Pokyčiai Latvijos žemės ūkyje ir sunkumai, su kuriais susiduria kaimyninės valstybės žemdirbiai, mums pažįstami. Tačiau kai kurias problemas, pavyzdžiui, žemės įsigijimo, kvalifikuotų specialistų pritraukimo į žemės ūkį, latviai sprendžia lanksčiau. Apie padėtį Latvijos žemės ūkyje pasakoja šios šalies Žemės ūkio bendrovių asociacijos valdybos pirmininkas Julijus BELAVNIEKIS (Jūlijs Beļavnieks).

Latvijos žemės ūkio bendrovių asociacija įkurta prieš 10 metų. Kokias įmones ji vienija, kokia šios organizacijos reikšmė?

Mūsų asociacija atstovauja stambioms žemės ūkio sektoriaus įmonėms. Asociacijai priklauso 62 bendrovės. Nesiryžčiau pasakyti, kokią dalį Latvijos žemės ūkio įmonių tai sudaro, nes niekas tiksliai nežino, kiek ir kokio dydžio veikiančių žemės ūkio subjektų yra mūsų šalyje. Susikūrė nemažai bendrovių, kuriose dirba po keletą žmonių, tačiau, mano manymu, jos didelės įtakos ūkiui nedaro. Mūsų asociacijai priklausančios bendrovės valdo vidutiniškai po 1 300 ha. Asociacijos įmonėse dirba apie 4 tūkst. darbuotojų, vidutiniškai 60 darbuotojų vienoje įmonėje, tačiau yra tokių, kuriose darbuojasi 300 žmonių. Žemės ūkio bendrovių asociacija veikia beveik visoje Latvijoje: narių turime 21 iš 26 šalies rajonų.

Žemės ūkyje daug bendrų visiems žemdirbiams spręstinų problemų, tačiau yra ir specifinių, pavyzdžiui, dėl mokesčių lengvatų. Susivieniję į asociaciją galime geriau apginti savo verslo interesus.

Latvijoje nėra žemės ūkio rūmų, tačiau veikia žemės ūkio organizacijų taryba, į kurią po 2 narius deleguoja augalininkystės, pieno, mėsos, vaisių ir uogų bei netradicinių verslų įmonių susivienijimai, taip pat įvairios žemdirbių organizacijos. Iš viso šiai tarybai priklauso 35 organizacijos, tarp jų ir mūsų asociacija. Taryba posėdžiauja kartą per mėnesį, posėdžiuose dalyvauja žemės ūkio ministras, kuris informuoja apie svarbiausius sprendimus, atsako į klausimus. Taryba ir ministerija yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, todėl nė vienas svarbus klausimas nesprendžiamas be tarybos žinios.

Su kokiomis pagrindinėmis problemomis šiandien susiduria Jūsų šalies žemės ūkio produkcijos gamintojai?

Po nepriklausomybės atkūrimo Lat­vijos žemės ūkis išgyveno didesnę griūtį negu Lietuvoje ar Estijoje. Nepaisant to, daug stambių ūkių išliko. Pagrindiniai atsinaujinančio Latvijos žemės ūkio bruožai – naujos technikos gausėjimas ir pastatų rekonstravimas bei statybos. Žemdirbiams pavyko įveikti pieno gamybos nuosmukį, visiškai apsirūpiname maistiniais grūdais ir iš dalies pašariniais. Sunkiausiai sekasi įveikti mėsos gamybos atsilikimą: šalyje pagaminama vos 50 proc. suvartojamos mėsos. Kita vertus, daug galvijų, ypač jaunų, išvežama į užsienį.

Narystė Europos Sąjungoje – tai didžiulis pozityvus žingsnis žemės ūkio stip­rinimo ir konkurencingumo didinimo linkme. Žemdirbiai gauna daugiau lėšų technikai, mažiau problemų su apyvartinėmis lėšomis. Pavyzdžiui, bendrovė, kuriai vadovauju, derliui nuimti naudojo 5 senus kombainus. Dabar įsigijome 1 modernų, kuriuo 500 ha be problemų galima apdoroti. Tačiau susiduriame su kita problema – trūksta gerų darbininkų, kuriems galėtume patikėti naują techniką.

Ar valstybė padeda spręsti kvalifikuotų darbininkų stokos problemą?

Mūsų žemės ūkio mokykloms sunkiai pavyksta sukomplektuoti žemės ūkio specialybes besirenkančių moksleivių grupes, mokyklų bazė pasenusi, atsilikusi. Siekdama paskatinti jaunuolius rinktis žemdirbiškas specialybes, Vyriausybė nusprendė skirti jiems papildomas stipendijas iš valstybės biudžeto. Po šio sprendimo padaugėjo stojančiųjų į Latvijos žemės ūkio universitetą Jelgavoje. Tiesa, praeis dar keleri metai, kol šie specialistai ateis į žemės ūkį.

Ar Latvijos žemdirbiai pakankamai apsirūpinę žeme?

Žemės klausimas mums aktualus. Atkūrus nepriklausomybę, visi gyventojai gavo sertifikatus (panašiai kaip Lietuvoje investiciniai čekiai), kuriuos galėjo panaudoti ir žemei įsigyti. Ūkininkai galėjo už sertifikatus pirkti žemę, o bendrovėms tai nebuvo taikoma, jos turėjo pirkti žemę už pinigus. Žemės ūkio bendrovių asociacija pasiekė, kad ir žemės ūkio įmonėms būtų suteikta teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę už sertifikatus, tiesa, tik tą, į kurią nepretendavo savininkai.

Žemės ūkio bendrovių asociacijai priklausančios bendrovės naudoja daugiau kaip 70 tūkst. ha žemės, iš kurių nuosava sudaro 26 tūkst. ha. Pastaraisiais metais, pradėjus mokėti išmokas už geros agrarinės būklės žemę, savininkai kelia žemės nuomos kainas.

Latvijoje žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas nėra ribojamas. Žemdirbiai gali įsigyti nuosavybėn jos tiek, kiek reikia sėk­mingam ūkininkavimui. Tiesa, ne visi turi tiek pinigų, kad galėtų pirkti pageidaujamą sklypą, arba ne visur savininkai žemę parduoda. Valstybei priklauso tik mokslo ir mokymo reikmėms skirta žemė ir valstybiniai miškai, kurių plotus valstybė siekia padidinti, išpirkdama juos iš savininkų.

Kalbėjosi Viktoras TROFIMIŠINAS, „Mano ūkis“