjimo greičio kitimas tampa nežymus. Pageidautina, kad šios fazės metu kreivė kiltų greitai ir tolygiai. Kreivės linkiai rodo, kad tešmuo melžimui paruoštas netinkamai arba kad pieno tėkmė nuo cisterninio tekėjimo prie alveolinio perėjo netolygiai.

Stabilizavimo faze laikomas pieno tekėjimo greičio kitimo sumažėjimas iki mažiausio lygmens. Trumpesnė stabilizavimo fazė lemia geresnes melžimo savybes, tačiau karvės slaptuoju mastitu serga rečiau ir jų produktyvumas didesnis, kai ši fazė trunka ilgiau kaip 3 minutes.

Pagrindinio melžimo fazė – tai laikotarpis, kai pieno tekėjimas pasiekia 0,5 kg/min. greitį ir baigiasi, kai pieno tekėjimas sumažėja iki 0,2 kg/min. Pieno tekėjimo mažėjimo fazė prasideda tada, kai pieno tekėjimo greitis pradeda mažėti. Nulinio melžimo fazė užregistruojama tada, kai pienas nustoja tekėti, o melžikliai laiku nenuimami (uždelstas melžikių nuėmimas). Mažojo melžimo fazė parodo, kad karvės melžiamos per ilgai (permelžimas).

Melžimo savybės turi įtakos ūkių pelningumui. Nuo pieno tekėjimo priklauso spenio sfinkterio funkcijos. Šis rodiklis lemia susirgimo mastitu riziką pirmaveršėms ir vyresnėms karvėms. Jei melžimo greitis gana didelis, sutrumpėja darbo laikas, taigi sumažėja melžimo kaina, elekt­ros energijos ir melžimo įrangos išlaidos. Tačiau pernelyg greitas melžimas pavojingas tešmens būklei, o dėl lėto melžimo tešmuo ir speniai ilgiau dirginami, todėl greičiau pažeidžiami. Karvių selekcija pagal produktyvumą, taip pat pagal pieno tekėjimą, yra būtina, siekiant visos bandos optimalios melžimo trukmės.