Grūto miestelyje, ant ežero kranto, atrandame vieną gražiausių Druskininkų savivaldybės sodybų – čia gyvena Janina ir Steponas Budriai. Per dvidešimt penkerius metus jie smėlynuose kerojusį šabakštyną pavertė į išpuoselėtą kampelį, kurio grožis ne kartą įvertintas gražiausios metų sodybos titulu.

Vidurvasarį visu grožiu baltavusios, geltonavusios ir visomis kitomis spalvomis akį traukusios lelijos jau užleido vietą rudenio žiedams. Linguoja auksaspalves galvas grakščios saulėgrąžos, elegantiškai vėjyje šnara smilgos, išdidžiai aukštyn žiedynus kelia pypytės, patvorys tiesiog sprogsta jurginų ir flioksų žiedais, vandens paviršiuje sūpuojasi lelijos, link ežero driekiasi našlaičių kilimai – tokia Budrių sodyba pasitinka rugsėjį.

Prie pat įėjimo į namą ištisus metus žaliuoja žemaūgių spygliuočių kompozicija: viena prie kitos glaudžiasi siūlinė, rutulinė ir auksinė tujos, žvynuotasis, kazokinis ir mėlynspyglis kadagiai, driekiasi viržiai, erikos. „Iš pradžių man buvo keista, kaip čia bus be jokios gėlės. Bet augalai greitai sužėlė, išsikerojo. Dabar jau reikėtų pakarpyti, pagenėti, bet taip gaila, tiesiog nekyla rankos“, – prisipažįsta Janina Budrienė.

Seniausiems sodybos spygliuočiams jau per 20 metų. Prieš tiek laiko Janina ir Steponas, abu pedagogai, su žemės ūkiu neturėję jokio ryšio, iš Šiaulių į Grūto miestelį atsikraustė nusipirkę nebaigtą statyti namą. Netrukus įstojo į Druskininkų miesto gėlininkų sąjungą, pradėjo domėtis retesniais augalais, daug važinėjo su kolegomis gėlininkais po gražiai tvarkomas šalies sodybas. Iš kelionių grįždavo su naujomis idėjomis, kaip tvarkytis, ką auginti savo kieme. „Taip ir įkibome į žemę“, – prisimena Janina.

Verčiasi iš penkiolikos arų

Pradėję sodinti augalus Budriai pamatė, kad dirvožemis čia – grynas smėlis. Molį ir durpes vežė ne maišais – mašinomis. Kiekvienam medžiui iškasdavo metro pločio ir tokio pat gylio duobę, kurią pripildydavo specialiai paruoštu mišiniu. Raganėms, kurių nemaža kolekcija sukaupta, kasė gilų ir platų griovį, mat jų šaknys labai giliai įsiskverbia.

Dirbamos žemės Budriai turi apie 15 arų – iš jų ir verčiasi. Prieš metus Janina suskaičiavo, kad daugiamečių augalų sodyboje sukaupta per 400 pavadinimų. Parduoti daugiausia daugina ir augina vijoklinius augalus: kartuoles, vytenius, sausmedžius, pelėvirkščius, vijoklines hortenzijas. Gausu įvairių smilginių augalų vandens telkinių pakrantėms apželdinti – jų elegancija ypač žavi šeimininkę.

Gerai sekasi auginti našlaites, chrizantemas. Nemažai sodyboje auginama parduoti skirtų spygliuočių, mat šeimininkai pastebėjo, kad atvažiavę pirkėjai pageidauja iš karto įsigyti kuo įvairesnių augalų. Janinos rankoms kaprizingieji spygliuočiai paklūsta. Ji stengiasi dauginti žemaūgius, lipdinius arba rutulinės formas spygliuočius, kad augalai kuo mažiau vietos užimtų.

Kasmet daugiau vienamečių gėlių

Anksčiau turėję daug svogūninių augalų (tulpių, hiacintų, narcizų), dabar jų kolekciją gerokai sumažino, pasiliko tik savo sodybai papuošti. O štai vienamečių vasarinių augalų kasmet vis daugiau augina, nes jų paklausa pastebimai auga. Grūtas yra vos 7 km nuo Druskininkų, Janina pasiūlo savo išaugintų gėlių sanatorijoms ir viešbučiams papuošti, o ir gyventojai savo balkonus, sodybas vis gausiau mėgsta pamarginti ryškiais surfinijų, petunijų, pelargonijų žiedais.

Praėjusį rudenį Steponas įsirengė apšildomą šiltnamį, augalėlių gyvenimas čia prasideda anksti, pūgoms siaučiant – daigeliai pradedami pikiuoti vasario mėnesį. Steponas naktimis 2–3 kartus keliasi pakurti krosnies, kad augaliukai nenušaltų. Šiemet šiltnamyje įsirengė kapiliarinę laistymo sistemą – 2 000 Lt kainavusią įrangą šeimininkas pats sumontavo.

Vasarą tenka laistyti ir lauke augančius augalus. Pasak Janinos, per du mėnesius, jei nuolat įjungtas vandens siurblys, vien už elektrą reikia mokėti 500 Lt. „Niekur nedingsi, jei nori, kad augalai augtų, reikia juos prižiūrėti“, – sako gėlininkė. Tręšia gėles pasitardami su kitais gėlininkais: vasaros viduryje duoda mažiau azoto, daugiau kalio ir fosforo trąšų. Jei augalai pernelyg šviesūs, prideda geležies.

Nuo spanguolių iki pomidorų

Sau Budriai užsiaugina porų, pomidorų, salierų, salotų, braškių, šilauogių, serbentų, aviečių. Svyra vynuogių kekės – šiemet jų derlius ypač geras, nes puikiai peržiemojo. Gale daržo dera stambiauogės spanguolės. Prieš dešimtmetį, nusipirkę pirmuosius spanguolių daigelius, juos iš pradžių bandė auginti pakrantėje, bet derliaus vos sauja uogų tebuvo. Tada, mokslininkų patarimo paklausę, iškasė darže duobę, išklojo ją plėvele, užpildė durpėmis iš po pušų (mat reikia, kad būtų su spygliais), savo pasiruošto komposto dar įmaišė. Spanguolėms toks substratas tiko – dabar krūmeliai apsipylę uogomis.

Kompostą Janina sakosi ruošianti iš durpių ir mėšlo, kuriuos reikia gerai sumaišyti ir metams palikti perpūti. Ant komposto krūvos pūpso įvairiaspalviai moliūgai – čia jų mėgiama vieta. Augalų liekanos, piktžolės metamos į atskirą krūvą, mat jos pūva ilgiau, tenka permesti iš vienos kompostinės į kitą.

Darže Janina augina ir įvairiaspalvių salotų, kurias tiekia į piceriją. Šiltnamyje noksta paprikos ir pomidorai. Pavasarį pati prekiauja sėklomis, tad puikiai žino naujausias veisles ir sau auginti atsirenka pačias geriausias. Beje, ir daržovių, ir vienamečių gėlių sėklą kiekvienais metais perka naują – tik taip įmanoma garantuoti augalų kokybę.

Išlaikyti tokį tempą ir toliau

Išaugintus augalų sodinukus Budriai dažniausiai realizuoja Veisiejų, Seirijų turguose, visada važiuoja į parodas-muges Vilniuje ir Kaune, sulaukia pirkėjų ir savo namuose. „Kad gyventume kur prie Vilniaus ar Kauno, kitas būtų pirkimas“, – mano Janina.

Prieš keliolika metų turėję svajonę verstis kaimo turizmu, dabar Budriai tokių minčių nebepuoselėja. Mat tuomet reikėtų daug investuoti į namo atnaujinimą, vien gražios aplinkos neužtektų. „Nors plotas ir nėra labai didelis, bet darbų jame tiek, kad vos spėji suktis. Labai daug tenka ravėti, laistyti, reikia suskubti laiku prie kiekvieno augalo prieiti. Vien vejos tokį plotą nušienauti prisireikia 2–3 ilgų popiečių, – sako Janina, jau daug metų su vyru ir dabar studijuojančia dukra Vida pragyvenanti iš gėlių. – Kartais kaimynai stebisi, kad per daug mes dirbame, bet kad kitaip nemokame. Jei sugebėsime tokį tempą išlaikyti dar kelerius metus, būsime patenkinti“.