23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/09
Vietoj grybų ir uogų – ekologiški grūdai
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Nors Dzūkijoje geriau auga miško gėrybės negu tradicinės žemės ūkio kultūros, tačiau čia ūkininkaujantys žemdirbiai nesiskundžia dėl menko derliaus, mažų kainų, nes randa būdų ūkininkauti pelningai. Dubičių žemės ūkio bendrovė jau treji metai verčiasi ekologine augalininkyste. Pasak ūkio vadovo Stasio Kėrio, šiemet ūkis pirmą kartą pardavė ekologiškus grūdus ir gavo po 120–130 Lt/t daugiau negu mokama už įprastinę produkciją.

Pasak S. Kėrio, ekologiškų grūdų derlius iš didesnio kaip 700 ha ploto iki šiol buvo superkamas tokia pat kaina, kokia mokama už chemizuotuose ūkiuose užaugintą produkciją. Iš viso bendrovė valdo 820 ha. „Ekologiškų grūdų supirkėjai – didelė pažanga ekologiškos produkcijos rinkoje“, – įsitikinęs ūkio vadovas. Imtis ekologijos jį paskatino ne sveiko gyvenimo būdo idėjos, greičiau prasta žemė, kurioje ir gerai tręšiami javai užaugina vos 3–4 t/ha grūdų. „Išmokos ekologiniam ūkiui nemaža paspirtis, tačiau jei tokie derliai ir kainos kaip šiemet, tikriausiai nenuostolingai ūkininkautume ir be išmokų“, – svarsto S. Kėrys.

Rekordiniai derliai

Dubičių bendrovės valdos driekiasi prie pat Baltarusijos sienos. Atstumas tarp toliausiai vienas nuo kito nutolusių pasėlių bemaž 60 km. Miškų apsuptuose laukuose auginami kvietrugiai, rugiai, miežiai, kviečiai, lubinai, grikiai, avižos. „Daugiausia sėjame žiemkenčių – 150 ha. Ankštiniai augalai auginami dėl sėjomainos, o avižos sušeriamos ristūnams“, – apie savo hobį prasitaria S. Kėrys. Nuomojamuose Varėnos technologijų ir verslo mokyklos pastatuose jis laiko per 40 žirgų. Pasak ūkio vadovo, iš ristūnų auginimo uždarbis menkas, tačiau jų atsisakyti šiandien jau negalėtų. Azartiškos lenktynės – ne tik gražus reginys: pojūtis, kurį patiri sėdėdamas vežimėlyje ir bandydamas aplenkti vėją, žodžiais nenusakomas.

Nejučia pakrypęs pokalbis apie žirgus vėl sugrįžta prie ekologijos, kai privažiavus kvietrugių laukus pirmininkas, neslėpdamas džiaugsmo, pasigiria iš vieno lauko prikūlęs rekordiškai daug grūdų – 3 t/ha. „Varėnos rajone, juolab ekologiniame ūkyje, tai labai daug. Vidutiniškai iš 1 ha kuliame apie 2 t. Pasėlius tręšiame tik ekologiniame ūkyje leidžiamomis naudoti trąšomis, o su piktžolėmis kovojame, jas naikindami mechaniškai“, – apie ekologinę augalininkystę pasakoja bendrovės vadovas. Šiemet jau parduota 120 t rugių, t. y. tiek, kiek pernai iš viso prikulta, o nuimta tik trečdalis viso ploto. Dalis derliaus bus palikta sėklai. Šiemet Dubičiuose tikimasi prikulti iš viso apie 800 t ekologiškų grūdų. Stasys neneigia, kad šiemet žemdirbiams fortūna šypsosi: nėra jokių prob­lemų parduoti bet kokius grūdus, o ir kaina akių nebado.

Ūkio aruoduose telpa tik 600 t grūdų, todėl javapjūtė labai priklauso nuo oro sąlygų: jei sausa, grūdai pilami į sandėlius, jei drėgniau – vežami į kombinatą. „Šiemet orai, nors ir neblogi, bet ypač permainingi. Gal tik kelias dienas galėjome derlių doroti nuo ryto iki vakaro. Gaudydami kiekvieną saulės spindulėlį, neskaičiuojame valandų. Diena prailgsta, bet kito pasirinkimo nėra“, – apie ūkišką kasdienybę kalba S. Kėrys pridurdamas, kad du našūs kombainai visą derlių nuimtų per 10 dienų.

Nė vienos rusiškos mašinos

Keisti rusiškas mašinas į užsienietiškas Dubičiuose pradėta prieš kelerius metus. Dalis technikos įsigyta, pasinaudojant struktūrinių fondų parama, dalis – už savo lėšas. Iš viso į naujus New Holland kombainus ir traktorius, Horsh, Overum, Amazone žemės dirbimo, sėjos agregatus ir kitą techniką investuota beveik 4 mln. Lt. S. Kėrys negailėjo gerų žodžių šiuolaikinei technikai. Pernai vienas 300 AG kombainas New Holland CS 660 nukūlė 700 ha be rimtų gedimų. Šiemet už ūkio lėšas įsigytas dar vienas to paties gamintojo, tik šiek tiek mažesnio galingumo kombainas.

Prieš gerus du dešimtmečius sunku būtų net įsivaizduoti, kad sėdėti savaeigių mašinų kabinoje bus patogiau negu automobilyje. „Pabandykite ir pamatysite – jokio triukšmo, jokių dulkių“, – siūlo bendrovės vadovas. Pasak S. Kėrio, su naujais traktoriais jam teko dirbti, o štai už kombaino vairo dar nesėdėjo. Jis tikina, kad, jei reikėtų, galėtų ir arti, ir sėti, ir derlių doroti, nes užsienietiškas mašinas, šiek tiek pasimokius, nesudėtinga valdyti. „Paspaudei vieną mygtuką, prikabintas padargas pasikėlė, paspaudei kitą – nusileido“, – technikos galimybėmis žavisi bendrovės pirmininkas.

Du našūs traktoriai New Holland nudirba visus sunkius žemės darbus, o kiti du, mažesnio galingumo (po 100 AG), naudojami transportavimo darbams. Dubičiuose ir su žiburiu nerastume nė vienos rusiškos mašinos. Beje, prieš atnaujinant technikos parką, buvo ketinimų pirkti naujus rusiškus kombainus, tačiau pasimokyta, kai įsigytas rusiškas traktorius subyrėjo pakeliui į ūkį. „Su sovietine technika atsisveikinome visam laikui. Nors iš išorės naujos rusiškos mašinos neblogai atrodo, tačiau užtenka pasėdėti kabinoje, kad prapultų bet koks noras pirkti“, – kritikuoja S. Kėrys. Jis akcentuoja, kad dabar, kai gerų specialistų sunku rasti, iš technikos reikalaujama daugiau: ji ne tik turi būti naši, bet ir patogi operatoriui, kuriam per darbymečius, sėdint už vairo, tenka praleisti beveik pusę paros.

Jau trečius metus Dubičiuose dirbantis mechanizatorius Jurijus Korkutis sako, kad darbas su šiuolaikinėmis mašinomis nevargina. „Tik sėdi ir kraipai galvą“, – juokauja jis, stebėdamas pjaunamus kviet­rugius. Pasak Jurijaus, naujos mašinos dirbdamos net visiškoje tamsoje „nepasiklysta“. „Žibintai šviečia į visas puses, todėl šviesu kaip dieną“, – tikina Jurijus. Jo teigimu, per dieną su naujais kombainais galima nukulti per 50 ha plotą.

Gerai technikai ir 13 žmonių ­komandai patikėti ūkio darbai tirpte tirpsta. Nukultas laukas per 2–3 dienas įdirbamas skutikliu, po to suariamas. Jei plotas paliekamas pūdymuoti, skutama du kartus. Ekologiniame ūkyje nuo piktžolių ginamasi tik arimu. „Žinoma, toks žemės dirbimas kainuoja gerokai daugiau negu įprastos ar neariamosios žemdirbystės technologijos, bet kitų būdų nėra. Jokių herbicidų negalima naudoti, todėl ir naujo purkštuvo nepirkome, ekologiškas trąšas laistome sena lenkiška technika“, – pokalbį apie techniką tęsia S. Kėrys. Nors daroma viskas, kad būtų sunaikinta kuo daugiau piktžolių, tačiau ekologiškai auginamų javų plynę kur ne kur puošia jūros žydrumo rugiagėlių žiedai. Tokia realybė ekologiško ūkio šeimininko negąsdina, juk ekologijos samprata ir paremta natūralumu.

Svajonė – džiovyklos ir sandėliai

Vaikščiodamas po sandėlį, kol kas su apytuščiais aruodais, S. Kėrys užsimena, kad vietos grūdams laikyti labai trūksta. „Gerai būtų ūkyje įrengti modernias džiovyklas ir sandėlius, tuomet galėtume diktuoti sąlygas supirkėjams ir konkuruoti su bet kuo, juk turime naujausią techniką ir darbščius žmones. Ūkininkaujame net geriau negu užsieniečiai“, – neabejoja S. Kėrys. Jis rimtai svarsto rengti dar vieną projektą ES struktūrinių fondų paramai gauti ir statyti naujus sandėlius. Jei pasiseks, ūkio plotą išplės iki 1 200–1 300 ha. Kol kas jokių problemų išsinuomoti žemę (nuosavos turi tik 150 ha) nekyla, nes su nuomininkais laiku atsiskaito. „Išsiplėtus ūkiui, reikėtų dar vieno traktoriaus ir kombaino“, – tarsi dėlionę ateities viziją dėlioja varėniškis.

Ūkio reikalų verpete besisukantis S. Kėrys jau šešeri metai dirba be atostogų. Nuo ūkiškų darbų atitrūksta tik tuomet, kai su žirgais išvažiuoja į varžybų trasą. Per metus jų būna daugiau kaip 20. Pagrybauti irgi laiko pritrūksta, tačiau S. Kėrys sako žinąs vietą šalia vieno ūkio lauko, kur kasmet prisirenka net 6 pintines raudonikių ir baravykų. „Pakanka visiems metams ir nereikia po mišką klaidžioti. Dar netikrinau, bet spėju, kad šiemet grybų derlius irgi bus neblogas“, – tikisi varėniškis.

Nė vieno skundo dėl sunkios žemdirbio dalios, nė vieno blogo žodžio apie ūkio darbuotojus iš S. Kėrio lūpų neišsprūsta. Nors jis pripažįsta, kad alkoholizmas – didelė kaimo piktžaizdė, ir išgerti mėgstančių žmonių jo ūkyje buvo. „Tokiems dalykams esu labai griežtas, todėl su neatsakingais darbuotojais kalbuosi griežtai ir trumpai. Vieniems pakako įspėjimo, kitus teko atleisti. Dabar pravaikštų nepasitaiko. Kad nebūtų jokių nesusipratimų, iš karto pasakau – nedarykite to, ko negalima, nes po to ir jums bus blogai, ir aš problemų turėsiu“, – apie bendravimo su pavaldiniais taisykles kalba bendrovės šeimininkas. Beje, jos priimtinos abiem pusėms. S. Kėrys tikisi, kad pateisina darbuotojų lūkesčius: „Su ūkio technika apdirbami nuosavi žmonių ūkiai. Atlyginimai mokami ištisus metus, nors žiemą darbo gerokai mažiau“. Jo nuomone, svarbiausia, kad žmogus žinotų, jog už gerą darbą bus gerai atlyginta.