23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/08
Į pagalbą – automatinio vairavimo sistemos
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

GPS/DGPS navigacijos įrenginiais gerokai anksčiau pradėjo naudotis vilkikų, lengvųjų automobilių ir specialiosios technikos vairuotojai. Savaeigės žemės ūkio mašinos ilgą laiką buvo autsaiderių gretose. Požiūris pasikeitė supratus, kad kaštus technologiniuose žemės ūkio procesuose galima sumažinti iš esmės vieninteliu keliu – didinant darbų atlikimo tikslumą. Šiuo metu tiksliojo ūkininkavimo sistemų įdiegimu suinteresuoti ne tik gamintojai – apčiuopiamos naudos tikisi ir žemdirbiai.

Ar visi navigacinės įrangos tiekėjai siūlo tapačius, vienodai išbaigtus projektus? Šis klausimas kilo žurnalo „Top Agrar“ specialistams, patikrinusiems keturias skirtingų gamintojų automatinio vairavimo sistemas.

Užbėgdami už akių pasakysime, kad specializuotų gamintojų siūlomos sistemos yra universalesnės už integruotąsias, kurios jau yra sumontuotos įsigytoje mašinoje. Nors visi didelės galios John Deere 8030 serijos traktoriai yra parengti automatinei AutoTrac vairavimo sistemai įdiegti, tačiau universaliąsias sistemas patogu perkelti iš vienos mašinos į kitą. Integruotoji sistema šios svarbios savybės neturi.

Paprasčiausias ir pigiausias sprendimas optimalaus tikslumo link – lygiagretaus vėžių sekimo sistemos. Jų funkcija pagalbinė, nes vairuotojui indikacija apie važiavimo tikslumą pateikiama horizontalioje juostoje. Joje išdėstyti skirtingą nuokrypį nuo užsiduotos trajektorijos identifikuojantys skirtingos spalvos (žalios-raudonos) šviesos diodai. Lygiagretaus vėžių sekimo sistemos be vairuotojo yra bejėgės. Tuo tarpu brangesnės automatinio vairavimo sistemos per elektrinius ar hidraulinius valdiklius pačios perima mašinos vairavimą.

Savaeigės mašinos vairą gali sukti šalia vairo rato standžiai pritvirtintas pozicinis elektros variklis arba papildoma vairavimo sistemos siurblio-dozatoriaus pavara. Pirmieji įtaisai pigesni ir universalesni už naudojamus integruotose sistemose.

Žurnalo „Top Agrar“ atliktuose bandymuose nei viena sistema neįvertinta blogai. Lūkesčius geriausiai pateisino kompanijos „John Deere“ universalioji automatinio vairavimo sistema Universal AutoTrac. Sistemos dinaminis koridorius, t. y. paklaida nuo užsiduotos trajektorijos siekė ±20 cm. Tai geriausias rezultatas. Kitų trijų sistemų, dirbant didesniais greičiais, paklaida viršijo ±50 cm ribą.

Palyginimui, su lygiagretaus vėžių sekimo sistema paklaida buvo du kartus didesnė ir siekė 1 m. Ši paklaida tuo didesnė, kuo toliau prietaisas pritvirtintas nuo vairuotojo regos lauko, pvz., šone ar gale.

Trijose iš keturių bandytų sistemų vairo ratą suko papildomas 12 V elektros varik­lis. Kompanijų „John Deere“ ir „Trimble“ elektrinius valdiklius patogu ir paprasta pritvirtinti. Įdiegti AutoFarm sistemą užima daugiau laiko, nes valdiklis tvirtinamas ne šone, bet ant vairo rato iš viršaus. „Agrocom“ sistema eDrive yra integruota į mašinos vairavimo hidraulinę sistemą. Tai mažina jos universalumą. Dėl brangesnių hidraulinių komponentų sistemos kaina atitinkamai irgi didesnė – 12 490 EUR (apie 43,1 tūkst. Lt). Kitos, lengviau pritaikomos bet kokiai savaeigei mašinai, yra pigesnės: nuo 7 iki 12 500 EUR (24,2–43,2 tūkst. Lt).

Automatinio vairavimo sistemas ypač efektyvu naudoti dirbant su prikabinamais arba savaeigiais trąšų barstytuvais, purkštuvais, bet kokiais didelio darbinio pločio dirvos dirbimo agregatais. Tačiau darbui su sėjamosiomis ir sodinamosiomis reikalingas didesnis tikslumas, o nemokamų korekcinių signalų tikslumas ±50 cm ribose yra nepakankamas.

Visos bandytos automatinio vairavimo sistemos gali priimti tikslesnius, todėl apmokestintus, RTK-DGPS signalus. Jų dėka galima pasiekti ±1 cm tikslumą. Tačiau svarbu ne tai, kad prietaisai gali priimti didelio tikslumo signalą, o tai, kaip jie šį tikslumą realizuoja praktiškai. Bene labiausiai jų galimybes riboja netiesioginis vairavimo sistemos valdymas. Šioje kategorijoje išryškėja gamintojo montuojamų integruotųjų, elektrohidraulinių sistemų pranašumai.

Kompanijų „John Deere“ ir „Trimble“ automatinio vairavimo sistemose montuojami tikslesni mašinos pagreitį ir skersinį pokrypį matuojantys jutikliai. Pastarieji jutikliai būtini nustatant reikiamą važiavimo trajektoriją šlaituose ar nelygioje vietovėje. AutoFarm sistemos skersinį pokrypį matuojantis jutiklis įsigyjamas papildomai, nes ne visi ūkiai dirba sudėtingesnėmis sąlygomis. Panašias įrangos įsigijimo sąlygas siūlo ir „Agrocom“.

Įdiegus automatinio vairavimo sistemą, vairuotojui būtina pasirinkti darbinį greitį. Mat sistemose įdiegti skirtingi ­valdymo algoritmai dirbant mažesniais ir didesniais greičiais. Geriausiai ši problema išspręsta „Agrocom“ gaminamoje sistemoje. Jautriausios, standartų nustatytas normas atitinkančios yra „John Deere“ ir „Trimble“ kompanijų sistemos. Be to, į „Trimble“ gaminamą įrangą įdiegtas dar ir automatinės adaptacijos prie važiavimo greičio protokolas.

Bandymų metodika

Automatinio vairavimo sistemos, kurių valdikliai tvirtinami prie vairo, buvo išbandytos dirbant su vidutinės galios traktoriumi John Deere 6820S. Integruota vairavimo sistema Agrocom Outback jau buvo įdiegta į Claas Ares 826 traktorių. „Top Agrar“ specialistai įvertino keturių sistemų konstrukcijas, naudojimosi jomis patogumą bei valdymo tikslumą. Bandymams pasirinktas 10 ha laukas. Visoms sistemoms nustatyti nuvažiuota 130 m ilgio juosta (pradžios ir pabaigos nustatymo taškai A ir B). Tuomet, pasirinkus 24 m pločio technologines vėžes, su kiekviena sistema pravažiuota po penkis kartus. Kiekvieno važiavimo paklaida buvo nustatyta mobiliuoju RTK-DGPS signalų imtuvu. Jo pagalba ±1 cm tikslumu nustatytos bazinės linijos, kurios vėliau buvo palygintos su gautomis atskirų važiavimų metu.

Nė viena iš bandytų sistemų negali automatiškai valdyti traktoriaus galulaukėje. Tačiau tokią sistemą šį rudenį pasiūlys kompanija „John Deere“ didelės galios 8030 serijos traktoriuose. Juose firminės AutoTrac sistemos galimybės praplėstos, suderinus ją su patobulinta komandų sekos sudarymo programa iIMS Pro.

Visose bandytose sistemose traktoriaus valdymą galulaukėje turi perimti vairuotojas. Stebėdamas parodymus ekrane, jis turi surasti kitų technologinių vėžių pradžią. Mažiausiai informatyvi pasirodė sistemos Agrocom Outback vėduokle išskleista šviesos diodų juosta, turinti rodyti nuokrypį nuo pasirinktų technologinių vėžių. Geriausia grafika yra AutoFarm ­OnTrac įrenginyje. Jame pateikiamas ne įprastinis dvimatis ir monochrominis, o erdvinis ir spalvotas vaizdas.

Informatyviausi – didesnės įstrižainės vaizduokliai

Kuo greičiau automatinio vairavimo sistema leidžia įvažiuoti į naujas technologines vėžes, tuo vairuotojui daugiau laiko lieka paruošti agregatą darbui. Sakydami „greičiau“ turime omeny tikrąsias vėžes, nes atliekant tyrimus, pasitaikė, kad „John Deere“ bei „Trimble“ gaminamos sistemos leido pradėti technologinę operaciją traktoriui visiškai dar neapsisukus arba šiam stovint skersai technologinių vėžių. Pasitaikančias klaidas kompensuoja didelis Universal AutoTrac sistemos tikslumas, kuris išlieka net ir važiuojant didesniais greičiais. EZ-Steer sistema gerokai lėčiau atranda tikrąsias technologines vėžes, priversdama be reikalo sukinėti vairą tai į vieną, tai į kitą pusę. AutoFarm OnTrac tik tada atranda technologines vėžes, kai vairuotojas apsuka traktorių maksimaliai tiksliai.

Outback eDrive, OnTrac ir EZ-Steer sistemų ekranuose parodomos virtualaus lauko pakraščių juostos. Šie duomenys netenka prasmės dirbant kalvotose vietovėse, kuriose nustatyti tariamo lauko ribas gerokai sudėtingiau. Universal AutoTrac sistema vairuotoją perspėja garsiniu signalu, jei jis apsisukdamas netyčia įvažiavo į tariamo lauko ribas.

Outback eDrive, Universal AutoTrac ir EZ-Steer sistemose galima pačiam nustatyti lauko ribas, vieną kartą traktoriumi aplink jį apvažiavus. Nors tai logiškas sprendimas, dirbant ne tik kintamą reljefą turinčiuose laukuose, tačiau įvesti duomenis ir programuoti galėtų būti paprasčiau. Virtualius lauko kontūrus sunkiausia nustatyti Agrocom Outback eDrive monitoriuje. Kur kas geresnis vaizdas John Deere AutoTrac sistemos naujajame daugiafunkciniame terminale GreenStar II.

Nors gamintojai deklaruoja, kad automatinio vairavimo sistemos gali valdyti traktorių, šiam važiuojant ne tik tiesiai, bet ir atlikti sudėtingus posūkius (pvz., apvažiuojant kliūtis), važiuoti kreive, tačiau tuomet visos valdymo sistemos praranda dalį tikslumo. Daugmaž tolygiai ir tik esant nedideliems nuokrypiams veikia Outback eDrive ir EZ-Steer sistemos.

Tikslumas ir sistemų specifika

Remiantis gautais duomenimis, beveik visų automatinio vairavimo sistemų nuokrypis nuo bazinių technologinių vėžių yra ne didesnis kaip 0,5 m. Tačiau didėjant greičiui, pasitaiko išimčių.

Tiksliausia pripažinta John Deere ­Auto­­ Trac automatinio vairavimo sistema. Traktorius su AutoTrac sistema nuo bazinių vėžių nukrypo ne daugiau kaip 0,2 m. Pertrūkių sistemos darbe praktiškai nebūta. Tuo tarpu kitų sistemų tikslumas mažesnis, jos dirbo su pertrūkiais. Outback eDrive ir Trimble EZ-Steer sistemų nuokrypis – apie 0,5 m. AutoFarm OnTrac darbo specifika pasirodė keista: važiuojant nedideliu (5 km/val.) greičiu, jos tikslumas buvo gerokai didesnis negu greitį padidinus iki 12 km/val.

Valdymo tikslumą lemia ne tik pačių sistemų kokybiniai parametrai, bet ir korekcinis signalas. Šiuo metu nemokamas Egnos korekcinis signalas yra tikslesnis už anksčiau įdiegtus signalus.

Automatinio vairavimo sistemos darbui paruoštos, atsižvelgiant į nuorodas vartotojo instrukcijose. Į Trimble EZ-Steer sistemą įdiegtas nustatymus palengvinantis originalus programinis protokolas, kurio paskirtis, nepriklausomai nuo greičio,  automatiškai išsaugoti didžiausią tikslumą.

Dažniausiai sistema aktyvuojama, vos tik pradedama važiuoti naujomis technologinėmis vėžėmis. Vairuotojui įjungus automatinio vairavimo režimą, atsakomybę už teisingos trajektorijos išlaikymą prisiima automatinio vairavimo sistema. Nedaug pasukus vairą, valdymo sistema traktorių grąžina atgal į reikiamas vėžes. „John Deere“ ir „Trimble“ gaminama įranga iš vairuotojo perima vairavimą anksčiau negu kitos bandytos sistemos, atskirais atvejais – traktoriui dar neprivažiavus naujų technologinių vėžių ar jam dar stovint skersai važiavimo krypties.

Gautose diagramose matyti, kokiu tikslumu traktoriai važiavo 5 ir 12 km/val. greičiais. Prisiminkime, kad kiekvienu greičiu atlikti 5 bandomieji važiavimai. Tarp jų nebuvo daromos pertraukos. Laikantis rekomendacijų, kiekvienos naujos technologinės vėžės buvo lygiagrečios pradinei įvesties juostai A-B. Technologinės vėžės nustatytos kas 24 m.

Spalvotas stačiakampis rodo kiekvieno važiavimo dinaminį koridorių. Kuo stačiakampis arba dinaminis koridorius platesnis, tuo daugiau kiekvieną kartą nukrypstama nuo technologinių vėžių. Stačiakampio ašinė linija rodo ne tik tarpvėžės vidurį, bet kartu ir nuokrypį nuo bazinės linijos. Atstumas tarp gretimų bazinių linijų – 24 m. AutoFarm OnTrac matyti, kad jau pirmojo važiavimo metu (12 km/val. greičiu) nuo bazinės linijos nukrypstama daugiau kaip 50 cm. Apie 68 proc. važiavimo laiko traktorius važiuoja ne tiksliai technologinėmis vėžėmis, o yra tariamame dinaminiame koridoriuje, t. y. nuolat atliekama vairo korekcija į vieną ar kitą pusę.

Trimble EZ-Steer automatinio vairavimo sistema pasižymi pakankamu tikslumu, turi patogią, vairavimo tikslumą rodančią šviečiančių diodų juostą ir yra siūloma už konkurencingą kainą – 7 tūkst. EUR (apie 24,2 tūkst. Lt). Sistemą nesunku pritaikyti bet kokiai savaeigei mašinai.

Signalų tinklas

Visuose navigacijos prietaisuose įdiegta dar 1974 m. JAV sukurta ir Vietnamo konflikte panaudota globalinė padėties nustatymo sistema GPS (Global Positioning System), kuria bet kuriuo laiko momentu nustatoma objekto padėtis. Nuo 1990 m. JAV gynybos ministerija leido GPS naudoti civilinėms reikmėms.

24 palydovų, 6 skirtingomis orbitomis aplink Žemę skriejančių 20 tūkst. km aukštyje tinklas užtikrina 10 m tikslumą. Lygiagretaus važiavimo metu reikalingos tikslesnės koordinatės, todėl naudojama diferencinė globalinė padėties nustatymo sistema, sutrumpintai žymima DGPS. Pastaroji skirta būtent GPS paklaidoms eliminuoti ir yra gaunama iš bazinių stočių radijo švyturių ar korekcinių imtuvų.

Tam tikrose vietose esančios bazinės stotys nuolat stebi visų palydovų judėjimo orbitas ir tikslias padėtis. Tiksliai žinomose vietose įrengti korekciniai imtuvai, priimantys GPS palydovų siunčiamus signalus. Pagal juos apskaičiuojama objekto buvimo vieta ir palyginama su žinomomis koordinatėmis. Matavimų skirtumas ir yra matavimų paklaida. Ši korekcija atliekama nuolat, o korekcinis dydis yra siunčiamas imtuvams. Praktiškai tai atrodo taip: objekto padėtis nustatoma iš palydovo gavus atitinkamą signalą, tačiau ji nuolat tikslinama, atsižvelgiant į korekcinį signalą. Todėl visa dirbanti įranga operacijas atlieka gerokai tiksliau.

Norint savaeigę mašiną valdyti ypač tiksliai, reikalingas dar didesnio tikslumo korekcinis signalas. Visi bandyti prietaisai naudojo nemokamą Egnos korekcinį signalą, išskyrus vieną – John Deere sistemą, kuri naudoja StarFire 1 (SF1) signalą. Abiejų signalų dėka pasiekiamas 20–50 cm tikslumas.

Nemokami korekciniai signalai siunčiami ir Omnistar. Tačiau tikslesni signalai apmokestinami. Tokius siunčia, pavyzdžiui, John Deere SF2. Dar tiksliau (±1 cm) veikia RTK-DGPS. Tačiau šiai įrangai būtina papildoma referencinė stotis, ne tik priimanti signalus, bet ir siunčianti juos traktoriuje sumontuotam imtuvui. Tokia stotis yra kilnojama ir įrengiama dažniausiai dirbamo lauko pakraštyje. Be abejo, tokia įranga yra brangiausia.

Nuo 2011 metų turėtų veikti Europos palydovinė sistema Galileo, pasiūlysianti tikslesnę alternatyvą amerikietiškajai GPS/DGPS sistemai.

Prieš įdiegiant tiksliojo ūkininkavimo sistemą, galima atsižvelgti ne tik į autoritetingų leidinių atliktus tyrimus, bet ir į mokslininkų rekomendacijas. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad tiksliojo ūkininkavimo sistemą racionalu įdiegti didesniuose ūkiuose, kurių dirbamos žemės plotas yra 1,4 karto didesnis už taikančiųjų tradicinę žemdirbystę.

***

Agrocom Outback eDrive

Gelbsti vairuotojui, tačiau standartinės sistemos negalima įdiegti kitose savaeigėse mašinose. Net ir neturėdama grafinio ekrano, integruotoji sistema yra brangi.

Montavimas: daug atskirų detalių (valdymo variklis, GPS antena ir du elektrohidrauliniai vožtuvų blokai), kurias sumontuoti užtrunkama beveik keturias valandas. Ne visos detalės išdėstytos patogiai. Norint sistemą įrengti kitose mašinose, papildomi hidrauliniai komponentai kainuoja 3 750 EUR (apie 12,9 tūkst. Lt).

Paruošimas darbui: funkcijos valdomos paprastai ir logiškai. Bazinė įvestis (A-B linija) atliekama tris kartus paspaudus mygtuką. Šviesos indikatorius parodo, ar sistemą pasiekia DGPS signalas.

Apsisukimas galulaukėje: naujos technologinės vėžės nurodomos vėduokle išdėstytais šviesos diodais. Nedideliuose laukuose tiksliai apsisukti reikia atidumo ir patirties. Galulaukės ribos gali būti išsaugotos sistemos atmintyje.

Darbo metu: važiuojant vairo ratas nejuda. Važiuojant atgal sistema automatiškai išsijungia, tačiau pakeitus kryptį ji įsijungia vėl. Automatinio vairavimo sistema išsijungia, greičiui sumažėjus iki 1 km/val. arba viršijus 20 km/val. Lauko plotas gali būti keičiamas, sistemai veikiant automatiniu režimu. Palydovai ieškomi nuspaudus jungiklį.

Tikslumas: testo metu tik vieną kartą nuokrypis viršijo 50 cm. Važiuojant 5 km/val. greičiu, sistema veikia tiksliau negu greičiui padidėjus iki 12 km/val. Net ir tiksliai nustačius sistemą, vairuotojas turi pats atrasti naujas technologines vėžes, todėl jam lieka mažiau laiko agregatą paruošti darbui.

Pastabos: įsisavinus sistemos darbo niuansus, galima važiuoti pakankamai tiksliai, tačiau duomenys sistemos atmintyje neišsaugomi. Jau galima įsigyti skersinį pokrypį matuojantį jutiklį ir specialias komplektuojamąsias dalis sistemai kitose savaeigėse mašinose sumontuoti.

AutoFarm OnTrac

Nelabai patogu sumontuoti įrangą, o ir pačios sistemos veikimas tikslumu neišsiskiria. Nors didelis ekranas aiškiai rodo važiavimo parametrus, jo privalumus, važiuojant nedideliu greičiu, užgožia triukšmingas elektros variklio darbas.

Montavimas: sumontuoti automatinę vairavimo sistemą po vairu gana sudėtinga, tam reikia daug laiko. Keturioms komplektuojamosioms detalėms reikalingi septyni tvirtinimo varžtai. Sistemą galima prijungti tiesiai prie akumuliatorių baterijos. Terminalas užfiksuojamas dviejuose laikikliuose. Valdymo pavara uždedama tik visiškai nuėmus vairo ratą.

Paruošimas darbui: lengvai valdomas meniu, paprastas programavimas ir A-B linijos įvestis.

Apsisukimas galulaukėje: dideliame ekrane matyti daug informacijos, todėl vairuotojas nenuklysta nuo technologinių vėžių. Pagal šį rodiklį tai geriausia sistema iš kitų testuotų. Apsisukant galulaukėje trimatis vaizdas automatiškai pakeičiamas vaizdu iš viršaus. Įjungiant automatinio vairavimo sistemą, traktorius jau turi važiuoti naujomis technologinėmis vėžėmis.

Darbo metu: sistema įjungiama mechaniškai, svirtele po vairu, išsijungia – pasukus vairą arba pakeitus svirtelės padėtį. Pagyrimo nusipelno didelės įstrižainės ekranas su gerai matomomis linijomis. Pagalbinės linijos ir laukeliai pavaizduoti taip pat aiškiai. Sistema turi daug nustatymo galimybių, tačiau jomis naudotis sudėtinga. Priklausomai nuo važiavimo greičio, būtina nustatyti sistemos jautrumą. Programinis paketas leidžia važiuoti atbuline eiga. Plotas pakeičiamas tik tuomet, jei technologinės vėžės nustatomos iš naujo. Palydovų paieška vykdoma nuspaudus jungiklį.

Tikslumas: 9 kartus nuokrypis siekė apie 50 cm. Važiuojant 5 km/val. greičiu, sistema dirba stabiliai, tačiau, greičiui padidėjus iki 12 km/val, valdyti sudėtingiau.

Pastabos: signalai priimami prie mašinos pritvirtintu imtuvu. Galima atlikti posūkius. Yra galimybė pažymėti kliūtis. Duomenys gali būti įrašomi į 128 MB laikmeną.

John Deere Universal AutoTrac

Lengviausiai valdoma, tinkanti daugeliui mašinų, tačiau brangiai kainuojanti sistema. Dėl gausios informacijos, pateikiamos GreenStar ekrane, juo nepatogu naudotis.

Montavimas: kokybiškos detalės (terminalas, valdiklis, GPS antena su skersinį pokrypį matuojančiu jutikliu ir elektros variklis) pritvirtinamos keturiais varžtais. Operacija tuo spartesnė, kuo greičiau nuimamas originalus vairo ratas. Automatinio vairavimo sistemą galima sumontuoti ne tik į John Deere savaeiges mašinas. Automatinei vairavimo sistemai įrengti numatyti Caterpillar, Claas, Deutz-Fahr, Fendt, Massey Ferguson, McCormick, New Holland traktoriams pritaikyti specialūs laikikliai. Didelė GPS antena sumontuota prie specialaus laikiklio, pastarasis pritvirtinamas prie traktoriaus ar savaeigės mašinos kabinos.

Paruošimas darbui: dėl palyginti sudėtingo meniu pradėti darbą užtrunka. Norint išsaugoti bazinės įvestis (liniją A-B), mygtuką reikia spausti septynis kartus. Sistema įjungiama paspaudus specialų mygtuką po vairu.

Apsisukimas galulaukėje: net ir monochrominiame ekrane vairuotojas aiškiai mato trajektoriją. Tačiau ekrane yra daug kitos, antraeilės informacijos. Sistema nesunkiai suranda kitas technologines vėžes, todėl vairuotojas daugiau laiko gali skirti agregato paruošimui dirbti.

Darbo metu: sistema veikia labai tyliai. Iš anksto galima pažymėti galulaukės ribas. Likus 20 cm iki galulaukės pradžios ir už jos, sistema informuoja garsiniu signalu. Plotis keičiamas neišjungus programos. Važiuojant atgal, sistema automatiškai išjungiama 90 s. Vėliau ji taip pat automatiškai įjungiama. Palydovų paieška vykdoma nuspaudus jungiklį.

Tikslumas: John Deere Universal AutoTrac sistema veikia tiksliausiai. Nuokrypiai neviršija 20 cm. Didesnis tikslumas pasiekiamas, važiuojant 12 km/val. negu 5 km/val. greičiu.

Pastabos: važiavimo metu galimos korekcijos vairu. Naujasis GreenStar terminalas turi daug nustatymo galimybių. Jame galima nustatyti galulaukės pradžią.

Trimble EZ-Steer

Apgalvota, lengvai valdoma sistema. Tinkama visoms savaeigėms mašinoms. Pakankamai tiksli. Konkurencinga kaina.

Montavimas: kokybiškos detalės tvirtinamos penkiais varžtais. Operacija nereikalauja specifinio techninio pasirengimo. Laidai per ilgi ir netvarkingai išdėstyti.

Paruošimas darbui: paprastas ir logiškas – pakanka kelis kartus paspausti mygtuką. Pradedant darbą iš naujo, sistema automatiškai „paklausia“ apie technologinių vėžių plotį ir dirbamo lauko plotą.

Apsisukimas galulaukėje: nors ekrano įstrižainė yra kiek per maža, o pats ekranas monochrominis, dėl to informatyvumas nenukenčia. Vairuotojas greitai ir tiksliai pradeda važiuoti naujomis technologinėmis vėžėmis. Esant nedideliam laukui ir norint gauti geresnį vaizdą, juostas reikia padidinti. Neryški nuoroda skelbia apie būtiną sistemos aktyvaciją prieš pradedant važiuoti nauja juosta. Už papildomą mokestį siūlomas nuotolinio valdymo pultelis. Automatinio vairavimo sistema valdymą perima dar esant pakankamai toli iki naujų technologinių vėžių arba važiuojant skersai jų.

Darbo metu: sistema veikia gerai net ir nustačius standartiniu būdu, automatiškai prisitaiko prie važiavimo greičio. Vos pasukus vairą, sistema išsijungia. Apvažiavus dirbamą lauką, galima nustatyti jo ribas. Technologinių vėžių parametrus galima išsaugoti atmintyje, todėl jie išlieka net nutraukus sistemos darbą arba pakeitus lauko parametrus. Tačiau technologinės vėžės nėra aiškiai pavaizduotos ekrane. Vokietijos rinkoje sistema parduodama su valdymo terminalu ir įspėjančiuoju signalu. Palydovų paieška vykdoma nuspaudus jungiklį.

Tikslumas: praktiškai visų važiavimų metu paklaida neviršijo 50 cm ribos. Važiuojant 5 ir 12 km/val. greičiu, tris kartus nuokrypis viršijo 20 cm. Traktorių būtina ištiesinti, šiam stovint skersai technologinių vėžių.

Pastabos: pateikiama daug alternatyvų, palengvinančių traktoriaus apsisukimą galulaukėje. Apdirbtus plotus galima išsaugoti sistemos atmintyje.

Parengė Dainius ŠIŠLAVAS, LŽŪU