Karštomis dienomis, esant aukštai oro temperatūrai (daugiau kaip 25o C) ir apie 30 proc. padidėjusiai santykinei drėgmei, gyvuliai patiria šilumos stresą.

Streso metu gyvulio organizmo pagaminta šiluma ir iš aplinkos gaunama šiluma yra didesnė negu gyvulys gali išskirti. Galvijai turi galimybę reguliuoti kūno temperatūrą, išskirdami šilumą garavimo metu sustiprėjus širdies veiklai, padidėjus poodinio kraujo srauto tekėjimui ir padažnėjus kvėpavimui.

Šilumos streso metu galvijų kūno temperatūra pakyla per 39,4o C, kvėpavimas padažnėja virš 100 įkvėpimų per minutę. Šilumos stresas sutrikdo ir energijos balansą. Sustiprėjusi širdies veikla, padidėjęs kraujo srauto tekėjimas, padažnėjęs kvėpavimas, esant 35o C aplinkos temperatūrai, reikalauja 20 proc. daugiau energijos. Tokiu atveju ­karvės dalį energijos skiria kūno temperatūrai reguliuoti.

Priklausomai nuo šilumos streso stiprumo, galvijai pasisavina iki 25 proc. mažiau pašaro sausųjų medžiagų. Šilumos streso metu padidėja ir acidozių rizika. Sumažėjus suėdamų apėmingųjų pašarų kiekiui, mažiau išsiskiria seilių, dėl to parūgštėja didžiojo prieskrandžio turinys, sutrinka mikroorganizmų ­veikla, virškinimas ir sumažėja maisto medžiagų pasisavinimas. Padidėjęs didžiojo prieskrandžio rūgštingumas blogina virškinimo efektyvumą.

Melžiamos karvės labai jautrios šilumos stresui, dėl kurio gyvulių augintojai gali patirti nemažų ekonominių nuostolių ne tik dėl produkcijos sumažėjimo ir jos kokybės pablogėjimo, bet ir dėl atsiradusių gyvulių sveikatos problemų. Užsienio mokslininkų duomenimis, dėl stip­raus šilumos streso gyvulių augintojų finansiniai nuostoliai siekia iki 422 EUR (1 455,9 Lt) vienai karvei. Didžioji dalis (apie 80 proc.) finansinių nuostolių patiriama dėl sumažėjusios produkcijos ir apie 20 proc. dėl karvių sveikatos sutrikimų (susilpnėjusio imuniteto, reprodukcijos, dažnų mastitų).

Siekiant išvengti neigiamo karščio poveikio organizmui, patartina ganyklose įrengti pavėsines arba ganyti tik naktį, duoti gyvuliams pakankamai vandens. Svarbu ir šėrimo ypatumai. Karštu metu karvės linkusios ėsti ir mažiau, ir mažesnius pašarų kiekius. Jos daugiau ėda nakties metu, kai oras vėsesnis, ir stengiasi pasirinkti tokius pašarus, kuriuos virškinant išsiskiria mažiau šilumos. Tai baltymingi ir daug energijos turintys pašarai – koncentratai, jauna žolė, nuo skaidymo didžiajame prieskrandyje apsaugoti riebalai.

Kai karšta, karves rekomenduojama šerti mažesniais pašaro daviniais, bet dažniau. Druska, ganiavos laikotarpiui skirti vitaminų papildai melžiamoms karvėms su didesniu natrio, kalio ir mag­nio kiekiu taip pat pagerina gyvulių apetitą. Siekiant apsaugoti gyvulius nuo didžiojo prieskrandžio acidozės, pašarai turi būti skanūs, geros kokybės ir didelės energinės vertės. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, didelio produktyvumo karvėms patartina duoti gyvųjų mielių ir seleno priedų.

Gyvųjų mielių kultūros Saccharomyces cerevisiae pagrindu pagaminti pašarų priedai normalizuoja didžiojo prieskrandžio pH, mažina acidozės pavojų, pagerina ląstelienos virškinamumą ir azoto panaudojimą, padidina pašarų maisto medžiagų pasisavinimą ir stabilizuoja prieskrandžio mikrofloros veiklą.

Bandymų duomenimis, gavusios gyvųjų mielių karvės šilumos streso metu geriau pasisavino pašarus. Palyginti su kontrolinės grupės gyvuliais, kurie buvo šeriami įprastu racionu, tiriamųjų karvių produktyvumas buvo 7,1–7,2 proc. didesnis.

Patiriančių šilumos stresą karvių organizme, vykstant intensyviems oksidacijos procesams, susidaro daugiau laisvųjų radikalų. Tam tikras jų kiekis dalyvauja kitose organizmo oksidacijos reakcijose, jie atlieka gynybinę antibakterinę funkciją, ir tai yra normalus fiziologinis reiškinys. Padidėjusio laisvųjų radikalų kiekio pasekmė – susilpnėjęs galvijų imunitetas, sumažėjęs produktyvumas, sutrikusi reprodukcija, padidėjęs embrionų mirtingumas, nuovalų susilaikymas, dažnesni mastitai ir padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene.

Siekiant neutralizuoti laisvuosius radikalus ir išvengti jų neigiamo poveikio, karvėms papildomai skiriama antioksidantų – vitaminų E, C, PP, karotinoidų ir selenu praturtintų pašarų priedų. Selenas apsaugo organizmo ląsteles, stiprina organizmo imuninę sistemą, veikia kaip stiprus antioksidantas, didina gyvulių vaisingumą, sumažina metabolitinį sindromą. Gali būti naudojami specialūs kompleksiniai gyvųjų mielių Saccharomyces cereviciae ir seleno priedai. Juos rekomenduojama duoti šilumos stresą patiriantiems galvijams. Užsienio specialistų atliktų bandymų duomenimis, šeriant selenu praturtintais priedais, pagerėja karvių organizmo imuninė sistema, reprodukcinės savybės, piene sumažėja somatinių ląstelių skaičius. Geresnių rezultatų gaunama, naudojant organinį seleną.