Statistikos duomenimis, dažniausiai gaišta galvijų prieauglis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje veršelių mirtingumo lygis siekia 2–5 procentus (kartais net 7,8 proc.), Jungtinėse Amerikos Valstijose – apie 8–10 procentų.

Nacionalinėje JAV pieno ūkių ap­žvalgoje skelbiama, kad didelį galvijų mirtingumą lemia netinkama priežiūra. Prie kritimo priežasčių priskiriama: didelis karvių produktyvumas (didesnis kaip 7 710 kg), telyčaičių laikymas grupėmis po 7 iki nujunkymo, per mažas dėmesys dar nenujunkytoms telyčioms, žmogiškasis veiksnys.

Tyrimais nustatyta, kad dažniau gaišta galvijai, kurie iki 20 dienų amžiaus negauna šieno ar kitų pašarų. Pasibaigus girdymo krekenomis laikotarpiui, girdomi pieno pakaitalais ar pienu su antibiotikais arba iš viso negauna pieno. Išanalizavus mirtingumo priežastis nustatyta, kad labiausiai (39 proc.) galvijų mirtingumą lemia silpnas veršelių pasyvusis imunitetas.

Kad apsisaugotų nuo ligų, veršeliai turi įgyti pasyvųjį imunitetą. Karvių organizme dėl placentos ypatybių motinos antikūniai negali būti perduodami vaisiui. Taigi gimęs veršelis jų gali gauti tik su krekenomis. Naujagimiai turi gauti krekenų per pirmąsias 24 savo gyvenimo valandas, kol žarnynas yra pralaidus makromolekulėms ir antikūniai gali būti absorbuojami bei nepakitę patekti į kraujotakos sistemą.

Praėjus 12 valandų po veršiavimosi, pasyviojo imuniteto perdavimo veiksmingumas sumažėja dvigubai, todėl kuo greičiau po gimimo krekenos sugirdomos veršeliui, tuo daugiau persiduoda veiksmingojo imunoglobulino. Nuo krekenų vartojimo – pirmojo girdymo laiko ir IgG (imunoglobulino) koncentracijos krekenose – priklauso pasyviojo imuniteto perdavimas. Kiek veršelio organizmas pasisavins IgG, priklauso nuo daug veiksnių, svarbiausi iš jų – IgG koncentracija krekenose, girdymo būdai ir gyvulio medžiagų apykaita.

Krekenų IgG koncentracija svyruoja nuo 10 iki 100 g/l ir daugiau. IgG kiekis kinta, priklausomai nuo gyvulio ligos, amžiaus, pirmųjų krekenų kiekio, metų laiko, veislės ir kitų veiksnių. Deja, krekenų kokybę ūkio sąlygomis įvertinti yra sunku. Jei krekenų sugirdoma iki 4 l per dieną su dideliu IgG kiekiu (apie 60 g/l), tai į veršelio kraujo plazmą perduodama IgG iki 20,8 g/l. Nerekomenduojama veršeliams duoti pirmaveršių karvių krekenų, nes jose yra mažai IgG.

Jei dėl parazitinių ligų ar kitų priežasčių krekenų pritrūksta, ūkininkai veršelius girdo dirbtinėmis krekenomis, pieno pakaitalais su antibiotikais, kol susiformuoja imuninė sistema. Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma priedų, pagamintų iš pieno, yra neveiksmingi, jie nepadidina IgG koncent­racijos lygio. Gyvūniniai produktai (pvz., kraujas, kiaušiniai, pienas, krekenos) yra vieninteliai prieinami IgG šaltiniai. Todėl ypač svarbu, ar šie papildai yra saugūs.

Kai kuriose šalyse galiojantys įstatymai draudžia naudoti iš atrajojančių gyvulių kraujo gautus IgG proteinus, išskyrus gautus iš pieno. IgG koncentracija piene ar krekenų prieduose neviršija 4 g/l.

Remiantis tyrimais JAV nustatyta, kad buliaus plazmos IgG yra gerai absorbuojamas ir gali padidinti veršelio plazmos IgG koncentraciją iki maždaug 7 g/l. Pavyzdžiui, sugirdžius vieną ar dvi dozes vienos JAV kompanijos krekenų pakaitalo, pagaminto iš frakcinės buliaus plazmos, 24 valandų amžiaus veršelio plazmos IgG koncentracija padidėjo iki 12,2 g/l. Krekenų pakaitalais girdomų veršelių sveikata, augimas ir mirtingumas nesiskyrė nuo tų, kurie buvo girdomi motinos krekenomis, tačiau nustatyta, kad dėl vartojamų krekenų priedų gali sumažėti IgG absorbcijos iš motinos krekenų veiksmingumas.

Mokslininkų rekomendacijose nurodoma, kad per pirmąsias 6 naujagimio gyvenimo valandas būtina sugirdyti iki 2,5 l krekenų, dar 4 l – per pirmąsias 12 val. Jei veršelis negali žįsti, tuomet reikėtų pabandyti sugirdyti iš kibiro šviežiai pamelžtų arba atšildytų krekenų (anksčiau pamelžtų ir sušaldytų). Jei veršelis negeria iš kibiro, reikėtų krekenas suleisti vamzdeliu tiesiai į skrandį. Bet kuriuo atveju girdymo įranga turi būti nepriekaištingai švari. Jei veršeliai viduriuoja, patartina pirmąsias tris gyvenimo savaites juos girdyti ankstyvosios laktacijos karvių pienu, duodant maždaug 5 proc. nuo viso primelžiamo pieno iš vienos karvės.

Jei karvių banda užsikrėtusi Mycobacterium paratuberculosis bakterijomis ar parazitais, veršelius geriau girdyti krekenų, pieno pakaitalais, duoti leistinų antibiotikų. Minėti užkratai perduodami veršeliui iš karvės per krekenas.

Dėl didelio laktozės, kalcio ir kitų mineralų pakaitaluose kiekio gali pakisti virškinimo sistemos osmosinis slėgis, o riebalai gali sukelti viduriavimą pieninių veislių veršeliams. Visi pieno produktai, taip pat ir pienas, turi atitikti augančių telyčių poreikius, todėl vešeliams papildomai reikėtų skirti papildų su mineralais ir vitaminais.

***
Pakaitalų laktozė ir riebalai yra pagrindinis energijos šaltinis. Veršelių racione negali būti daug krakmolo. Kokoso (0,2) ir palmių aliejus (0,8) paprastai maišomi ir įterpiami kartu, kad būtų apsaugoti nuo kepenų infiltracijos. Riebalų virškinimas ir proteinų kokybė labai priklauso nuo pakaitalų gamybos technologijos. Homogenizuoti riebalai ir emulsikliai yra stabilesni, todėl riebalai geriau virškinami.

Dėl aukštos temperatūros poveikio sugadinti nugriebto pieno milteliai tinkamai nesukreša, silpnai suvirškinami ir sukelia viduriavimą, todėl jie nėra tinkami jaunesniems kaip 1 mėn. amžiaus veršeliams. Svarbu nepamiršti, kad išrūgų milteliai nesuformuoja krešulių skrandyje.