Tauragės rajono braškių augintojas Raimondas Beske šiemet skina pirmąjį derlių, išaugintą iš šaldytais daigais sodintų braškių. Prieš kelerius metus daug jėgų ir laiko skyręs kuo įvairesnių braškių veislių bandymams savo laukuose, Raimondas sako toliau auginsiąs tik keturias veisles, iš kurių viena neabejotinai bus visoje Europoje pripažinta Elsanta.

Pagrindinis augintojo tikslas – turėti šviežių braškių kuo ilgiau, nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Pasak Raimondo, dabar praktiškai nėra būtinybės turėti pačių ankstyviausių veislių braškių, nes derėjimą labai paankstina auginimo paaukštintose lysvėse, mulčiuotose juoda plėvele, technologija. „Šį pavasarį jau net persistengiau – vienas uogynų laukas beveik visas nušalo, net neprasiskleidusius žiedynus visiškai sunaikino spustelėjęs - 6–7o C šaltis“, – aiškina Raimondas. Be to, ankstyvųjų uogų kainą paprastai numuša iš Lenkijos masiškai plūstelėjusios pigesnės. Tiesa, jų kokybė kartais būna akivaizdžiai prasta, ir kasmet vis išrankesniems pirkėjams jau sunkiai beįtinka.

Labiausiai trūksta vėlyvųjų uogų

Paprastai šviežių braškių sezonas trunka apie 3–4 savaites, ir jau nuo liepos vidurio šviežios braškės pasidaro retenybė. Tad vėliau sunokusios uogos lengvai suranda pirkėjų. Pasak Raimondo, dabar jam didžiausias galvosūkis – teisingai subalansuoti ūkyje ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų braškių kiekius. Derėjimą paankstina auginimas juodoje plėvelėje, o dalį lysvių pavasarį dar dengia agrodangomis (apsaugai nuo šalnų). Augintojas nesistengia maksimaliai paankstinti derėjimo laiką, labiau orientuojasi į derėjimo pratęsimą iki vėlyvo rudens. Pernai paskutiniąsias remontantinių braškių uogas nuskynė spalio 23 dieną.

Derėjimo laiką galima koreguoti ir dengiant lysves šiaudais. Šiaudų danga klojama vėlai rudenį, kai žemė jau truputį pašalusi. Pavasarį dalį braškyno galima palikti neatidengtą – žemė po šiaudais lėčiau atšyla, braškės ilgiau nepradeda vegetuoti. Raimondas planuoja rudeniop pirkti šiaudų klojimo mašiną.

Šaldyti daigai – pirmąkart

Tikriausiai paprasčiausia derėjimo laiką koreguoti, sodinant braškes šaldytais (vadinamaisiais „frigo“) daigais. Šiemet Raimondas beveik hektarą ploto užsodino iš Lenkijos parsivežtais šaldytais daigais. Pirmąją daigų grupę sodino gegužės 15 d., kitus – intervalais kas savaitę – taip natūraliai pratęsiamas derėjimo periodas.

Trys ketvirtadaliai šaldytų daigų buvo aukščiausios kokybės – A+ kategorijos (nuo 15 iki 20 mm skersmens), ketvirtis – standartiniai (nuo 10 iki 15 mm). Raimondas prisipažįsta, kad jau spėjo įsitikinti kokybiškesnių daigų pranašumu, ir kitam sezonui pirks tik aukščiausios kategorijos.

Minimali vieno šaldyto daigo kaina – apie 35 centai (bet yra tokių veislių, kurių daigai kainuoja apie litą), vienam hektarui reikia bent 70 tūkst. daigų. Dar kainuoja plėvelė, laistymo žarnos, trąšos, durpės ir t. t. Raimondas sako viską suskaičiuosiąs tik tuomet, kai parduos paskutines uogas. Skinti derlių jis planuoja dvejus trejus metus, ilgiau sako neauginsiąs – krenta uogų kokybė.

Raimondas stengėsi susodinti kuo daugiau daigų į kvadratinį metrą. Lysves darė 1,2 m pločio, daigus sodino keturiomis eilutėmis, tarp eilučių paliko 25 cm tarpelius, tarp braškių daigų – 30 cm. Sodinimo atstumai priklauso nuo veislės, nuo kerelių augumo, nuo polinkio sirgti puviniais. Beveik hektaro lauką plėvele užklojo per 2 dienas: vieną dieną lysvių formuotuvu padarė lysves, antrą – užtempė plėvelę. 70 cm pločio tarpuvagius mulčiavo šiaudais. Pačius daigelius sodino rankomis (beje, Lenkijoje baigiama konstruoti sodinamoji, tinkama šaldytiems daigams sodinti). Vienas žmogus, naudodamasis specialiu įnagiu, per dieną pasodina nuo 2 iki 3 tūkstančių daigų. Beje, nepatyrusiai akiai šaldyti daigai atrodo baisiai: be lapų, nuplautomis nuogomis šaknimis.

Po pasodinimo praėjus 8–9 savaitėms, skinamos pirmosios uogos. Minimalus derlius – 100 g iš vieno kerelio, o įprastas vidutinis – 300 g. Skaičiuojant, kad pasodinta 70 tūkst. šaldytų daigų, derlius iš šio lauko turėtų siekti 7–12 tonų.

Išbandęs daugybę įvairiausių braškių veislių, Raimondas prisipažįsta Elsantą vis ratais apeidavęs – kažkodėl jos vengdavęs. Bet dabar pabandė ir nenusivylė – neveltui Europoje ji laikoma viena geriausių veislių. Uogos stambios, gražios formos, kvapnios, skanios ir transportabilios. Pasak Raimondo, šiemet Lenkijoje juntamas braškių daigų deficitas, tad augintojas jau dabar suskubo internetu užsisakyti daigų kitam sezonui.

Keičiasi pirkėjų poreikiai

Lietuvoje žmonių gyvenimo lygis pakilo, ir tai labai aiškiai pajuto uogų augintojai. Pastaraisiais metais pirkėjai pradėjo reikalauti, kad uogos būtų ne tik gražios, bet ir labai skanios. Už kokybišką produktą jie nusiteikę mokėti daugiau. „Jei dar pas mus kas nors turi iliuzijų, kad verta auginti braškes perdirbimui, tai aš drįsčiau abejoti. Juk perdirbti skirtų uogų kainas diktuoja Kinija, konkuruoti beprasmiška“, – sako Raimondas pabrėždamas, kad jo pagrindinis tikslas – desertinės uogos per visą sezoną. Pasak Raimondo, žmonės turi įprasti, kad šviežių braškių galima gauti ilgai, nuo pavasario iki rudens, ir neskubėti jų atsivalgyti per kelias savaites.

Raimondo išaugintoms uogoms pirkėjų netrūksta. Visą derlių jis galėtų parduoti tiesiai iš namų, bet čia slypi tam tikras pavojus. „Jei iš namų pardavinėji, nebesuki galvos, „užmiegi“, o vieną dieną nuvažiavęs į turgų pamatai, kad jau dvigubai kainos pakilo, ten juk kainos kiekvieną dieną kinta“, – aiškina Raimondas.

Į didžiuosius prekybos tinklus Raimondo uogos nepatenka. Pasak augintojo, sunku garantuoti didelius ir reguliariai tiekiamus uogų kiekius. Juk būna dienų, kai lyja ir niekur nosies negali iškišti, tai kaip priskinsi sutartą uogų kiekį. Be to, nuskynus šlapias uogas, jų kokybė bus apgailėtina. „Kol kas nėra reikalo su didžiaisiais prekybos tinklais sutarčių sudaryti. Jie važiuoja kaip kokie garvežiai ir nesugeba lanksčiai pasisukti. Nors aš visiškai juos suprantu“, – šypsosi ūkininkas. Šiuo metu Raimondas svarsto, ar ryžtis jam šilt­namio statybai, mat tik šiltnamyje galima išauginti kokybišką rudeninį uogų derlių, o tada jau galima ir prekybininkams įsipareigoti.

Planuose – ekologiškos uogos

Uogas Raimondas fasuoja į vienkartinius indelius, ant kurių užklijuotos etiketės su jo telefonu ir adresu. Augintojas visiškai atsako už savo produkcijos kokybę ir tvirtina, kad klaidoms vietos nėra – jei kartą „košės“ vietoj gerų uogų nuvežei, pasitikėjimui galas. Nuskintos uogos atvėsinamos iki 8o C, kad nepradėtų kaisti.

Rudeniop Raimondas planuoja važiuoti pasidairyti po Vokietijos uogininkystės ūkius, mat jau girdėjęs, kad ten sparčiai populiarėja ekologiškų uogų auginimas. Pernykštėje „Agropanoramoje“ Lietuvos žemės ūkio universitete jo remontantinių braškių paragavę lankytojai iš Suomijos iš karto pasiūlė: „Duok mums tokių uogų ekologiškų, 10 eurų už kilogramą gauni iš karto“. Viliojantis pasiūlymas įstrigo atmintin, tad Raimondas svarsto galimybę auginti braškes ekologiškai. Didžiausia problema – kur gauti kokybiškų ekologiškai išaugintų daigų.

Bendras Raimondo auginamų braškių plotas šiemet siekia 6 ha. Jei tik pavyktų nusipirkti žemės, ūkininkas dar plėstų uogynų plotus. „Kiekvienais metais pasiimu tik pusę to, kas priklauso – nepalankios žiemos, pavasario šalnos ar dar kažkas sumaišo. Bet lazda turi du galus – juk mūsų versle viskas priklauso nuo uogų kiekio: kuo rinkoje jų mažiau, tuo kaina aukštesnė“, – sako Raimondas.

***

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute braškių auginimo iš šaldytų daigų bandymai buvo atlikti prieš ketverius metus, 2003-aisiais. Tuomet šiltnamyje augintos septynių veislių braškės. Tyrimų duomenimis, tinkamiausia veislė tokiam auginimui pasirodė Elsanta.