23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/08
Kad telyčios vystytųsi proporcingai
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Pagal Lietuvoje taikomą auginimo technologiją, apvaisintos telyčios turėtų veršiuotis, būdamos vidutiniškai 27 mėnesių amžiaus. Remiantis statistiniais duomenimis, kontroliuojamose bandose pasiekiamas didelis pirmaveršių produktyvumas, kai telyčios veršiuojasi 23–25 mėnesių amžiaus. Tuo metu jų svoris siekia apie 390 kg, arba 55–60 proc. suaugusio gyvulio svorio.

Tyrimai rodo, kad per greitai augančių nuo 3 iki 10 mėnesių (iki lytinio subrendimo laikotarpio) telyčių pieno liaukos vystosi lėčiau negu tų gyvulių, kurių augimas atitinka normas. Toks neproporcingas augimas ateityje turi įtakos produktyvumui. Minėtu periodu gausiai šeriamų telyčių, kurios per parą priauga po 850 g, tešmenyje kaupiasi riebalai, trikdantys liaukinio pieno audinio vystimąsi. Užsienio mokslininkų duomenimis, nuo pieno liaukų formavimosi lytinio brendimo laikotarpiu priklauso būsimas apsiveršiavusios telyčios produktyvumas.

2–3 mėnesių amžiaus telyčios pieno liaukos pradeda augti sparčiau negu kitos kūno dalys – tai vadinama alometriniu augimu (alometrija – kurio nors organo lėtesnis arba greitesnis augimas, palyginti su visu kūnu, ilgainiui pakeičiantis genties arba individo kūno proporcijas). Šiuo tarpsniu sparčiai auga tešmens riebalinis audinys ir vystosi pieno kanalai, tačiau nesusiformuoja alveolės. Alometrinio pieno liaukų augimo tarpsnis yra tiesiogiai susijęs su reprodukcinių funkcijų vystymusi. Tyrimais nustatyta, kad alometrinio augimo tarpsnis baigiasi lytinio brendimo pradžioje ar iš karto po jo. Bet pradėjusios bręsti didesnio svorio veislinės telyčios būna 9–11 mėnesių amžiaus ir maždaug 275 kg svorio. Amžiaus ir kūno svorio skirtumai lytinio brendimo pradžioje tarp gyvulių yra gana dideli, tačiau tikrasis lytinis brendimas prasideda, esant maždaug tokiam pat kūno svoriui, nepriklausomai nuo šėrimo lygio.

Tyrimais nustatyta, kad pieno liaukos parenchimos sumažėjimui didžiausios įtakos turi gausus šėrimas iki lytinio brendimo, o ne veršingumo laikotarpiu. Užsienio mokslininkų duomenimis, pieno liaukų vystymasis ypač sulėtėja, kai gausiai šeriamos telyčios iki brendimo laikotarpio pradžios per parą priauga 700–750 g svorio.

Bene daugiausia priauga ganomos jaunuose žolynuose telyčios. Nustatyta, kad jei žolė 9 cm aukščio, 7–12,5 mėnesių amžiaus telyčių priesvoriai siekia 600–800 g per dieną, o jei žolė 5 cm – 17,5 mėnesių amžiaus telyčios per parą priauga 760 g. Beje, rotacinė ganymo sistema sumažina užkrėtimo kirminais riziką.

Tvarte auginamos telyčios turi potencialą pasiekti panašius svorio prieaugius, kaip ir ganomos telyčios, tačiau vienai ganomai telyčiai reikės net 160 kg koncentratų mažiau, kad pasiektų panašius priesvorius, palyginti su silosu šeriamomis telyčiomis. Norint, kad telyčios atitiktų augimo normas, prastose ganyklose ganomus gyvulius reikėtų papildomai šerti, priklausomai nuo žolės derliaus.

Nustatyta, kad, ganiavos laikotarpiu šeriant koncentratais, pasiekiamas priesvoris iki 87 g/1 kg koncentratų. Telyčiai veršiuojantis 24 mėn. amžiaus, jos augimo laikotarpiui tenka du ganiavos periodai. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad, suėdusi 1 kg koncentratų, pirmąjį ganiavos periodą telyčia priauga 73 g, o per antrąjį vasaros periodą – iki 60 g.

Pastebėta, kad jaunesni gyvuliai (12 mėn. amžiaus) yra jautresni žolės virškinamumui negu suaugę galvijai. Todėl jei žolė peraugusi ir prasčiau virškinama, gyvulius reikėtų papildomai šerti.

Beje, išgintos į ganyklas telyčios kompensuoja žiemą prarastus augimo tempus. Ganymo metu jos priauga vidutiniškai po 900 g per dieną, tačiau vėliau, suginus į tvartus, priesvoriai sumažėja iki 600 g per dieną.

Augančios telyčios būtinai turi gauti mineralų ir vitaminų priedų. Iš mineralinių medžiagų ypač svarbūs kalcis ir fosforas. Kaip pašarų priedą galima naudoti kalcio druską. Tačiau jei racione per daug kalcio, atsiranda rizika sumažinti riebalų virškinamumą. Fosforas padidina maisto medžiagų pasisavinimą. Paprastai mineralinių medžiagų trūksta vyresnio amžiaus telyčioms, kurios šeriamos tik ūkyje užaugintais pašarais. Vario, seleno, jodo ir fosforo trūkumas turi įtakos vaisingumui.

Parengė Karolina MITKUVIENĖ, LŽŪKT