Rugsėjo 14–15 dienomis Lietuvoje vyksiančios 54-osios Pasaulio arimo varžybos – neeilinis įvykis ne tik žemdirbiškai visuomenei, bet ir mūsų šaliai. Kada vėl Lietuvai atiteks garbė rengti tarptautino masto renginį, sunku nuspėti, nes jau iki 2022 m. sudarytas Pasaulio arimo varžybų grafikas ir numatyta, kokioje šalyje jos vyks.

Didžiausia Pasaulio artojų varžybų organizavimo našta gula ant LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko (ŽŪMTP) pečių. Prieš dvejus metus prasidėję pasiruošimo varžyboms darbai Lietuvos žemės ūkio universiteto teritorijoje ir mokomojo ūkio laukuose šį vidurvasarį priartėjo prie pabaigos. „Statybos beveik baigtos, liko tik universalios paskirties 2 400 m2 ploto maniežas, kuriame bus laikomi traktoriai ir įrengtos technikos remonto minidirbtuvės. Dabar didžiausias rūpestis – pačių varžybų organizavimas. Kad viskas vyktų sklandžiai, dar nemažai darbo. Juk menkiausia smulkmena gali bet kokį renginį sužlugdyti“, – sako ŽŪMTP direktorius Virginijus Venskutonis. Varžybų organizacinėms reikmėms skirta per 1,9 mln. Lt.

Arimo sporto meistrų ir jų palaikymo komandų antplūdžiui besirengiančio Universiteto aplinka gerokai pagražėjo: išasfaltuoti keliai, naujomis trinkelėmis iškloti šaligatviai, įrengti nauji šviestuvai. Pagal Pasaulio arimo organizacijos (PAO) reikalavimus jau baigtas renovuoti vienas iš LŽŪU bendrabučių. Jame apsigyvens apie 300 artojų, trenerių ir teisėjų, vienos šalies komandą sudaro ne daugiau kaip 4 žmonės.

Agroverslo lyderių lėšomis baigiama išasfaltuoti aikštelė šalia III rūmų. Joje ketinama pastatyti parodos „AgroBalt“, kuri vyks tuo pačiu metu kaip ir Pasaulio arimo varžybos, gyvulių paviljoną. Įkurtuves švenčia ir pats Mokslo ir technologijų parkas, iš ankštų kabinetų persikėlęs į naują pastatą. Jame įsikurs Pasaulio varžybų štabas, vyks artojų instruktažas, bus parengtos darbo vietos užsienio šalių žurnalistams. Kad padirbėta iš peties, pripažino ir PAO sekretorius Hansas Spikeris (Hans Spieker), pavasarį į Lietuvą atvykęs įvertinti pasirengimo varžyboms eigą.

Kai kurių šalių artojai į Lietuvą ketina atvažiuoti jau rugpjūčio viduryje. Kitiems varžybų dalyviams programa prasidės rugsėjo 7 d., kad iki varžybų starto pakaktų laiko sureguliuoti plūgus, traktorius ir pasitreniruoti. Geriausiems pasaulio artojams pasirodyti numatyta 47 ha ražienos ir 47 ha žalienos. Pasak V. Venskutonio, gerai, kad LŽŪU mokomajame ūkyje greta Via Baltika greitkelio atsirado du vienas šalia kito plytintys vienodo dydžio laukai. „Kad tik javapjūtei ir po jos būtiniems žemės darbams nesutrukdytų oras“, – nerimauja ŽŪMTP direktorius, vildamasis, kad rudenį nuotaiką skaidrinanti bobų vasara ir šiemet bus šilta bei saulėta, todėl neprireiks nei skėčių, nei guminių batų. Beje, varžybų organizatoriai iš anksto rengiasi ir lietingiems orams. „Užsakysime polietileninius „batus“, kad žiūrovai bent kojų nesušlaptų“, – planuoja V. Venskutonis.

Kaip aria geriausi pasaulio artojai, vertins beveik 100 teisėjų komanda. Šalia arimo laukelių bus įrengta technikos ekspozicija ir lankytojų maitinimo sektorius. Beje, jokių koncertų varžybų metu nevyks, kad muzika neblaškytų artojų.

V. Venskutonio teigimu, kitų šalių susidomėjimas Lietuvoje vyksiančiomis arimo varžybomis stebėtinai didelis. Tai rodo užsiregistravusių dalyvių ir kartu su jais atvyksiančių delegacijų skaičius. Pasak V. Venskutonio, arimo varžybose dalyvaus visos (30) artojus vienijančiai pasaulio organizacijai priklausančios šalys. Atkeliaus net ir Kenijos atstovai, kurie pernai Airijoje vykusiose varžybose nedalyvavo. „Kanados artojų komandą lydės net 40 žmonių grupė. Iš kitų valstybių taip pat laukiama nemažai svečių. Preliminariai skaičiuojame, kad varžybų pabaigtuvių šventėje dalyvaus daugiau kaip 600 žmonių“, – teigia ŽŪMTP vadovas, nuogąstaudamas, kad atvykusiųjų iš svetur skaičius gali viršyti visas prognozes. Pasak jo, daug arimo sporto entuziastų susirengė į Lietuvą ne tik stebėti artojų pasirodymo. „Mūsų kraštas daugeliui dar nepažįstamas ir nežinomas arba mažai žinomas. Užsieniečiams tai gera proga susipažinti ir su Lietuva, ir su mūsų žemdirbystės kultūra“, – apie rek­laminę varžybų pusę kalba direktorius.

Dešimties dienų (nuo rugsėjo 7 iki 17 d.) užsienio svečių programoje numatytos ekskursijos į žymiausias ir gražiausias Lietuvos vietas – Trakų pilį, Kryžių kalną, Rumšiškių liaudies buities muziejų, Pažaislio vienuolyną. Artojai lankysis Juozo Staliūno ūkyje, Bernatonių žemės ūkio bendrovėje (Kauno r.), „Dotnuvos projektų“ įmonėje (Kėdainių r.).

Varžybų atidarymo ceremonija vyks šalia LŽŪU centrinių rūmų. Būtinas visų Pasaulio arimo varžybų atributas – renginiui skirto simbolinio paminklo atidengimas. Dailininkas Marijus Petrauskas jau gamina Lietuvos respublikinių arimo varžybų nugalėtojams dovanojamo prizo padidintą kopiją, kuri bus pastatyta LŽŪU centrinio pastato parke. Beje, jokių piniginių apdovanojimų varžybų laureatai negauna – jiems įteikiamas pereinamasis prizas. Nors arimas vizualiai ne toks patrauklus reginys, tačiau V. Venskutonis tikisi, kad ir žiūrovų, ir dalyvių emocijos prilygs Formulė-1 lenktynėse tvyrančiai nuotaikai.