23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/08
Modernėjantys ūkiai tiki žemės ūkio perspektyvomis
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Europos Sąjungos struktūriniai fondai– svari parama ūkiams atnaujinti, tačiau kai kurie žemdirbiai verslą plečia, pasitikėdami savo jėgomis ir tikėdami gera žemės ūkio perspektyva. Pasvalio rajono Vaškų žemės ūkio bendrovėje pakeista beveik visa rusiška technika, pastatytas naujas tvartas, jau įsibėgėjusi dar vienos karvidės statyba, gyvulių bandoje – produktyvūs užsienietiškų veislių galvijai.

Jei ne sukalbami verslo partneriai, suteikę apmokėjimo lengvatų, šiandien Vaškuose nevyrautų optimistiškos nuotaikos. Pasak ūkio direktoriaus Gintaro Linkevičiaus, bendrovėje būta sunkių laikų, bet šiandiena ir ateitis atrodo šviesesnė. „Žieminiai rapsai gerai užderėjo. Jei dangus neprakiurs ar saulė neužkaitins, kviečių derlius bus irgi neblogas, bet geriau iš anksto nieko neprognozuoti, kad vėliau nereikėtų gailėtis“, – dar nėra garantuotas palankiais metais ūkio šeimininkas. Pasak jo, žemės ūkio verslo sėkmė priklauso ne tik nuo gamtos, bet ir nuo to, su kuo bendradarbiaujama, kokie žmonės ir technika dirba ūkyje. „Gerų mašinų pasirinkimas rinkoje didelis, o štai gerų darbuotojų labai trūksta. Todėl daugiausia investavome į rankų darbą keičiančias technologijas“, – apie problemas rasti specialistų užsimena G. Linkevičius. Bendrovėje nuolat dirba apie 70 žmonių.

Javapjūtės pradžia – be sukrėtimų

Po žemdirbiams siaubą kėlusių liūčių išlindusi saulė išsklaidė ir debesis, ir nerimą, kad po pernykštės sausros derlių sunaikins nesibaigiantis lietus. Vienas paskui kitą į laukus išvažiavo kombainai. Nuimti subrendusius žieminius rapsus suskubta ir Vaškuose. Du Fendt kombainai, pasak ūkio agronomo Sauliaus Strelčiūno, dirba kaip keturi rusiški Donai. „Jau beveik pusė iš 550 ha žieminių rapsų ploto nukulta. Byra po 4 t/ha. Per dieną vienas kombainas Fendt nuima apie 30 ha. Žinoma, kai orai palankūs, dirbame iki vidurnakčio, nes gamta bet kurią akimirką gali pateikti siurprizų“, – stebėdamas dirbančią techniką, sako agronomas.

Pirmąjį naują 310 AG kombainą Fendt 8300 su rapsams nuimti pritaikyta 6,75 m pločio pjaunamąja pasvaliečiai įsigijo pernai. Šiemet nuspręsta pirkti ir antrą, tik šiek tiek galingesnį kombainą, nes rudenį pirmą kartą žieminiais rapsais užsėtas didelis plotas. Antrojo Fendt 8350 galia siekia 350 AG, o pjaunamoji 7,7 m pločio.

Didžiausią plotą iš 1 800 ha valdos (nuosava žemė 500 ha) Vaškuose užima žieminiai rapsai. Anksčiau augino vasarinius rapsus, tačiau, pasak S. Strelčiūno, pastarieji augalai gana reiklūs tręšimui, o derlius gerokai mažesnis negu žieminių rapsų, todėl šiemet vasarinių iš viso nesėjo. Tik pabaigus kulti rapsus, ražiena bus skutama skutikliu, ant kurio sumontuotas sėklų bunkeris. Tokiu būdu ir žemė bus įdirbta, ir rapsai pasėti. „Rapsų plotų nemažinsime. Kas nerizikuoja, tas nelaimi. Šiais metais laimėjome, kitąmet neturėtų būti blogiau“, – pesimizmo agronomo balse negirdėti.

Rodydamas į technologinėse vėžėse išguldytus rapsus, S. Strelčiūnas sako, kad gerai būtų turėti savaeigį purkštuvą arba lėktuvėlį rapsų pasėliams purkšti, nes aušti augalai svyra į vėžes ir su prikabintu purkštuvu važiuodamas traktorius juos sumina. Savaeigė purškimo mašina aukštesnė, jos ratai siauresni. „Netekome apie 0,5 t/ha rapsų“, – susirūpinimo neslepia agronomas. Rapsų derlių superka „Agromax“. Su įmone sudaryta sutartis už dalį rapsų pasėlių gauti tiesiogines energetiniams augalams skirtas išmokas.

Plėtos sėklininkystę

Kaip ir daugumoje augalininkystės ūkių, bendrovės pasėlius puola ligos. Šiemet išplito sklerotinis puvinys. Pasak S. Strelčiūno, ligų neįmanoma išvengti, bet nuostolių dėl jų bus mažiau, jei laukus nuolat stebėsi. „Bent kartą per savaitę apžiūriu visus pasėlius. Liga nepridarys daug žalos, jei ją laiku pastebėsi ir laukus nupurkši“, – aiškina agronomas.

Be žieminių rapsų, Vaškuose auginama 400 ha žieminių kviečių, 200 ha vasarinių kviečių, 200 ha miežių, 330 ha kukurūzų. Nemažus plotus užima sėkliniai dobilų, vienamečių ir daugiamečių svid­rių, eraičinų pasėliai. Paklausus, koks javų derlius buvo pernai, agronomo veidas bemat apsiniaukia. „Geriau neklauskite. Kūlėme vos 3 t/ha, t. y. beveik perpus mažiau negu įprasta“, – nenori prisiminti praėjusios javapjūtės S. Strelčiūnas.

Dalis žemės skiriama žolynams, nes ūkyje laikoma daugiau kaip 500 melžiamų karvių (iš viso apie 1 000 galvijų). Pasak agronomo, pašarų reikia labai daug, nes karvės ištisus metus laikomos tvarte ir šeriamos pašarų mišiniais. Jis skaičiuoja, kad iš 1 ha 3–4 kartus pjaunamų žolynų pagaminama apie 60 t žolių, o iš 1 ha kukurūzų – apie 25–30 t kukurūzų siloso. „Pašarų pakanka visiems gyvuliams, o pernai, kai buvo ypač sausringa, pagaminome siloso daugiau negu mums reikia, todėl dalį jo pardavėme“, – apie pašarų gamybą pasakoja S. Strelčiūnas.

Šie metai paskutiniai, kai Vaškuose auginami maistiniai kviečiai. Ūkio vadovo teigimu, derybos su Lietuvos įmonėmis dėl sėklinės medžiagos dauginimo jau vyksta. „Specializuosimės grūdinių kultūrų sėklininkystėje, o melžiamų karvių bandą padidinsime iki 1 000“, – apie ateities planus kalba G. Linkevičius.

Gyvulių laikymo iš šėrimo technologijos

Pernai baigtame tvarte laikoma per 400 melžiamų karvių. Šalia statomoje karvidėje bus įrengta 560 vietų. Šalto medinių konstrukcijų pastato projektą pagal Estijoje statomų tvartų pavyzdį parengė Kauno architektai. Jau metus eksploatuojamoje karvidėje mėšlas iš vaikščiojimo takų kiekvieną dieną nustumiamas buldozeriu į viduryje įrengtą kanalą, iš kurio jis patenka į kaupyklą. Guoliavietės išklotos guminiais kilimėliais. Naujajame tvarte bus įrengtas automatiškai veikiantis mėšlo šalinimo skreperis. „Rekonstruoti senas karvides kainuotų daugiau. Užtaisome, užlopome, kur reikia, kad prieauglis galėtų žiemoti“, – pasakojimą apie ūkį tęsia fermos vedėjas veterinarijos gydytojas Arvydas Šarkanas.

Specialistas neabejoja, kad ūkio gyvuliai šeriami geriau negu maitinasi žmonės. Juk karvėms pagal normas į mišinį sudėta viskas: ir vitaminai, ir mineralai, ir baltymingi pašarai, jei reikia, karvidėse dar pakabinami laižomosios druskos briketai. Du trečdalius pašarų mišinio sudaro kukurūzų silosas, vieną trečdalį – šienainis. „Dar pridedame grūdų miltų, sojų, rapsų išspaudų, paskaniname melasa, salyklojais“, – sako A. Šarkanas. Racionams sudaryti pasvaliečiai kviečiasi užsienio šalių konsultantus.

Pašarai maišomi maišytuvu-dalytuvu. Viso raciono sistema Vaškuose pradėta taikyti, kai karvės dar buvo laikomos senose karvidėse. Ūkio direktorius prisimena, kad traktoriaus, kuris galėtų įvažiuoti į žemus tvartus, paieškos užtruko. „Išsirinkome Fendt traktorių. Teko jį specialiai gamykloje pažeminti, kad jis dirbdamas nekliudytų tvarto lubų“, – priduria G. Linkevičius. Dabar, kai karvės persikėlė į naują karvidę, tokių problemų nebėra, nes pastatas erdvus ir aukštas.

Kad vasarą išdalytas pašaras nepradėtų rūgti, gyvuliai šeriami dažniau, bet mažesniais kiekiais. Fermos vedėjas pastebi, kad pastovėjusio mišinio karvės neėda, todėl vakarinį šėrimą stengiasi pavėlinti: kai vėsiau, gyvuliai daugiau suėda. „Beje, žiemą primelžiame daugiau pieno negu vasarą, nes per šalčius karvių apetitas geresnis“, – aiškina A. Šarkanas. Pasak jo, šiemet karvių produktyvumas šiek tiek sumažėjo (vidutiniškai iš karvės melžiama 4 500 kg), nes daug jų buvo išbrokuota. Pieno kokybė atitinka normas; bakterinis užterštumas nesiekia 50 tūkst., o somatinių ląstelių skaičius neviršija 300 tūkst. 1 ml pieno.

Karvės melžiamos tandemo melžimo aikštelėje. Kol kas pusė iš 40 vietų yra įrengta. „Kai aikštelė bus baigta, karves pamelšime per 2 val., dabar užtrunkame dvigubai ilgiau. Melžia dvi melžėjos, dar viena gyvulius varinėja“, – sako A. Šarkanas pridurdamas, kad gali pasirodyti, jog melžimo įranga prastai išplauta, nes pasidengusi baltu apnašų sluoksniu. Iš tikrųjų vanduo čia labai kietas, jokios priemonės jam suminkštinti nepadėjo.

Vaškų bendrovėje daug užsienietiškų veislių galvijų: Suomijos airšyrų, Vokietijos holšteinų. Ūkio direktoriaus teigimu, bandoje jau neliko nė vienos senos karvės. Dauguma iš užsienio įsivežtų telyčių netrukus veršiuosis, todėl tikimasi be didelių pastangų vidutinius bandos primilžius padidinti iki 6 tūkst. kg. Dabar kiekvieną dieną iš ūkio išvežama daugiau kaip 10 t pieno. Bandai padidėjus, parduodamo pieno kiekis bus dvigubai didesnis. „Esame stambus pieno tiekėjas, todėl su perdirbėjais dėl kainų susitarti pavyksta“, – nesiskundžia G. Linkevičius.

Intensyviai auginamų gyvulių bandoje daugiausia bėdų su karvių kojų sąnariais ir nagomis. „Kai nustojome karves ganyti, sename tvarte gyvuliai masiškai pradėjo šlubuoti. Dabar problemų dėl kojų gerokai mažiau. Ūkyje dirba vienas žmogus specialiai karvių nagoms apipjaustyti ir prižiūrėti. Kuo anksčiau pamatai pūlinuką, tuo lengviau jį išgydyti“, – gerai bandos sveikatingumą vertina fermos vedėjas ir tris kartus pabeldžia. Pasak jo, palyginti su sovietmečiu gyvulių auginimo technologijos labai pasikeitė, todėl gyvuliai sveikesni, jų produktyvumas didesnis.

Verstis pienininkyste perspektyvu

Nors visos prašytos papildomos kvotos bendrovė šiemet negavo, tačiau ketinimų plėsti melžiamų karvių bandą ūkio savininkas neatsisakė. Pasak G. Linkevičiaus, kvota dar neviršijama. „Jei jos pritrūksime, teks pirkti aukcione. Gal ES iš viso panaikins kvotų sistemą“, – viliasi bendrovės direktorius. Statybos pareikalavo daug lėšų: naujas tvartas kainavo beveik 4 mln. Lt. Ir dar teks nemažai investuoti, nes antrosios karvidės kol kas iškloti tik pamatai, todėl papildomos išlaidos kvotoms būtų nemaža našta.

Kad sutaupytų lėšų, bendrovės direktorius statyboms pasamdė įmonę, kuri sutiko į komandą priimti ūkio darbuotojus. Pasak jo, ne visos statybų bendrovės tam pritaria, viską nori atlikti patys, kad uždarbis būtų didesnis. „Kai su pinigais striuka, tenka vėlinti atsiskaitymus už suteiktas paslaugas, įsigytas medžiagas, tačiau darbuotojams atlyginimus stengiamės sumokėti laiku“, – pabrėžia G. Linkevičius. Jo teigimu, nepaisant gamtos pokštų, šiandien žemdirbiams ūkininkauti lengviau, ypač jei yra su kuo pasitarti. Nors ką ir iš ko pirkti sprendžia bendrovės direktorius, tačiau, pasak jo, nepasitaręs su ūkio specialistais, galutinių sprendimų nepriima.