Kol žemdirbių laukuose skaičiuojamas šiųmetis derlius, moderniose laboratorijose, didžiausiose gamyklose jau galvojama apie ateinančių dešimtmečių derlių: bandoma rasti optimalias kombinacijas, robotai nuolat stebi, kaip viena ar kita augalų apsaugos priemonė veikia ligų sukėlėjus. Tai, kas šiandien kuriama BASF Limburgerhofo (Vokietija) žemės ūkio centro laboratorijose, turės nueiti ilgą kelią, kol po visų bandymų, tobulinimų, taisymų, stebėjimų ir tvirtinimų pasieks laukus. Ir visa tai tam, kad iš dirbamos žemės laukų būtų gautas kuo didesnis, kuo kokybiškesnis derlius, kad būtų išvengta nuostolių ir būtų patenkinti vis gausėjančios pasaulio žmonijos poreikiai.

Vokietijoje, Reino krašte-Pfalce, surengtoje konferencijoje kalbėdami apie augalų apsaugos perspektyvas ir tendencijas, tarptautinės chemijos kompanijos BASF vadovai buvo optimistiški. Jų manymu, ši chemijos pramonės šaka ateityje gali paveikti ir globalinius procesus.

Pasak BASF Žemės ūkio padalinio prezidento Maiklo Heinco (Michael Heinz), staigiai augant žemės ūkio produktų kainoms, jau dabar vis daugiau žemdirbių yra linkę investuoti į augalų apsaugą. Šių metų rezultatai akivaizdžiai parodė, jog ir žemės ūkio srityje būtini novatoriški sprendimai bei naujausių technologijų taikymas. Tačiau, M. Heinco įsitikinimu, visa tai galima pasiekti tik dirbant kartu su žemdirbiais, bendrai ieškant tinkamiausių sprendimų, sujungiant jų patirtį bei kompanijos vykdomų mokslo tyrimų, stebėjimų rezultatus. Būtent Limburgerhofe, pagrindiniame kompanijos žemės ūkio centre, didžiuliuose plotuose keli tūkstančiai rankų darbuojasi tam, kad naudojant įvairias augalų apsaugos priemones būtų sudarytos optimalios augalų apsaugos programos. Šiltnamių labirintuose, pasitelkus naujausias technologijas, kiekvienas daigas tarnauja bendram tikslui – atrasti, sukurti, išbandyti naują produktą. O naujų produktų ateityje, matyt, reikės vis daugiau ir daugiau.

Pasaulyje daugėjant žmonių, didėja ir jų poreikiai. Jeigu 1960 m. Žemėje gyveno 3 mlrd. gyventojų ir kiekvienam iš jų teko 4,3 m2 ariamos žemės, tai 2005 m. pasaulyje skaičiuota jau apie 6,5 mlrd. gyventojų ir kiekvienam iš jų teko 2,2 m2 ariamos žemės. Prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje gyvens 8,3 milijardai gyventojų, kuriems teks po maždaug 1,8 m2 dirbamos žemės.

Taigi, nors ir nebe taip sparčiai, tačiau vis dar gerokai augant pasaulio gyventojų skaičiui ir vis mažėjant vienam gyventojui tenkančios dirbamos žemės plotui, tenka mąstyti, kaip tą dirbamą žemę išnaudoti kuo optimaliau, nes didėja ne tik maisto, bet ir gėlo vandens vartojimas.

Auga energijos poreikis

Pasaulyje daugėjant gyventojų, vis opesnė tampa ir energijos problema. Tradiciniams energijos šaltiniams senkant, būtina ieškoti tokių, kurių nepristigtų. BASF kompanijos pateiktais skaičiavimais, norint biokuru pakeisti 10 proc. šiuo metu pasaulyje sunaudojamų degalų, reikalinga žalioji masė iš 320 mln. ha. Prog­nozuojama, kad iki 2030 m. tokiam pačiam procentui įprastinių degalų pakeisti jau reikės augalų iš 450 milijonų hektarų ir tai sudarys maždaug 30 proc. dirbamos žemės pasaulyje. Jau dabar biokuro gamyba ir dirbamos žemės plotų naudojimas žaliajai masei kai kuriose šalyse tampa viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Pavyzdžiui, šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose 20 proc. kukurūzų derliaus skiriama biokuro gamybai. Ateityje procentai ir plotai turėtų tik didėti, nes didės ir degalų poreikis: prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje bus sunaudojama 41 mlrd. barelių degalų (kai 2005 m. sunaudota 30 mlrd. barelių).

Vis daugiau naudojant biokuro, reikės vis daugiau žaliosios masės. Tad žemdirbių ir čia laukia analogiška užduotis – optimaliai išnaudoti dirbamą žemę ir tuose pačiuose plotuose gauti didesnį produktyvumą. Ūkininkas negali leisti, kad dėl kenkėjų ar ligų derlius mažėtų. Priešingai, norint patenkinti besiplečiančios žmonijos poreikius, tame pačiame dirbamos žemės plote derlingumas turi tik augti.

Didėja mėsos produktų vartojimas

Kaip jau minėta, augant žemės gyventojų skaičiui, didėja ir maisto produktų poreikis. Tačiau, pasak M. Heinco, žmonėms jau neužtenka duonos, bulvių ar ryžių, jie nori ir kitų produktų. Ir nors kai kuriose šalyse dienos kalorijų, gaunamų, pavyzdžiui, valgant mėsos produktus, skaičius yra itin mažas, tačiau, skaičiuojant vidurkį, prognozuojama, kad mėsos produktų poreikis tikrai augs. Pavyzdžiui, dabar kiekvienas kinas vidutiniškai suvartoja 45 kilogramus mėsos per metus, tačiau, didėjant Kinijos gyventojų pajamoms, per metus mėsos poreikis vienam šios šalies gyventojui išaugs vienu kilogramu.

Kalbant apie didėjantį mėsos poreikį, vėl tenka grįžti prie pasėlių ir dirbamos žemės plotų. Jau dabar didelė pasėlių dalis skiriama pašarų gamybai, o augant gyvulinės kilmės maisto produktų paklausai, reikės ir daugiau pašarų.

Ateitis – inovacijoms ir partnerystei

BASF kompanijos vadovų teigimu, analizuojant globalines tendencijas, vargu ar bus galima patenkinti žmonijos poreikius netaikant novatoriškų sprendimų, ypač augalų apsaugos srityje. Žemės ūkio sektoriaus augalų apsaugos srityje nuolat dirbanti pasaulinė chemijos kompanija šiuo metu koncentruojasi į fungicidų ir insekticidų gamybą, tobulina herbicidus. Pasak BASF Žemės ūkio padalinio Europoje viceprezidento Klauso Velšo (Klaus Welsch), sėkmingo bendradarbiavimo su ūkininkais pavyzdžiu galėtų būti rūdžių sukeltų derliaus nuostolių mažinimas. Tad ateityje – numatant ir žinant pasaulio vystymosi tendencijas, prognozuojant žemės ūkio produktų poreikius, glaudžiai bendradarbiaujant su žemdirbiais – galima bus priimti optimalius augalų apsaugos sprendimus.

Kalbėdamas apie augalų apsaugą Europos regione K. Velšas pabrėžė ne tik tai, kad sudaromos specialios augalų apsaugos programos skirtingiems regionams, bet ir tai, jog, remiantis šių metų pavyzdžiu, ateityje žemdirbiams bus svarbiausia pasiekti didžiausią augalų produktyvumą, taikant efektyviausią augalų apsaugos strategiją.