Prieš gerą dešimtmetį į kukurūzus buvo žiūrima su tam tikra ironija, tačiau pastaraisiais metais požiūris į šiuos augalus visiškai pasikeitė. Jie labai derlingi, yra didelės energinės vertės ir puikių skoninių savybių. Kukurūzų silosas – nepamainomas gyvulių pašaras.

Netrukus prasidės kukurūzų siloso gamyba. Kad silosuotas pašaras būtų kokybiškas ir maistingas, reikia atsižvelgti į kai kuriuos kukurūzų nuėmimo ypatumus.

Pjovimo laikas

Kalbant apie žolynus, visuomet pabrėžiama, kad juos reikėtų nupjauti iki žydėjimo, nes tuo metu jų maistinė vertė didžiausia. Kukurūzams ši taisyklė netinka. Jų maistinė vertė didėja augalui bręstant. Su tuo susijusi ir siloso kokybė. Pjovimo laiką rekomenduojama nustatyti pagal grūdų subrendimo laipsnį. Išlukštenta burbuolė, maždaug per vidurį, perlaužiama ir nustatoma, kurioje grūdo dalyje yra susidariusi vadinamoji pieno linija. Pieno linija yra grūdo endospermo kietosios (vaškinės) ir skystosios (pieninės) dalių susidūrimo vieta. Kad linija būtų aiškiau matoma, grūdą galima išilgai perpjauti, o po to išmatuoti liniuote ir tiksliai įvertinti, kokią grūdo dalį užima kietoji ir skystoji medžiaga.

Bandymais nustatyta, kad kukurūzus geriausiai pjauti tuomet, kai pieno linija yra apie vidurį, arba užima 2/3 grūdo. Tokios brandos kukurūzų masė turi geriausią silosavimui drėgnį (65–70 proc.), gaunamas maksimalus sausųjų medžiagų ir energijos derlius, grūdai masėje sudaro didelę dalį.

Jeigu visas grūdo endospermas užpildytas kietąja medžiaga ir yra susidaręs vadinamasis juodasis sluoksnis (į grūdą netiekiamas vanduo ir maisto medžiagos) – pjūtis šiek tiek pavėluota ir silosuoti sudėtinga dėl mažo masės drėgnumo. Ankstyvos arba labai vėlyvos brandos kukurūzų pjovimas nėra naudingas derliaus ir maistingumo požiūriu.

Iš pieninės brandos kukurūzų gaunama mažiau sausųjų medžiagų (SM) ir energijos. Kadangi tuo metu masės drėg­nis būna apie 75 proc. ir silosuojant prarandama daug sulčių, o su jomis – ir ištirpusių maisto medžiagų. Be to, jaunuose kukurūzuose yra daug cukraus, todėl siloso fermentacija vyksta labai intensyviai, gaunamas rūgštus, prastesnio skonio, nenoriai ėdamas silosas. Jeigu tenka pjauti nepakankamai subrendusius kukurūzus, tai masės drėgnumui sumažinti, gali būti įmaišoma smulkintų sausų pašarų.

Pjaunant augalus, kuriuose daugiau negu 40 proc. SM (vaškinė branda), taip pat sunkiau paruošti kokybišką silosą, nes tokia masė dėl drėgmės ir cukraus trūkumo sunkiau rūgsta, ne visuomet pavyksta tinkamai suslėgti.

Silosavimuisi pagerinti rekomenduojama pridėti sultingų, daug cukraus turinčių žaliavų. Tai galėtų būti cukrinių runkelių arba kitokių šakniavaisių lapai. Be to, reikia pasirūpinti, kad masė būtų labiau susmulkinama.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad, esant vaškinei brandai, grūdai sudaro didžiausią masės dalį, tačiau virškinamųjų maisto medžiagų gaunama mažiau, negu esant 2/3 brandai. Taip atsitinka dėl to, kad, augalui bręstant, stiebe ir lapuose kaupiasi vis daugiau lignino, kuris mažina visų maisto medžiagų virškinamumą. Karvių silosui naudingiausia pjauti 30–35 proc. SM turinčius kukurūzus.

Pjovimo aukštis

Pasirinkus tam tikrą pjovimo aukštį, galima šiek tiek keisti ląstelienos kiekį silose ir jo energinę vertę. Stiebų apatinė dalis yra prastai virškinama, nes ten susikaupia daugiausia ląstelienos. Jos kiekis sumažėja 4–7 proc., jeigu kukurūzai pjaunami 35 cm nuo dirvos paviršiaus aukštyje.

Apie geresnę siloso kokybę galima spręsti iš to, kad, šeriant karves silosu, paruoštu iš kukurūzų, nupjautų 45 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus, pieno primelžiama 9,8 proc. daugiau, negu šeriant jas silosu iš tų pačių kukurūzų, bet pjautų 15 cm aukštyje. Be to, aukštai pjaunant, silose mažiau būna nitratų, pelėsių, jis neužteršiamas žemėmis. Be abejo, aukštai pjaunamų kukurūzų sausųjų medžiagų derlius gaunamas 5–8 proc. mažesnis.

Grūdų traiškymas

Kukurūzų silose neturėtų likti sveikų grūdų. Tai ypač svarbu tuomet, kai pjaunami labiau subrendę augalai. Tokių grūdų galvijai nesuvirškina ir pašalina su išmatomis nepakitusius. Tai didžiulis maisto medžiagų praradimas.

Bandymais nustatyta, kad karvės, šeriamos silosu, kuriame visi grūdai gerai sutraiškyti, duoda 1,5 kg 4 proc. riebumo pieno per parą daugiau negu tos, kurios ėda silosą su netraiškytais grūdais. Pastarosios karvės kukurūzų krakmolą virškina 4,2 proc. prasčiau. Nepakankamai gerai grūdus sutraiškius, netenkama apie 3,5 proc. primilžio. Kuo labiau subrendę augalai silosuojami, tuo didesnė traiškymo svarba. Jis labiausiai efektyvus, kai kukurūzų masės drėgnis 55–60 proc.

Šalnų poveikis

Lietuvos klimatas ne visuomet palankus pasiekti reikiamą kukurūzų brandą, o šiek tiek suvėlinus derliaus nuėmimą, juos pagriebia šalnos. Apšalusius kukurūzus reikėtų nupjauti ne vėliau kaip per savaitę. Laikant lauke ilgiau patiriama SM, energijos, karotino nuostolių, mažėja virškinamumas. Mat nutrūksta maisto medžiagų tiekimas iš lapų. Be to, pradeda sparčiai veistis pelėsiai. Pašalę kukurūzai turi mažiau drėgmės. Kad pavyktų tokių kukurūzų masę gerai suslėgti, juos reikia  itin gerai susmulkinti, t. y. mažesnėmis negu 1 cm dalelėmis.

Kukurūzai duoda didžiausią SM ir energijos derlių iš 1 ha, tačiau baltymų juose nedaug todėl produktyvių gyvulių racionus būtina papildyti baltymingais pašarais (ankštinėmis žolėmis, ankštinių javų grūdais) arba specialiais baltymų papildais.