Kompleksinis paramos susiejimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos reformos elementų. Jis apima išmokų susiejimą su aplinkosaugos, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos reikalavimais (trumpiau – kontroliuojamais ūkinės veiklos reikalavimais) bei geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės išlaikymą ūkyje. Lietuva norėtų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus įvesti palaipsniui, per tris etapus, pradedant 2009 m., tada visa sistema pradėtų veikti 2013 m. Kol vyksta diskusijos, ruošiama naujosios sistemos teisinė bazė.

Kontroliuojamus ūkinės veiklos reikalavimus kiekviena šalis narė turi parengti savo nuožiūra, vadovaudamasi devyniolika ES teisės aktų, nurodytų Tarybos reglamente Nr. 1782/2003, bei nacionaliniais teisės aktais. Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus valstybės narės nustato, atsižvelgdamos į nacionalines problemas, kylančias dirvožemio apsaugos, žemėnaudos ir agrotechnikos naudojimo srityje.

Kompleksinio paramos susiejimo sistemos sudėtingumas lėmė, kad ES šalys senbuvės reikalavimus pradėjo kontroliuoti palaipsniui trimis etapais, susiedamos juos su išmokų gavimu. Pirmiausia nuo 2005 m. pradėta kontroliuoti aplinkosauginius bei gyvūnų identifikavimo ir registravimo reikalavimus, 2006 m. – fitosanitarinius, gyvūnų sveikatos bei maisto ir pašarų saugos, 2007 m. – gyvūnų gerovės reikalavimus. Toks laipsniškas reikalavimų kontrolės įvedimas suteikė tų šalių ūkininkams ir administruojančioms institucijoms pakankamai laiko tinkamai pasiruošti.

Lietuva šiuo metu su išmokomis sieja bei kontroliuoja tik vieną sudėtinę komp­leksinio paramos susiejimo dalį – geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus, kurie įsigaliojo 2005 m. Jie privalomi subjektams, gaunantiems tiesiogines ir dalį kompensacinių išmokų. Kontroliuojamų ūkinės veiklos reikalavimų laikymasis Lietuvoje bus siejamas su išmokų gavimu nuo 2009 m. Dėl šių reikalavimų ūkininkams neteks prisiimti naujų įsipareigojimų, nes visų šių reikalavimų turi laikytis visi subjektai pagal galiojančius nacionalinius ir ES teisės aktus. Nauja bus tik tai, kad kontroliuojami ūkinės veiklos reikalavimai bus susieti su išmokų gavimu. Pavyzdžiui, Lietuva jau nuo 2004 m. taiko gerąją ūkininkavimo praktiką. Ūkininkai, tinkamai įgyvendinantys komp­leksinio paramos susiejimo reikalavimus, įsipareigoja visuomenei gaminti tik aukštos kokybės produktus ir kartu saugoti aplinką.

Kuriama teisinė bazė

Kontroliuojami ūkinės veiklos reikalavimai apima kelias sritis. Jiems parengti šių metų gegužę žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta darbo grupė, kurią sudaro Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai. Ši darbo grupė parengė kontroliuojamų ūkinės veiklos reikalavimų projektą, kuriame nustatyti svarbiausi reikalavimai, identifikuojant ir registruojant gyvulius, naudojant augalų apsaugos produktus, kontroliuojant gyvulių ligas ir jų gerovę, nustatant maisto ir pašarų saugą, saugant požeminį vandenį, dirvožemį, laukinius augalus, gyvūnus ir natūralias buveines. Kontroliuojamų ūkinės veiklos reikalavimų projektas dar laukia aptarimo su socialiniais partneriais, valstybinėmis institucijomis, jį teks suderinti su Europos Komisija.

Darbo grupė pateikė pasiūlymų dėl institucijų, kurios būtų atsakingos už kont­roliuojamų ūkinės veiklos reikalavimų vykdymo kontrolę. Planuojama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turėtų būti atsakinga už aplinkosaugos ir fitosanitarijos sritis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuotų, kaip laikomasi maisto saugos, veterinarijos ir gyvūnų gerovės bei sveikatos reikalavimų. Šių reikalavimų nesilaikantiems subjektams numatomos sankcijos – išmokos bus sumažinamos arba, nustačius didelius pažeidimus, visai nemokamos. Išmokų sumažinimo mastas priklausys nuo nustatytų reikalavimų nesilaikymo dydžio, pastovumo bei periodiškumo. Atlikti patikrą visuose ūkiuose būtų labai sunku. Pagal Europos Komisijos reglamentą, kompetentinga kontrolės institucija turi patikrinti mažiausiai 1 proc. visų paraiškas pateikusių subjektų, ar jie atitinka kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus. 2006 m. Lietuvoje buvo surinkta apie 213 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti, o tai reiškia, kad patikrai reikėtų atrinkti 2 130 žemės ūkio valdų. Jei bus nustatyta daug pažeidimų, kontrolinių patikrų dalis gali padidėti. Viskas priklausys nuo to, kaip seksis mūsų ūkininkams tuos reikalavimus įgyvendinti.

Paskyrus kontroliuojamų ūkinės veik­los reikalavimų nustatymo ir kontrolės institucijas, atsakingas už jų vykdymo kontrolę (įsakymą pasirašo žemės ūkio ministras), būtų rengiamas kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų viešinimo planas. Šiame procese ypač svarbus vaid­muo numatytas ūkių konsultavimo sistemai.

Konsultavimo sistemos pokyčiai

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ūkininkų informavimui ir supažindinimui su kompleksinio paramos susiejimo sistemos reikalavimais. Šiuo metu kuriama ūkių konsultavimo sistema, kuri padės ūkininkams įdiegti kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus. Siekiama, kad konsultacijomis pasinaudoję ūkiai galėtų tinkamai įvertinti savo ūkio būklę bei reikalavimų atitiktį.

Konsultavimo tarnyba 2007–2013 metais rengs įvairias priemones, kad ūkininkai geriau susipažintų su kompleksinio paramos susiejimo reikalavimais bei tinkamai pasiruoštų juos įgyvendinti. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę ,,Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, vienam ūkiui individualioms konsultacijoms per 2007–2013 m. laikotarpį planuojama suteikti iki 1 000 EUR paramą, kompensuojant 80 proc. konsultavimo išlaidų. Prioritetas teikiamas ūkininkams, gaunantiems daugiau kaip 12 tūkst. EUR tiesioginių išmokų. Konsultacijas teiks akredituoti konsultantai, kurie įvertins, kaip laikomasi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, o, esant poreikiui, konsultuos, kaip išvengti neatitikimų. ES remiamas konsultavimo paslaugas galės teikti tik Žemės ūkio ministerijos akredituoti konsultantai, kuriuos ūkininkai galės pasirinkti.

Ūkininkai bus informuojami ir kitais būdais: organizuojami seminarai, mokymai, lauko dienos ūkiuose, nemokama informacinė medžiaga (kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų vadovai, informaciniai lapeliai, informaciniai tinklalapiai, nemokamos telefoninės pagalbos linijos ir kt.). Svarbu, kad informacinė medžiaga būtų parengta laiku, suprantama ir pritaikyta ūkininkams. Konsultavimo tarnyba jau pradėjo kurti videofilmą „Komp­leksinio paramos susiejimo reikalavimai ūkininko ūkyje“. Filmuojama bus ūkiuose, kurie atitinka visus kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus, ir ten, kur reikalingos papildomos priemonės reikalavimams atitikti. Šis filmas bus puiki vaizdinė mokomoji medžiaga ir konsultantų, ir ūkininkų mokymuose.

Europos Komisijos ataskaita

Europos Komisija periodiškai leidžia su kompleksiniu paramos susiejimu susijusius rekomendacinius dokumentus, kurių tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti kompleksinio paramos susiejimo sistemą ir skatinti jas pasidalyti turima patirtimi. Šių metų kovo mėnesį Europos Komisija pateikė ataskaitą dėl kompleksinio paramos susiejimo sistemos pritaikymo. Joje pateiktos ES šalių identifikuotos prob­lemos, pirminis EK audito įvertinimas bei EK pasiūlymai, kaip tobulinti kompleksinio paramos susiejimo sistemą.

Remiantis duomenimis, gautais iš 23 ES valstybių, 2005 m. buvo atliktos 240 898 patikros vietoje, per kurias patikrinta 4,92 proc. ūkininkų. Išmokos buvo sumažintos 11,9 proc. patikrintų  ūkininkų. Nustatyta, kad dažniausiai buvo nesilaikoma gyvūnų identifikavimo ir registravimo reikalavimų. Kiti nesilaikymo atvejai daugiausia susiję su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės bei nitratų direktyvos reikalavimų pažeidimais.

Europos Komisija, atsižvelgusi į ūkininkų ir administruojančių institucijų pateiktas problemas, pasiūlė:

• supaprastinti valdymo ir kontrolės sistemas;
• plėtoti ūkių konsultavimo sistemą;
• naujosioms ES narėms, kurios taiko Tiesioginės vienkartinės išmokos už plotą schemą (SAPS), teisės aktais nustatytus kontroliuojamus ūkinės veik­los reikalavimus įgyvendinti palaipsniui, trimis etapais, nuo 2009 m., kaip tai įgyvendino senosios šalys narės.

Gegužės mėnesį Europos Taryba pateikė EK ataskaitos dėl kompleksinio paramos susiejimo sistemos pritaikymo išvadų projektą. Išvadose pabrėžiama, kad tikslai, susiję su sistemos supaprastinimu, būtų kaip įmanoma greičiau patvirtinti teisinėmis priemonėmis. Taip pat akcentuojama, kad galėtų būti toleruojami minimalūs kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų pažeidimai, jei ūkininkas imasi skubių priemonių šiems pažeidimams ištaisyti. Labai svarbu, kad administracinė našta ir ūkininkams, ir administruojančioms institucijoms nebūtų didinama ir, jei įmanoma, – mažinama.

Europos Taryba taip pat siūlo įtvirtinti EK pasiūlytą kompleksinio paramos susiejimo nuostatų laipsnišką įvedimą ne tik šalims narėms, taikančioms SAPS, bet ir toms šalims, kurios ketina SPS (Bendrosios išmokos schemą) įsivesti anksčiau.

Lietuva kartu su Bulgarija, Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija pateikė bendrą pasiūlymą dėl kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo naujosiose šalyse. Jame siūloma kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus įvesti palaipsniui, per tris etapus (kas dveji metai), pradedant 2009 m. Tokiu atveju visa sistema pradėtų funkcio­nuoti nuo 2013 m. Ar į tai bus atsižvelgta, paaiškės tolesnėse diskusijose.