Pastaraisiais metais fomozė yra viena žalingiausių grybinių ligų rapsų pasėliuose, plintanti per visą žieminių ir vasarinių rapsų vegetaciją.

Ligą sukelia grybas Leptosphaeria maculans (nelytinė stadija Phoma lingam). Šis grybas lytinėje stadijoje turi A ir B grupės, arba vadinamuosius agresyvius ir neagresyvius izoliatus. Priskyrimas vienai ar kitai grupei priklauso nuo gebėjimo sukelti fomozės stiebo sausąjį puvinį ant rapsų augalų. A grupės (agresyvieji) izoliatai paprastai ant lapų sukelia tipingas ligai pilkas dėmes su daugybe juodų smulkių taškelių – piknidžių, iš kurių išsivysto stiebo apatinės dalies sausasis puvinys, dėl kurio stiebai ištuštėja, lūžta ir augalai anksčiau bręsta, išgula.

Ten, kur vyrauja B grupės izoliatai, rudenį ant rapsų lapų susidaro nedaug fomozės dėmelių, jos yra su netipingais požymiais (smulkios, dažnai be piknidžių). B grupės izoliatai yra mažiau žalingi, kadangi nesukelia sausojo puvinio šaknies kak­lelio srityje; dažniau negilios dėmės susidaro įvairiame aukštyje ant rapsų stiebo.

LŽI tyrimų duomenimis, per 1990–2003 metų laikotarpį žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose prieš derliaus nuėmimą fomozė buvo pažeidusi iki 40 proc. žieminių rapsų stiebų. Daugeliu atvejų ligos intensyvumas buvo nedidelis. Tai lėmė ilgi šalti ir su sniego danga užsitęsę žiemos periodai, kai oras atvėsdavo jau spalio mėnesio antroje pusėje ir fomozės plitimas ir vystymasis sustodavo.

Nuo 2004 metų fomozė pradėjo sparčiai plisti, ypač žieminiuose rapsuose. Atlikus ligos plitimo epidemiologijos ir kai kuriuos sukėlėjo biologijos tyrimus nustatyta, kad grybo askosporos, kaip pirminis ir pagrindinis infekcijos šaltinis, plinta ore per visą rapsų vegetaciją. Pastaraisiais metais grybo askosporos ore aptinkamos iki pat gruodžio mėnesio pabaigos.

Esant tokiam ilgam ir palankiam ligai plisti periodui, didėja žieminių rapsų užsikrėtimo rizika rudenį. 2004 ir 2005 metais prieš derliaus nuėmimą žieminių rapsų pasėliuose nustatyta daugiau negu 80 proc. ligotų, su fomozės požymiais, stiebų. 2006 metais ligos išplitimas buvo nustatytas daugiau negu 60 proc. fomozės pažeistų žieminių rapsų stiebų. 2007-aisiais, vyraujant drėgniems ir šiltiems orams, nustatytas dar didesnis ligos protrūkis žieminių rapsų pasėliuose – rasta daugiau negu 90 proc. ligotų stiebų.

Fomoze rapsų augalai paprastai užsikrečia nuo ligotų augalų liekanų oru plintančiomis askosporomis, ir tai laikoma pagrindiniu šios ligos sukėlėjo infekcijos šaltiniu. Grybo askosporos plinta per visą rapsų vegetaciją. Be to, infekcija gali kilti ir nuo užsikrėtusių sėklų, ir nuo ligotų rapsų augalų liekanų tiesioginio kontakto metu, plisti lietaus nuplautomis pikno­sporomis. Galimi infekcijos šaltiniai yra ir kiti bastutinių šeimos augalai, taip pat piktžolės.

Pirmieji fomozės požymiai ant lapų žieminių rapsų pasėliuose pasirodo rudenį, lapų vystymosi tarpsniu. Ant pažeistų lapų susidaro pilkos, koncentriškos dėmės su tamsiais pakraščiais. Skiriamasis šios ligos požymis yra dėmėse susidarę juodi, smulkūs taškeliai – grybo piknidžiai. Kaip žinoma, nuo rudenį užsikrėtusių rapsų lapų fomozės sukėlėjas – grybas Leptosphaeria maculans – vystosi augalo viduje, yra be išorinių simptomų ir tarpuląsčiais pasiekia augalo šaknies kaklelį. Ankštarų vystymosi-brendimo tarpsniu išsivysto stiebo apatinės dalies – šaknies kaklelio – sausasis puvinys arba vėžys, stiebo audiniai lupasi, nustoja vystytis ir stiebas lūžta. Nuo pavasarį užsikrėtusių lapų fomozės dėmės išsivysto įvairiame aukštyje ant rapsų stiebo; jos nėra labai gilios ir šis pažeidimas nėra toks žalingas, palyginti su pažeidimu šaknies kaklelio srityje.

Norint parinkti veiksmingiausias priemones nuo fomozės ir jas panaudoti optimaliausiu laiku, labai svarbu pažinti ligą, išmanyti jos biologiją, plitimo ir vystymosi ypatumus.

Cheminė apsauga nuo fomozės veiksminga tik ligos pradžioje, t. y. pasirodžius pirmosioms fomozės dėmelėms ant lapų. Vėliau, grybui patekus į lapastiebį, fungicidai nuo fomozės mažai veiksmingi. Rapsų augintojai, kurie rapsų pasėliuose 2006 metais rudenį naudojo fungicidus, siekdami sureguliuoti augalų vystymąsi, iš dalies apsaugojo žieminius rapsus ir nuo fomozės.

Teikiamos rekomendacijos mūsų sąlygomis rudenį naudoti fungicidus nuo fomozės žieminiuose rapsuose yra paremtos gausiais tyrimais užsienio šalyse ir jau atliktais tyrimais Lietuvoje. Fungicidų Folikuro 0,5 l/ha ar Juventus 0,3–0,7 l/ha naudojimas rudenį ne tik padeda sureguliuoti žieminių rapsų augalų vystymąsi, bet ir iš dalies apsaugo žieminių rapsų augalus nuo grybinių ligų, ypač fomozės.

***

Fomozės prevencija

• Auginti atsparias ar tolerantiškas veisles
• Parinkti tinkamą sėjomainą
• Giliai užarti ligotų augalų liekanas
• Suformuoti optimalaus tankumo pasėlius
• Sėti tinkamiausiu laiku
• Naikinti piktžoles
• Naudoti apsaugos priemones nuo kenkėjų
• Sėti beicuotą sėklą