23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/09
Naujos braškių auginimo technologijos
  • Dr. Nobertas USELIS, LSDI
  • Mano ūkis

Braškių vartotojui reikėtų tiekti ne tik 2–3 savaites sezono metu, bet nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Todėl būtina auginti tik aukštos kokybės braškes, taikant maksimaliai mechanizuotas auginimo technologijas.

Pasaulyje braškių auginimo technologijos yra labai įvairios. Jos priklauso nuo šalies ekonominio-socialinio išsivystymo ir klimato sąlygų. Anksčiau Lietuvoje braškių auginimas buvo paremtas rankų darbu, nes buvo pakankamai pigios darbo jėgos. Be to, uogų realizavimo kaina buvo žema. Braškės buvo auginamos lygiame paviršiuje kelis derėjimo metus, taikant paprasčiausias auginimo technologijas. Tuo pačiu metu Vakarų Europoje, kur labai trūko pigios darbo jėgos, o reikalavimai uogų kokybei buvo didžiuliai, braškės buvo auginamos aukštose lysvėse vienus dvejus derėjimo metus.

Šiuo metu Europos Sąjungos senbuvės braškes dažniausiai augina vienus metus aukštose plėvele mulčiuotose kapiliariniu būdu laistomose vienaeilėse lysvėse. Toks desertinių braškių auginimas gana brangus, nors ir maksimaliai mechanizuotas (rankomis skinamos tik uogos). Tačiau būtina pažymėti, kad tose šalyse šviežių desertinių uogų kaina yra gana aukšta ir su kaupu padengia vienamečio braškyno kaštus. Vienamečiuose braškynuose uogų kokybė būna pati geriausia.

Pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai skubiai keičia ekstensyvias braškių auginimo technologijas lygiame paviršiuje į intensyvesnes bei pažangesnes profiliuotame paviršiuje. Deja, tokių pačių auginimo technologijų kaip pietinėse ar vakarinėse Europos šalyse naudoti negalima dėl klimato sąlygų. Lietuvoje dėl nepastovios sniego dangos ir didelių žiemos šalčių visai netinkamas vienaeilis braškių auginimas siaurose aukštose lysvėse, nes kereliai iššąla. Be to, mūsų šalyje rankų darbo kaina sparčiai kyla, medžiagų ir technikos kaina jau aukšta, o desertinių, nors ir kokybiškų, uogų kaina dėl dar nepakankamos gyventojų perkamosios galios nedidelė.

Moksliniais tyrimais siekiama, atsižvelgiant į šalies ūkines-ekonomines sąlygas, sukurti optimalias braškių auginimo technologijas, užtikrinančias aukštos kokybės konkurencingų braškių uogų tiekimą rinkai nuo pavasario pabaigos iki rudens vidurio.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti braškių auginimo būdų tyrimai.

Tyrimams braškės pasodintos baigiantis optimaliam vasarinio braškių sodinimo laikui – rugpjūčio 20 dieną (2005 m.). Yra žinoma, kad kuo anksčiau vasarą pasodintos braškės, tuo didesnis derlius kitais metais. Braškynas įveistas šviežiais, kasetėse išaugintais daigais. Lysvės ir juostos mulčiuotos balta neperšviečiama polietileno plėvele. Braškių derėjimui paankstinti panaudota agroplėvelė. Bandyminiame braškyne optimaliam drėg­mės režimui palaikyti ir subalansuotai braškių mitybai užtikrinti įrengta braškininkystės ūkiuose plintanti firmos „Maidina“ tręšimo ir laistymo (fertigacijos) sistema.

Braškių kerelių žiemojimas

Žiema 2005–2006 m. buvo labai šalta. Didžiausių šalčių metu oro temperatūra ištisą savaitę buvo nukritusi iki -30o C šalčio. Svarbiausia, kad šalčių metu sniego dangos beveik nebuvo. Susidarė kritiškos sąlygos braškėms žiemoti. Pastebėta tendencija, kad daugiau iššalo braškių, auginamų plėvele nemulčiuotose lysvėse bei eilėse lygiame paviršiuje ir aukštose plėvele mulčiuotose lysvėse. Būtina pabrėžti, kad prieš didžiuosius šalčius lysvių tarpueiliai buvo mulčiuoti šiaudais. Agroplėvelės priedanga, kuri ant augalų buvo uždėta šalčių metu, taip pat šiek tiek sumažino iššalusių augalų kiekį.

Braškių derlius ir jo vertė

Pirmasis braškių uogų derlius kitais metais po sodinimo labai priklausė nuo auginimo būdo. Nustatyta, kad įprastomis lauko sąlygomis be priedangų iš esmės gausiausiai Elkat braškės derėjo augdamos ketureilėse balta plėvele mulčiuotose lysvėse. Iš esmės patį mažiausią derlių davė braškės, auginamos eilėmis ar plėvele mulčiuotomis dvieilėmis juostomis. Braškės patikimai gausiau dera augdamos trieilėse ar ketureilėse lysvėse ar juostose, ypač kai derėjimui paankstinti būna uždengtos agroplėvelės priedanga. Po agroplėvelės priedanga vidutinis Elkat uogų derlius lysvėse buvo 6,55 t/ha didesnis negu auginant įprastomis lauko sąlygomis.

Auginant braškes, svarbu ne tik gauti didelį uogų derlių iš ploto vieneto, bet ir išauginti jį kuo anksčiau, kai uogų kainos būna aukščiausios. 2006 m. uogų kainos buvo aukščiausios nuo derėjimo pradžios iki birželio 19 dienos. Nepridengtame plote brangiausių ankstyvųjų Elkat uogų mažai spėjo prinokti, o agroplėvele pridengtame plote derlius buvo nuo 0,98 iki 2,37 t/ ha, atitinkamai už 5,9 ir 14,2 tūkst. Lt/ha. Vėlyvųjų pigiausių uogų be priedangos išauginta nuo 0,23 iki 6,73 t/ha, atitinkamai už 0,6 ir 16,8 tūkst. Lt/ha, o braškes pridengus agroplėvele – nuo 0,2 iki 3,47 t/ha, atitinkamai už 0,5 iki 7,7 tūkst. Lt/ha. Nustatyta, kad braškes pridengus agroplėvele išauginama mažiau pigių vėlyvųjų uogų.

Taikant tradicinę technologiją, kai braškės auginamos atvirame lauke lygiame paviršiuje eilėmis ir nenaudojant mulčio, pajamos iš pirmojo derliaus iki 8,4 karto mažesnės, negu taikant geriausius naujosios technologijos auginimo būdus, kai braškės auginamos plėvele mulčiuotose trieilėse ar ketureilėse lysvėse ar juostose ir uždengtos agroplėvele.

Braškių auginimo ekonominis įvertinimas

Taikant įvairias agropriemones, siekiama išauginti kuo didesnius kokybiškų braškių derlius ir iš auginimo gauti maksimalias pajamas. Tačiau svarbiausia, kad pajamos padengtų padidėjusias išlaidas, taikant vieną ar kitą priemonę, ir uogų auginimas būtų pelningas. Būtina pabrėžti, kad tyrimai vykdomi vienamečiame braškyne, kur, taikant tradicinį auginimo būdą, jis dar laikomas nederančiu.

Paankstinant braškių derėjimą agrodanga, išlaidos ploto vienetui padidėja nežymiai, tačiau dėl padidėjusio derlingumo ir aukštesnių realizacijos kainų gerokai išauga pajamos. Nors plėvele mulčiuotose ir lašeliniu būdu laistomose lysvėse vienametės braškės dar buvo nuostolingos, bet vidutiniškai nuostolis buvo 6 kartus mažesnis, negu auginant braškes be agrodangų. Auginant aukštose trieilėse lysvėse jau ir pirmaisiais metais buvo gautas nedidelis pelnas.

Vienamečių braškių auginimas beveik visais atvejais buvo nuostolingas, nes dėl per mažo uogų derliaus, auginant braškes tradiciškai eiliniu būdu, ir didelių investicijų, auginant balta polietileno plėvele mulčiuotose ir kapiliariniu būdu drėkinamose lysvėse, uogų savikaina buvo aukšta. Lysvėse auginamų braškių uogų vidutinė savikaina buvo 5,32 Lt/kg. Tuo tarpu vidutinė uogų kaina buvo 2,98 Lt/kg. Auginant braškes po agroplėvelės priedangomis, uogų savikaina dėl padidėjusio derlingumo sumažėjo 32 procentais, o uogų kainos dėl nokimo paankstinimo padidėjo 26 procentais.

Vidutinės uogų kainos, taikant įvairius auginimo būdus, buvo nevienodos, nes priklausė nuo priskintų uogų kiekio atskirais uogų nokimo laikotarpiais, kai jų kainos rinkoje skyrėsi. Kaip matome visais atvejais, išskyrus aukštas trieiles lysves, uogų realizacijos kainos buvo žemesnės negu jų išauginimo savikaina. Tiesa, šios kainos labiau atitiko Kauno regiono kainas, o kituose regionuose kainos dažnai buvo aukštesnės. Paprastai produkcijos kainos ir nulemia gamybos pelningumą.

Braškių auginimo būdų pelningumo prognozė atlikta vidutine uogų kaina pasirinkus 5 Lt/ha. Paprastai aukštesnės uogų kainos ir didesnis uogų derlius būna tuomet, kai braškės auginamos po priedangomis. Prognoziniai braškių pelningumo skaičiavimai parodė, kad, auginant braškes po agroplėvelės priedangomis, polietileno plėvele mulčiuotose su kapiliariniu drėkinimu lysvėse bei trieilėse juostose, vienametis braškių auginimas, realizuojant uogas po 5 Lt/kg, yra pelningas. Vidutinis braškių pelningumas, auginant lysvėse, būtų 18,4 tūkst. Lt/ha. Auginant braškes dvieilėse juostose ir ypač tradiciškai eilėse, vienametis braškių auginimas yra nuostolingas.

Tyrimai parodė, kad vienamečiame braškyne daug lengviau išauginti aukštos kokybės stambias uogas, kurios kaip tik ir turi didžiausią paklausą. Taip pat pastebėta, kad bandymų laukeliuose braškių laistymas nedavė didelio uogų derliaus skirtumo, nes podirvis buvo sunkus, o gruntinis vanduo gana aukštai. Kai versliniai braškynai įrengiami lengvesnėse ir sausesnėse dirvose (būtent tokiose mūsų šalyje ir yra daugiausia braškynų), auginant plėvele mulčiuotose lysvėse laistyti yra būtina.

Antraisiais derėjimo metais derlius išliko didelis, tačiau uogos buvo daug mažesnės. Vėliau pateiksime braškių auginimo būdų ekonominį įvertinimą per dvejus derėjimo metus.