Artojų noras gražiai arti yra toks pat senas, kaip ir pats arimas. Arimo varžybų ir konkursų atsiradimas pirmiausia siejamas su artojo siekiu gerinti žemės dirbimą, noru pademonstruoti savo sugebėjimus. Neatsitiktinai arimo konkursai vykdavo didelių žmonių susibūrimų vietose – žemės ūkio parodų, mugių metu ar kitų švenčių progomis. Šiuolaikinės arimo varžybos taip pat ne mažiau įspūdingas renginys.

Daug metų šalyje arklas buvo pagrindinis įrankis žemei įdirbti. Tik paskutiniaisiais XVIII a. dešimtmečiais stambiuose Lietuvos dvaruose pasirodė pirmieji plūgai. Kada vyko pirmosios arimo varžybos Lietuvoje, nesant rašytinių šaltinių, nustatyti gana sunku. Apie Lietuvos kaimynines šalis žinių yra daugiau. Sprendžiant iš jų, galima spėti, kad Lietuvoje pirmosios arimo varžybos galėjo vykti XIX a. pabaigoje.

Arimo reikšmė Lietuvoje labai padidėjo, paplitus verstuviniams plūgams. Prasidėjo iš esmės naujas žemės dirbimo etapas. Tapo aišku, kad visos pastangos išauginti gausų derlių gali nueiti perniek, jei ardami dirvą artojai padarys daug arimo klaidų. Iškilo būtinybė išmokti gražiai ir kokybiškai arti laukus.

Tik apie septintąjį XX a. dešimtmetį, pradėjus atsigauti Lietuvos žemdirbystei, pradėta domėtis, kaip pagerinti arimo kokybę. Todėl 1966 metais buvo suorganizuotos pirmosios Lietuvos arimo varžybos. Per 20 metų buvo surengtos iš viso 9 Respublikinės arimo varžybos.

Tarybų Sąjungos artojams nebuvo leista dalyvauti Pasaulio arimo varžybose, jiems arimo varžybos vykdavo uždaroje sistemoje – buvusios TSRS teritorijoje. Beje, pirmosios Tarybų Sąjungos arimo varžybos buvo suorganizuotos tik 1967 metais. Prie jų organizavimo prisidėjo ir lietuviai. Nuo 1967 iki 1990 metų Tarybų Sąjungoje įvyko 13 arimo varžybų, kuriose dalyvaudavo ir Lietuvos artojai. Mūsų šalies žemdirbiai ne kartą lipo ant aukščiausios apdovanojimų pakylos.

Lietuvai 1990 metais atgavus Nepriklausomybę, prasidėjo naujas ūkininkų atsikūrimo laikotarpis. Tačiau tuo metu dėmesys kokybiškam dirvų arimui buvo susilpnėjęs. Priežastys buvo kelios: pasikeitus politinei situacijai, pasikeitė žemės naudotojai. Daugelis buvusių ūkininkų vaikų ir vaikaičių grįžo iš miestų į kaimą ir pradėjo kurti savo ūkius. Atsirado daug privačių žemės savininkų-ūkininkų, kurie anksčiau savo gyvenimo nesiejo su žemės ūkio gamyba ir nebuvo žemės ūkio specialistai.

Tokioje sudėtingoje žemės ūkio situacijoje 1998 m. buvo įkurta Lietuvos artojų asociacija. Jau tais pačias metais įvyko rajoninės ir pirmosios po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos arimo varžybos. Reikšmingiausias įvykis Lietuvos artojų asociacijai buvo organizacijos įstojimas į Pasaulio artojų asociaciją 1998 metais rugsėjo mėn. 6 dieną per 45-ąsias Pasaulio arimo varžybas Althaime (Altheim) Vokietijoje.

Pasaulio arimo varžybose Lietuvos artojai (Juozas Rupšys ir Kazys Genčius) debiutavo 2000 metais, kai jos vyko Pomak­lėje (Pomacle) Prancūzijoje. Nuo tada du geriausi Lietuvos artojai kasmet dalyvauja Pasaulio arimo varžybose, kurios vyksta vis kitoje šalyje. Per 8 dalyvavimo Pasaulio artojų organizacijoje metus, be J. Rupšio ir K. Genčiaus, Pasaulio arimo varžybose Lietuvai atstovavo dar šie artojai: Vytautas Stauga, Rimantas Garuckas, Arvydas Gansiniauskas, Sigitas Petraitis, Rimas Kleiva. Nors aukštų vietų lietuviams Pasaulio arimo varžybose dar nepavyko užimti, tačiau jų pasiekiami rezultatai kasmet gerėja.