Žemės ūkio ministerijos pareigūnai ragina ūkininkus plėsti bulvių pasėlius, tuo pačiu daugiau auginti sėklinių bulvių. Sėklininkystės ūkiai susiduria su problemomis – karantininių ir virusinių ligų rizika, nepakankama fitosanitarine kontrole, kurias spręsti turi padėti valstybė.

Lietuvoje sertifikuota sėkla apsodinama vos 2,2 proc. bulvių pasėlių. Praėjusiais metais aprobuoti bulvių sėk­liniai pasėliai sudarė 178 ha. Šių metų pavasarį sodinimui sertifikuota 3 853 t bulvių sėklos, t. y. 27 proc. daugiau negu pernai. ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Petro Zablockio manymu, sėklinių bulvių pasėlius Lietuvoje reikėtų išplėsti bent 20 kartų.

Sėkliniai ūkiai pranašesni už prekinius: nors išlaidos didesnės, tačiau daugiau gaunama pajamų ir pelno. Sėklininkystės ūkių pelningumas beveik ketvirtadaliu viršija prekinių ūkių pelningumą.

Sėklinines bulves Lietuvoje augina 8 specializuoti ūkiai, vidutinis plotas yra apie 30 ha. Stambiausias šio verslo ūkis – Petro Vasiliausko – yra pamaryje, netoli Priekulės (Klaipėdos r.). Sėklinės bulvės čia auginamos 160 ha plote.

Sėklininkystės ūkių galėtų būti daugiau, nes bulvių poreikis kasmet auga. Tačiau sėklinių bulvių augintojai susiduria su kliūtimis, kurias įveikti ne jų jėgoms: pašalinti jas galima keičiant įstatymus, norminius aktus.

Švarios bulvės – švarioje aplinkoje

Daug nuostolių bulvių augintojai patiria dėl virusinių ligų, kurių paplitimą lemia virusų kiekis pasodintoje sėkloje (žinoma atvejų, kai įvežtinėje elitinės kategorijos sėk­loje aptikta neleistina virusų koncentracija), virusų patekimas iš aplinkinių apkrėstų pasėlių (kaimynystėje ūkininkaujantys asmenys sodina nepatikrintą sėklą, neprižiūri pasėlių). Ūkininkas P. Vasiliauskas, siekdamas ūkyje auginamoms bulvėms sumažinti virusinių ligų pavojų, pernai nuo kenkėjų purškė ir aplinkinių ūkininkų pasėlius, o šiemet išdalijo kaimynams 25 t bulvių sėklos. Sėklininkai perspėja P. Vasiliauską, kad toks problemos sprendimas ilgainiui gali prarasti efektyvumą. Gaudami sėklą veltui, kaimynai paprastai skuba plėsti pasėlius, o ūkininkas patiria nuostolių.

Sėklinių bulvių augintojai mato vieną išeitį – įteisinti sėklinių bulvių pasėlių apsaugos zonas. P. Vasiliausko ūkio pardavimų atstove dirbanti jo dukra Rugilė Malinauskienė teigia, kad sėklai skirtos bulvės turi būti auginamos ne mažesniu kaip 100 m atstumu nuo maistinių bulvių ir kitų bulvinių šeimos augalų pasėlių. Nesant jokių apsaugos zonų, sėklininkystės ūkiai nesugebės padauginti virusais neapkrėstos aukštų reprodukcijų bulvių sėklos.

Augalų sėklininkystės įstatymo projekte buvo įrašyta nuostata dėl apsaugos zonų, tačiau įstatyme jos nebeliko.

R. Malinauskienė siūlo įteisinti apsaugos teritorijas bei vykdyti griežtą fitosanitarinę kontrolę. Jose ūkininkaujantys asmenys privalėtų 3 metus naudoti ir sodinti tik sertifikuotą žemiausios kategorijos (B) sėk­lą, dar 3 metus jiems būtų leidžiama sodinti tik A kategorijos sėklą.

Ūkininkaujantiems apsaugos zonose turėtų būti numatytos kompensacijos ar lengvatos sertifikuotai sėklai įsigyti.

Pigesnė sėkla – daugiau pasėlių

Ekonomistų paskaičiavimais, prekinio bulvininkystės ūkio, naudojančio nesertifikuotą sėklą, pelningumas yra 2 kartus didesnis negu naudojančio sertifikuotą sėklą ir sudaro 42 proc. Sertifikuotą sėklą naudojantys ūkiai tokio pelningumo galėtų tikėtis tuo atveju, jei sėkla kainuotų ne brangiau kaip 1 200 Lt/t. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės įsitikinimu, būtina nedelsiant ieškoti būdų sėkloms atpiginti.

Lietuvoje 2006 m. panaikinta sertifikuota antros reprodukcijos (B) bulvių sėk­los kategorija. Siekiant atpiginti bulvių sėklą, šią kategoriją siūloma grąžinti. Tam pritarė ir Elmininkų bandymų stoties direktorius Kęstutis Rainys. R. Malinauskienės manymu, žemiausios kategorijos (A ir B) sėklines bulves reikėtų sertifikuoti pagal laukų aprobavimo rezultatus. A kategorijos sėklinių bulvių gumbai galėtų būti toliau dauginami, jei atitinka E3 kategorijai keliamus reikalavimus, ir sertifikuojami kaip sėklinė medžiaga (B kategorija). B kategorijai galėtų būti priskiriamos sėklinės bulvės, kurios neatitinka Europos Sąjungos A kategorijai keliamų reikalavimų. Jei B kategorija būtų dauginama iš jau vienerius metus padaugintos A kategorijos, jos rinkos kaina būtų 15–20 proc. mažesnė negu A kategorijos sėklos.

Siūlo tirti visas bulves

Sėklinių bulvių augintojai kelia fitosanitarinių tyrimų problemą. Anot R. Malinauskienės, būtina tirti virusų kiekius visų kategorijų užaugintuose gumbuose bei virusų kiekius visose importuojamose sėk­linėse bulvėse, skirtose tolimesniam dauginimui. Patirtis parodė, kad užsienio part­neriais ne visada galima aklai pasitikėti.

P. Vasiliausko ūkio bulvių laukuose šiemet įrengtos amarų gaudyklės. Į jas patekę amarai siunčiami į Didžiosios Britanijos centrinę tyrimų laboratoriją. Tyrimų rezultatai leidžia kontroliuoti virusų plitimą.

Sėklinių bulvių augintojai turi priekaištų Valstybinei augalų apsaugos tarnybai dėl ilgai užtrunkančių sėklinių bulvių tyrimų. Ūkininkai pageidautų tyrimų rezultatus gauti metų pradžioje. Tarnybos vadovas Edmundas Morkevičius teigia, kad ūkininkai gumbų ėminius pateikia beveik vienu metu, dėl to ir iškyla problemų. Kita vertus, laboratorija pajėgi ištirti 150–170 pavyzdžių, o jų pateikiama apie 200. E. Morkevičiaus nuomone, privalomų tyrimų negalima atsisakyti, nes tai būtų žingsnis atgal.

***

Sėklinių bulvių kokybę sąlygojantys veiksniai:

• Pagrindinių virusinių ligų paplitimas
• Infekcijų rizika auginamame plote
• Infekcijų rizika iš aplinkinių plotų, regionų
• Kitų žemės savininkų, ūkininkų intensyvi veikla aplinkiniuose plotuose
• Derliaus ankstumas ir jo vystymosi vienodumo laipsnis – meteorologinės sąlygos
• Antrojo augimo, rizoktonijos, rauplių paplitimas, pažeidimų, sužalojimų nuo sausros, krušos, pašalimų nakties metu, vabzdžių iš miško pakraščių rizika