Šėrimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių pieno sudėtį ir kokybę. Pagal dabartinę apmokėjimo sistemą yra aktualu gauti daug riebalų ir baltymų turintį pieną.

Organizuodami šėrimą, galime veikti ir riebalų, ir baltymų kiekį piene.

Kokybiškas, vertingas pienas gaunamas tuomet, kai racione yra reikiamas pagal normą energijos, maisto ir mineralinių medžiagų, vitaminų kiekis. Jei racione minėtų medžiagų trūksta, mažėja primilžis, blogėja karvės sveikata, sutrinka reprodukcija, piene mažėja maistingųjų medžiagų, todėl būna prastesnė pagamintų produktų kokybė. Racione pašarai turi būti parinkti taip, kad būtų tinkamas laisvųjų riebalų rūgščių (LRR) tarpusavio santykis didžiajame prieskrandyje.

Pieno kokybė priklauso ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, pašaruose esantys pesticidai, pelėsiai, sunkieji metalai, nuodingi augalai patenka į pieną, o po to į gaminamus produktus. Jei ganyklos gausiai tręšiamos azoto trąšomis, piene atsiranda nitratų ir nitritų. Pieno kokybę blogina nekokybiškas, t. y. daug sviesto rūgšties turintis silosas. Sviesto rūgšties bakterijos patenka į sūrius ir juos sugadina, išpučia.

Dideli šakniavaisių lapų, griežčių, ropių kiekiai racione suteikia pienui nemalonų kvapą, didina somatinių ląstelių skaičių piene. Dulkėti pašarai ne tik užteršia orą, karvių kūną, bet ir patenka į pieną. Pienas sugeria ir nebūdingus aplinkos kvapus.

Pieno kokybei ir sudėčiai įtakos turi ir laktacijos tarpsnis: trūkstančių karvių pienas sūrokas, karstelėjęs, jame daugiau riebalų, mineralinių medžiagų. Labai pieningų karvių piene mažiau riebalų, baltymų negu mažapienių. Be to, pieno sudėtis ir kokybė kinta, priklausomai nuo įmitimo, amžiaus, metų laiko, rujos, mastitų, kitų susirgimų, veislės, laikymo sąlygų, temperatūros, paros laiko.

Šėrimo įtaka karvių sveikatai ir reprodukcijai

Jeigu racione nepakanka energijos, maisto, mineralinių medžiagų, vitaminų, visko ima trūkti ir karvės organizme. Dėl to jos liesėja, pasireiškia medžiagų apykaitos ligos, kiaušidėse susidaro geltonasis kūnas, cistos, sutrinka ruja, ji būna neryški, karvės apšlumba, pažeidžiamos nagos. Dėl vitamino E ir seleno trūkumo išsivysto mastitai. Esant vitamino C trūkumui, padidėja kraujagyslių pralaidumas, piene padaugėja somatinių ląstelių.

Dėl didelio lengvai didžiajame prie­skrandyje skaidomų proteinų kiekio racione susidaro daug amoniako, kuris nuodija gyvulį, šarmina organizmo skysčius, piene padidėja urėjos kiekis.

Per gausiai šeriamos karvės nutunka, sunkiai veršiuojasi, joms dažniau susilaiko nuovalos, serga pareze.

Natrio arba druskos trūkumas sukelia laižligę, karvės liesėja, mažėja pieno.

Magnio trūkumas sukelia raumenų traukulius.

***

Baltymų kiekį didinantys veiksniai

• Raciono SM turi būti ne mažiau kaip 17 proc. žalių baltymų
• Didelis didžiajame prieskrandyje neskaidomų proteinų kiekis (daugiau kaip 40 proc.)
• Geras karvių įmitimas (apie 2,5–3,0 balai)
• Iš įvairių didelės energinės vertės pašarų sudarytas racionas

Riebalų kiekį didinantys veiksniai

• Optimalus ląstelienos kiekis, t. y. ne mažiau kaip 20–22 proc. raciono SM
• Racione turi būti apie 1/3 nesusmulkinto šieno arba kitų žolinių pašarų
• Energijos kiekiui racione didinti reikia naudoti tik stabilizuotus, t. y. specialiu būdu apdorotus, kieto pavidalo riebalus (sočiąsias riebalų rūgštis)
• Tinkamas vitamino niacino (B3) kiekis racione – apie 12 g/per parą karvei
• Optimalus (6,5–6,8) prieskrandžio turinio pH
• Dažnas karvių šėrimas
• Tinkamas visų būtinų makro- ir mikroelementų kiekis racione

Riebalų kiekį mažinantys veiksniai

• Ląstelienos trūkumas (mažiau negu 15 proc.)
• Per daug (6 proc. ir daugiau) nesočiųjų riebalų rūgščių racione
• Pernelyg didelis koncentratų kiekis racione