Kas penkios sekundės Europos Sąjungoje įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, o kas dvi valandos vienas darbuotojas dėl patirto nelaimingo atsitikimo miršta. Prie pavojingų ekonominės veiklos sričių priskiriamas ir žemės ūkis, todėl ypač svarbu užkirsti kelią galimoms nelaimėms, ugdyti prevencijos kultūrą.

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, per metus pasaulyje įvyksta 270 mln. nelaimingų atsitikimų (NA) darbe. Apie 160 mln. žmonių kenčia dėl profesinių susirgimų, o kas trečias toks susirgimas lemia ilgalaikį darbingumo praradimą.

Europos Sąjungos šalyse dėl nelaimingų atsitikimų darbe kasmet sužalojama 5 mln. žmonių, dar 5,5 tūkst. žūva. Vienam mirtinam atvejui darbe tenka nuo 500 iki 2 tūkst. traumų ir net iki 70 tūkst. NA darbe prielaidų – darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų pažeidimų.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, nelaimingi atsitikimai darbe sukelia ne tik didelių kančių žmogui, bet ir daro neigiamą poveikį ekonominei veiklai – prarandama 150 mln. darbo dienų, o draudimo įmonių išmokos siekia 20 mlrd. eurų. TDO specialistų nuomone, dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prarandama iki 4 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto).

Dirbti žemės ūkyje pavojinga

ES žemės ūkio sektoriuje dirba daugiau kaip 10 mln. žmonių. Nors darbuotojų ir ūkių mažėja, žemės ūkis tebėra gyvybiškai svarbus užsiėmimas. Senųjų ES valstybių žemės ūkio sektoriuje užimta tik 4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, o naujųjų – 13,4 proc. Naujosiose ES valstybėse dauguma ūkių yra smulkios įmonės, dažnai apsiribojančios šeimos verslu. Kiti žemės ūkio ypatumai yra didelė auginamų žemės ūkio kultūrų ir gyvulių įvairovė – tokiam darbui būdingas sezoniškumas.

Žemės ūkio veikla taip pat pasižymi gana dideliu darbuotojų mirtingumu ar traumatizmu dėl nelaimingų atsitikimų darbe, sergamumu profesinėmis ligomis. Mirtinų nelaimingų atsitikimų senosiose valstybėse iki ES išsiplėtimo lygis buvo 12,6 mirčių 100 tūkst. darbuotojų, o nelaimingų atsitikimų, dėl kurių asmuo buvo nedarbingas ilgiau kaip 3 dienas, skaičius viršijo 6 tūkst. sužeidimų 100 tūkst. darbuotojų. Šie skaičiai yra vieni didžiausių palyginti su kitomis ekonominės veiklos sritimis.

Išeitis – saugos sistema

Siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, o kartu  išlaikyti ir apsaugoti žmogiškuosius bei kitus darbo vietų išteklius, reikia imtis atitinkamų priemonių, padedančių išvengti žmonių sužalojimų ar susirgimų darbe. Sėkmingai taikyti tokias priemones galima sukūrus patikimą DSS sistemą, kurios pagrindas – gera teisinė bazė, parengta remiantis techninėmis ir mokslinėmis ekspertų rekomendacijomis, prevencinės veiklos strategija, grindžiama informacija, švietimu ir mokymu. Ši sistema turi apimti ir žemės ūkį. Jos kūrimo principai yra vienodi visoms ekonominės veiklos rūšims.

DSS gerinimo priemonių naudojimą reglamentuoja Europos Tarybos direktyva 89/391/EEC, kurios pagrindu priimtos įvairių sričių direktyvos, skirtos: rizikos grupėms (jauni žmonės, nėščios moterys); darbo vietoms; darbo įrengimams; kancerogeninėms medžiagoms (asbestas); cheminiams, biologiniams ir fizikiniams veiksniams; apsaugai specifinėse pramonės šakose (pvz., kalnakasyboje) ir kt. ES šalys, įgyvendindamos bendrąją Europos DSS politiką, nacionalinius teisės aktus derina su minėtomis direktyvomis.

Integracija ir bendradarbiavimas

Prevencijos kultūros diegimas ES šalyse pirmiausia susijęs su ateities darbo jėgos švietimu, pradedant ankstyvąja švietimo stadija, tęsiant jį profesinio mokymo metu ir nuolat vykdant kasdieniame darbe, tuo pačiu užtikrinant mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos tobulinimo galimybę (ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žemės ūkiui, statyboms, kitoms didelės rizikos sritims). Ypač svarbu, kad būsimieji specialistai, mokytojai ir dėstytojai įgytų daugiau kompetencijos DSS srityje, kadangi nuo jų kvalifikacijos ir gebėjimų priklauso atitinkamų žinių sklaidos kokybė.

Prevencijos priemonės turi būti taikomos, pagrindžiant jas atitinkamais tyrimais, pavojų nustatymu ir analize, nuolat kaupiama moksline informacija. Apie mokslinius pasiekimus būtina informuoti verslo sluoksnius, gerinti žinių apie riziką ir jos prevenciją diegimą, analizuoti ir skleisti informaciją apie gerų darbo sąlygų įtaką darbo našumui, kokybei ir galutiniam rezultatui. Rekomenduojama integruoti DSS į verslo vadybą ir kitą veiklą, susijusią su galimybe gerinti darbo sąlygas, skatinti švietimo įstaigų, verslo įmonių, darbo inspekcijų, mokslo institucijų ir įvairių visuomeninių partnerių bendradarbiavimą, gerinti pasikeitimą informacija tarp ES šalių.

Nauji siekiai

Įgyvendinant DSS strategiją, Europos Sąjungos šalyse nuo 2002 iki 2004 m. mirtinų NA darbe vidutiniškai sumažėjo 17 proc., o NA, dėl kurių darbingumas prarandamas tris ir daugiau dienų, – 20 proc. Tačiau įvairių šalių, sektorių, įmonių ir darbuotojų kategorijų pažanga skiriasi. Dėl darbinės veiklos pokyčių atsiranda naujų profesinių pavojų, didėja sergamumas kai kuriomis profesinėmis ligomis.

Todėl patvirtinta naujoji 2007–2012 m. DSS strategija, kurios tikslas – 25 proc. sumažinti bendrą sergamumą profesinėmis ligomis ir NA darbe skaičių ES.

Numatomos veiklos kryptys Europos ir nacionaliniame lygmenyje:

• esamų teisės aktų tobulinimas, paprastinimas ir praktinis įgyvendinimas ne privalomomis, o kitokio pobūdžio priemonėmis (dalijantis gerąja patirtimi, organizuojant informuotumo didinimo kampanijas, teikiant kokybiškesnę informaciją, rengiant mokymus);
• nacionalinių strategijų, pritaikytų prie kiekvienos valstybės narės specifinių poreikių, rengimas ir įgyvendinimas, NA darbe ir profesinių ligų mažinimo nacionalinių tikslų nustatymas. Strategijų objektu turėtų būti labiausiai pažeidžiami veiklos sektoriai ir įmonės;
• DSS įtraukimas į kitas nacionalinės ir Europos politikos sritis (švietimas, visuomenės sveikata, moksliniai tyrimai) bei naujų sąveikos sričių paieškos;
• tikslesnis galimų naujų rizikų nustatymas ir įvertinimas, atliekant daugiau mokslinių tyrimų, dalijantis žiniomis bei praktiškai taikant rezultatus.

Saugos ir sveikatos darbe agentūra

Vienas svarbiausių vaidmenų, skleidžiant ir platinant geros praktikos informaciją bei informaciją apie pavojų nustatymą ir rizikos išvengimą, tenka Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrai (Agentūra). Ji stebi, renka ir analizuoja mokslinių tyrimų rezultatus, statistinę informaciją, atskirų šalių ar bendrovių taikomas prevencines priemones. Agentūra sudaro galimybę tiksliniams vartotojams – darbuotojams, darbdaviams, praktinės veiklos specialistams ar ekspertams – pasinaudoti aktualiausia DSS informacija, sugrupuota  pagal sektorius (statyba, švietimas, žemės ūkis, sveikatos apsauga), temas (NA prevencija, pavojingos medžiagos, su darbu susijęs stresas, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, triukšmas darbe, mokslo tyrimai ir kt.), prioritetų grupes (neįgalieji, moterys, jauni darbuotojai, SVĮ).

Agentūros informacinė veikla ir informacijos sklaida vykdoma įvairiomis ryšio priemonėmis (nuo tiesioginių kampanijų iki interneto leidinių; Agentūros interneto svetainė http://osha.europa.eu), padeda palaikyti tiesioginį ryšį su visos Europos piliečiais ir darbuotojais, organizuoja sąmoningumo stiprinimo kampanijas, tokias kaip Europos darbuotojų saugos ir sveikatos savaitė.

Situacija Lietuvos žemės ūkyje

Norint tiksliai įvertinti DSS būklę šalyje, turėtų būti sukurta šios būklės stebėsenos sistema, apimanti įvairių organizacijų atitinkamų duomenų bazes. Turint patikimą duomenų apie nelaimingus atsitikimus (NA) darbe bei profesinius susirgimus kaupimo ir analizės sistemą, jų kiekybinės ir kokybinės charakteristikos turėtų pakankamai vaizdžiai atspindėti faktinę situaciją šioje srityje. Kita vertus, net ir išsivysčiusių pasaulio šalių sukurtos tokių duomenų rinkimo sistemos neužtikrina visiško jų patikimumo, egzistuoja metodologiniai skirtumai apdorojant pirminę medžiagą bei apibendrinant rezultatus.

Europos nelaimingų atsitikimų darbe statistiniai duomenys kaupiami „Eurostat” organizacijoje. Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenų kaupimo ir apdorojimo tvarka, parengta laikantis „Eurostat” reikalavimų, leidžia duomenis analizuoti įvairiais aspektais. VDI metinėse ataskaitose apžvelgiama darbuotojų saugos ir sveikatos būklė, iliustruojant ją traumavimo ir profesinių susirgimų rodikliais.

VDI (http://www.vdi.lt) ataskaitų duomenimis (2006 m. ataskaita dar nepaskelbta), bendras sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Lietuvoje 1998–2002 m. mažėjo. NA darbe mažėjimas aiškinamas gamybos apimčių mažėjimu, naujos technikos ir technologijų diegimu, darbo kultūros augimu bei DSS žinių aktyvesniu taikymu praktinėje veikloje.

Nuo 2003 m. NA darbe pastebima svyravimo ar net didėjimo tendencija. Su naryste ES susiję pokyčiai lemia ne tik gamybos intensyvumo didėjimą Lietuvoje, bet ir neišvengiamą kvalifikuotų darbuotojų emigraciją, kuri neigiamai veikia DSS būklę.

***

Svarbiausios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinės pasekmės

• Ankstyvas išėjimas į pensiją dėl prarasto darbingumo
• Absentizmas, t. y. neišėjimas į darbą dėl traumos ar profesinės ligos. TDO duomenimis, kiekvieną darbo dieną vidutiniškai 5 proc. darbuotojų neišeina į darbą dėl absentizmo priežasčių
• Nedarbas dėl sumažėjusio darbingumo, kai šis sumažėjimas dar nesuteikia žmonėms teisių gauti pensiją ar kompensaciją, bet labai sumažina jų galimybes įsidarbinti naujame darbe
• Namų ūkio pajamų sumažėjimas (dėl darbuotojo traumos sumažėja jo šeimos pajamos, o šeimos nariai turi palikti darbą, kad galėtų prižiūrėti nukentėjusįjį)