23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/08
Vyšnios genimos nuskynus derlių
  • Algimantas BANDARAVIČIUS, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Genint vaismedžius, siekiama suformuoti tvirtą vainiką, galintį išlaikyti gausų derlių, paankstinti derėjimą, pagerinti vaisių kokybę, palengvinti derliaus nuėmimą, užtikrinti vaismedžių sveikumą. Vyšnias geriausia genėti nuskynus derlių, rugpjūčio mėnesį. Tuomet išvengiama kai kurių ligų, vaismedžiai ne taip sparčiai auga, gausiau dera.

Didžioji dauguma vyšnynų Lietuvoje pasodinti tradiciškai, kai viename hektare auga apie 700 medelių. Vaismedžių vainikai formuojami laisvai, artimi natūraliai formai. Formuojant vyšnių vainiką, atsižvelgiama į skirtingų veislių augimą ir derėjimo tipą. Paprastai vyšnios formuojamos žemais kamienais (40–50 cm aukščio). Tik pramoniniame sode, vaisius planuojant skinti mechanizuotai, kamienų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 60 cm. Pirmaisiais metais po pasodinimo nupjaunami visi iki vainiko šakų iš kamieno išaugę ūgliai. Pašalinami ir smailiu kampu išaugę konkurentai. Atrinkti ūgliai skeletinėms šakoms formuoti patrumpinami maždaug trečdaliu (viršutiniai daugiau, apatiniai mažiau).

Jaunų vyšnaičių formavimas

Viršūnė turi būti 15–20 cm aukščiau už kitas vainiko skeletines šakas. Trumpesni negu 30 cm ūgliai paprastai netrumpinami. Jei skiepai silpnesni ir vainiko zonoje šoninių šakelių nėra, viršūninis ūglis trumpinamas 70 cm, o mechanizuotam skynimui – 80–90 cm.

Jaunos vyšnaitės formuojasi savaime, tik reikia stebėti, kad būtų išlaikytas aiškiai vyraujantis liemuo ir tinkamu kampu augtų pagrindinės šakos. Trečiaisiais-ketvirtaisiais augimo sode metais vyšnių vainikai formuojami stengiantis išlaikyti natūralią formą. Krūmo tipo vyšnių vaismedžiuose skeletinių šakų auginama daugiau, o medžio tipo – mažiau. Dažniausiai krūmo tipo veislių vainike paliekamos 7–8, o medžio tipo – 5–6 šakos.

Derančių vyšnių genėjimas

Derančios vyšnios genimos, atsižvelgiant į vaismedžio augimo ir derėjimo tipą. Vyšnios pagal derėjimo tipą skirstomos į dvi grupes. Vienos grupės vyšnios daugiausiai dera ant mišriųjų arba ilgųjų vaisinių šakelių, kurios susiformuoja ant pirmųjų metų medienos. Vieni jų šoniniai pumpurai yra lapiniai, o kiti – žiediniai. Vaisinės šakelės paprastai būna šiek tiek trumpesnės už vegetatyvinius ūglius. Kita vyšnių grupė daugiau dera ant trumpųjų ir puokštinių šakelių, kurios susiformuoja iš senesnės medienos. Jų viršūninis pumpuras būna vegetatyvinis, o šoniniai pumpurai – žiediniai. Puokštines vaisines šakeles dažniausiai išleidžia medžio tipo vyšnios.

Medžio tipo vyšnių veislės turi glaudesnį vainiką, kuris linkęs mažiau tankėti. Tvarkant derančių medžio tipo vyšnių vainikus, jų šakos patrumpinamos, kad išaugtų nauji ūgliai ir formuotųsi puokštinės vaisinės šakelės, kurios produktyvios paprastai būna 2–3 metus. Tankūs vainikai retinami.

Kai skeletinių šakų galuose išauga vos kelių centimetrų ilgio metūgliai, vyšnios atjauninamos, trumpinant šakų galus iki 4–5 metų medienos. Iš patrumpintų derėjusių šakų išauga nauji ūgliai. Juos praretinus, iš likusiųjų išauga naujos derančios šakos. Genėjimu ribojamas vaismedžių aukštis ir plotis. Krūmo tipo vyšnių veislių vaisiai dažniausiai būna ant mišriųjų vaisinių šakelių. Kai metiniai ūgliai gerokai paauga (30–40 cm), praretinamas (jei to reikia) tik vainikas.

Radikalus vainiko atnaujinimas

Kai ūgliai priauga mažiau (iki 15–20 cm), pradeda plikti šakos ir derėjimas persikelia į vainiko kraštus, medeliams prašviesinamojo genėjimo nebepakanka. Tokias ištįsusias ir nuplikusias šakas reikia patrumpinti iki stiprios, vertikaliau augančios šoninės šakos. Tankūs vainikai retinami, išpjaustant nuplikusias šakas. Senstančių vyšnių vainikuose išpjaustomos džiūstančios šakos, kitos trumpinamos iki kelerių metų medienos. Vainiko viduje išaugę metūgliai paliekami atnaujinimui. Jie šalinami tik tuomet, kai vainikas labai sutankėja.

Atžalinės vyšnios genimos, paliekant 2–3 kamienėlius, panašiai kaip ir skiepytos. Jos formuojamos vienašoniais vainikais, skeletinėms šakoms leidžiant augti tik išorinėje kamienų pusėje. Džiūstančios atžalinių vyšnių šakos genimos, taip sudaromos sąlygos augti jaunoms atžaloms. Joms pradėjus gausiai derėti, senosios vyšnios palaipsniui išpjaunamos ties dirvos paviršiumi.

Geriausia genėti – nuskynus derlių

Vyšnios genimos nuskynus derlių. Genint tokiu metu, išvengiama kai kurių ligų (pavyzdžiui, bakterinio vėžio), vaismedžiai ne taip sparčiai auga, gausiau dera. Genint vasarą, pavasarį reikia pagenėti tik papildomai. Pavasarį formuojamos ir genimos tik jaunos, 3–4 metų, vyšnaitės. Išgenėjus būtina žaizdas užtepti vandens emulsiniais dažais, įdedant 1 proc. kokio nors vario preparato. Lenkijoje žaizdos užtepamos vienu iš šių preparatų, pavyzdžiui, Nectec 03 AE, Nuctec 03 PA, Nectec 150 AL, Dendromal 03 PA, Funaben 03 PA.

Lenkijoje, kur vyšnių uogų išauginama 140–200 tūkst. tonų per metus, mokslininkai rekomenduoja, veisiat pramoninius vyšnynus, į hektarą sodinti 1 500–2 000 vyšnaičių. Norint, kad sode tilptų daug medžių ir sunoktų geros kokybės vaisiai, vainikui reikia suteikti ašinę formą, palaikomą atjauninamuoju genėjimu. Ašiniame vainike yra ryškus liemuo, ant kurio auga smulkios vaisius vedančios šakutės. Stiprus liemuo turi išlikti per visus vaismedžio derėjimo metus. Dvejus trejus metus derėjusios šakos pakeičiamos metiniais ūgliais. Tai ir yra atjauninamojo genėjimo esmė.

Pirmųjų metų genėjimas

Pirmaisiais metais pasodintoms vyšnaitėms visas šakutes reikia trumpai nugenėti, ant stuobrelio paliekant dvi tris akutes, iš kurių išauga vienas du ūgliai. Vasarą prie viršūnės smailiu kampu išaugusius ūglius patartina nuplėšti traukiant žemyn. Jeigu šio darbo nesuspėjama padaryti laiku, vėliau nereikalingus ūglius reikia iškarpyti sodo žirklėmis, prie liemens nepaliekant stuobrelio.

Antrųjų metų pavasarį pašalinami prie žemės ant liemens išaugę ūgliai (jeigu jų yra) ir ūgliai, konkuruojantys su viršūne. Būtent šiais, antraisiais, metais sunoksta ir pirmosios uogos. Nuo tinkamai prižiūrėto medelio jų galima prisiskinti iki 2 kilogramų.

Trečiaisiais augimo sode metais medeliai genimi taip pat nedaug. Žiūrima, kad viršūnėje ūglis būtų stiprus. Kartais viršūnė nuo uogų svorio nulinksta į šoną. Tokiu atveju ji trumpinama prie kokio nors stipraus pumpuro iki antrametės medienos. Taip paskatinamas vystytis stiprus vertikalus ūglis, kuris ir taps viršūne. Tankiai pasodintas vyšnių sodas – brangi investicija, todėl vaismedžių formavimas ir visi kiti priežiūros darbai turi būti atliekami pavyzdingai. Per trejus metus medeliai turėtų išaugti iki dviejų metrų, o ket­virtaisiais metais pasiekti maksimalų 2,5 metro aukštį.

Nuo ketvirtųjų metų – atjauninamasis genėjimas

Ketvirtaisiais metais pradedamas atjauninamasis genėjimas. Juo siekiama daugelį metų išlaikyti tą pačią vainiko apimtį bei tankumą, taip pat atnaujinti šakas. Kol suformuojamas medelis, genima pavasariais. Atjauninamasis genėjimas atliekamas nuskynus uogas, rugpjūčio mėnesį. Seniausios šakos pašalinamos, paliekant stuobrelius. Iš stuobrelio išaugs nauji ūgliai, kurie ir pakeis pašalintas šakas. Vienu metu atjauninamos 3–4 šakos.

Stuobrelio, kurį paliekame po genėjimo, ilgis nėra labai svarbus. Stipriausias ūglis išauga, kai šaka nupjaunama ties stipriu pumpuru prie šakos pagrindo. Iš stuobrelio augantys ūgliai nukreipiami horizontaliai arba įstrižai.

Pasodinti naujo modelio sodą nepigu. Didžiausią išlaidų dalį sudaro medelių kaina – juk į hektarą sodinama ne mažiau kaip pusantro tūkstančio vyšnaičių, tačiau, kaip teigia lenkų mokslininkai, išlaidos netrunka atsipirkti, nes prekinis derlius gaunamas jau antraisiais metais. Be to, tokius vaismedžius patogu prižiūrėti: genėti, purkšti nuo ligų, o svarbiausia – skinti uogas. Tokią vyšnių auginimo technologiją reikėtų išbandyti ir Lietuvos sodininkams.

***

Vyšnios formuojamos ašiniu vainiku:

a) pirmaisiais metais pavasarį visi šoniniai ūgliai nukerpami, paliekant stuobrelius su 2–3 pumpurais

b) vyšnios medelis pavasarį, antraisiais augimo sode metais

c) pirmas derlius vasarą antraisiais augimo sode metais

d) gausus derėjimas trečiaisiais metais

e) nuo ketvirtųjų metų seniausios šakos šalinamos paliekant stuobrelius