23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/08
Ar mūsų daržovių augintojai paseks olandų pavyzdžiu?
  • Zofija CIRONKIENĖ, Lietuvos daržovių augintojų asociacija Ad KLAASSEN, Olandijos gamintojų organizacijų ­asociacija (DPA)
  • Mano ūkis

Europos Sąjungos bendrosios rinkos organizavimas (BRO) vaisių ir daržovių sektoriuje buvo iš esmės pertvarkytas 1996 metais. Nuo tada parama vaisių ir daržovių augintojams teikiama tik per gamintojų organizacijas (GO). Į pakeitimus iš karto aktyviai sureagavo Olandijos vaisių, daržovių ir grybų augintojai. Ko iš olandų galėtų pasimokyti Lietuvos augintojai?

Reformos tikslas buvo pereiti nuo tiesioginio gamybos rėmimo prie rinkos organizavimo rėmimo. Iki 1996 m. BRO pagrindas buvo intervencijos mechanizmas, t. y. kai kuriems produktams buvo taikoma minimali kaina. Jei produkto kaina nukrisdavo žemiau už minimalią, jis būdavo šalinamas iš rinkos, o augintojai gaudavo kompensacijas. Neparduota produkcija būdavo sušeriama gyvuliams, kompostuojama ar sunaikinama.

Tokia sistema sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą. Kokybiško maisto sunaikinimas už Bend­rijos mokesčių mokėtojų pinigus, kai kitose pasaulio šalyse žmonės miršta iš bado, buvo socialiai nepriimtinas. Be to, ši sistema kėlė ir aplinkosaugos problemų (pavyzdžiui, gruntinio vandens užteršimas), gyventojus trikdė pūvančių vaisių ir daržovių kvapas. Pagaliau šis požiūris nesiderino su rinkos poreikiais.

Vaisių ir daržovių bendrosios rinkos organizavimas

Pakeitus reglamentą, BRO ašimi vaisių ir daržovių sektoriuje tapo pripažintos gamintojų organizacijos, t. y. kooperatyvai, kuriuose susijungę vaisių, daržovių ar grybų augintojai kartu realizuoja savo produkciją. Tikslas – suteikti augintojams daugiau galių parduodant savo produkciją, sutrumpinti pardavimo grandinę, sumažinti pardavimo kaštus, pagerinti produkcijos kokybę ir įgauti didesnių derybinių galių, derantis su prekybos tinklais.

Jei GO veikla atitinka BRO reglamentą, Bendrija paprastai kompensuoja 50 proc. veiksmų programos kaštų, o už tarptautines veiksmų programas – 60 procentų. Gamintojų organizacijos Olandijoje

Europos Sąjungoje vaisių ir daržovių BRO tvarką nustato Tarybos reglamentas Nr. 2200/96 (dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo). Vėliau jis buvo papildytas dar dviem Komisijos reglamentais: Nr. 1433/03 (dėl veiklos fondų, veiksmų programos, finansinės paramos tiekimo) ir Nr. 1432/03 (dėl GO pripažinimo).

Šalių narių valdžios institucijos yra atsakingos už BRO reglamentų įgyvendinimą. Olandijoje už šių reglamentų įgyvendinimą yra atsakinga Sodininkystės ir daržininkystės taryba (Product Board for Horticulture). Ši taryba atstovauja visas sektoriaus grandis santykiuose su valdžios institucijomis. Galutinę atsakomybę už teisingą reglamentų įgyvendinimą ir priežiūrą prisiima Žemės ūkio ministerija.

Pirmaisiais reglamento įgyvendinimo metais buvo daug netikrumo. Pavyzdžiui, buvo neaišku, už kokius veiksmus buvo galima gauti paramą. EK išleido ne vieną interpretacinį memorandumą, kad išsklaidytų neaiškumus. Vėliau jie buvo panaikinti ir visa atsakomybė gulė ant šalių narių valdžios institucijų. Nepaisant klaidinančios situacijos, iš pat pradžių reglamentai buvo išsamiai aiškinami. Vyriausybė nerizikavo susilaukti priekaištų iš Briuselio. Po kurio laiko reglamentai pasidarė aiškesni, jų įgyvendinimas – laisvesnis.

Aukcionų susijungimas

Į naująjį reglamentą sureagavo Olandijos vaisių ir daržovių aukcionai. 1996 m. devyni aukcionai nusprendė susijungti ir įkurti naują produkcijos realizacijos organizaciją – „Greenery“. Tokiu būdu susikūrė didelė produkcijos pardavimo organizacija, kurios apyvarta siekia apie 2 mlrd. EUR. „Greenery“ tikslas buvo pasiūlyti rinkai ištisus metus didžiulius kiekius vaisių, daržovių ir grybų. Pirmiausia buvo bandoma aukcionus paversti į rinką orientuotomis produkcijos pardavimo organizacijomis, kurios savo produkciją tiesiogiai teiktų prekybos tinklams. Vyko arši kova su didmenininkais ir eksportuotojais, kurie tradiciškai atlikdavo šį vaidmenį.

Po dvejų metų, 1998-aisiais, „Greenery“ perėmė du stambesnius eksportuotojus ir vieną importuotoją. Tai atvėrė kelią pas mažmenininkus ir suteikė galimybę pateikti visą asortimentą ištisus metus. Per metus šios prekybos organizacijos visiškai integravosi į „Greenery“ organizaciją. Naujas reiškinys sektoriuje buvo tai, kad kooperatyvas atsiskyrė nuo „Greenery“ kompanijos. Augintojai susijungė į kooperatyvų asociaciją, kooperatyvas tapo „Greenery“ kompanijos savininku. Šis žingsnis visiškai atskyrė „Greenery“ operacinę veiklą ir nubrėžė ilgalaikę kooperatyvo strategiją.

Augintojai, kurie praktiškai yra kompanijos savininkai, numatė jos ilgalaikę strategiją. Reikėjo žengti dar vieną žingsnį – įkurti augintojų tarybas, kurios būtų atsakingos už kompanijos organizacinę veiklą. Tad augintojai atsitraukė toliau nuo pardavimų organizavimo.

Kita vertus, kai kalbama apie produkcijos orientavimą į rinkos poreikius, labai svarbu yra išlaikyti glaudų ryšį tarp augintojų ir pardavimų kompanijos. Šiam tikslui buvo sukurtas naujas konsultacinis organas – vadinamoji produkto komisija, kuri konsultavo ir „Greenery“ administ­raciją, ir augintojus. Komisija analizavo pokyčius rinkoje bei numatė, kaip augintojai turėtų į juos reaguoti.

Naujosios gamintojų organizacijos

Ne visiems augintojams patiko susijungimo idėja. Todėl vieni nusprendė sukurti naują organizaciją, kiti – laikinai sustabdyti narystę kooperatyvų asociacijoje. Šie augintojai įkūrė nemažai naujų GO arba asociacijų.

Po susijungimo pripažintų GO skaičius sumažėjo iki 12. Laikui bėgant, įsikūrė naujų GO ir jų skaičius išaugo iki 21 organizacijos. Manoma, kad Olandijoje GO susijungimo procesas dar nesibaigė. Pas­kutiniais duomenimis, pripažintos GO jungia 90 proc. Olandijos vaisių, daržovių ir grybų augintojų (palyginimui: ES – 34 proc., Lietuvoje – 0 proc.).

Kiekviena iš 21 Olandijos gamintojų organizacijų turi išskirtinių savybių:

  • dydis – kai kurios iš jų realizuoja augintojų produkciją tarptautinėje rinkoje, kitos apsiriboja vietine rinka;
  • specializacija – vienos organizacijos apsiriboja viena kultūra, kitos pasiūlo visą daržovių asortimentą;
  • asortimentas – vienos parduoda tik savo narių išaugintą produkciją, kitos siūlo platų asortimentą ištisus metus;
  • orientacija į rinką – vienos daugiau ar mažiau išlaikė tradicinius aukcionus, kitos labiau koncentruojasi į tiesioginius pardavimus mažmeninei prekybai.

Iš to galima daryti išvadą, kad gamintojų organizacijų struktūra gali būti labai įvairi. Kokią formą augintojai bepasirinktų, būtina orientuotis į rinką. Šiai orientacijai 1996 m. padaryti pakeitimai BRO turėjo didžiulį poveikį. Manoma, kad 2008 m. pakeitimai turės ne mažesnį poveikį, ypač tose šalyse, kur GO tik kelios.

Visais atvejais patys augintojai nusprendžia, kokia bus kooperatyvo politika ir vystymosi kryptys.

Bendrosios rinkos organizavimo projektai

Kiekviena organizacija parengia veiksmų programą. Jos pagrindas yra strateginis trejų ar penkerių metų planas. Jame bendrais bruožais yra nusakomi GO uždaviniai artimiausiems metams, jų nedetalizuojant. Kiekvienais metais GO atskirus elementus iš strateginio plano perkelia į metinį planą. Jame aprašomi konkretūs planai ateinantiems metams. Visais atvejais planai turi sutapti su tikslais, nusakytais BRO reglamente.

Organizacijų projektai būna labai skirtingi. Kai kurios GO vykdo bendrus projektus, kad sustiprėtų kooperatyvo bazė, kitų projektai yra decentralizuoti (individualių augintojų lygmenyje), dar kiti ieško vidurio tarp šių dviejų kraštutinumų. Yra atvejų, kai GO (pavyzdžiui, vaisių augintojų kooperatyvas „Fruitmasters“) pradėjo dirbti kartu su Belgijos ir Vokietijos prekybos organizacijomis. Jų būstinė yra Belgijoje. Todėl „Fruitmasters“ veiklos planai turi atitikti Belgijos valdžios institucijų nustatytus reikalavimus. Projektų priežiūrą vykdo Olandijos auditas (Product Board Horticulture), tačiau galutinė atsakomybė tenka Belgijos vyriausybei.

Padidėjęs GO skaičius sukėlė didesnę konkurenciją rinkoje. Kita vertus, organizacijos suvokė bendradarbiavimo svarbą, kai reikia atstovauti ir paremti bendrus interesus. Tam tikslui yra svarbu suformuoti svarų ir vieningą frontą. Todėl buvo įkurta DPA (Dutch Produce Association), kuri atstovauja GO interesams Olandijos valdžios institucijose bei užsiima lobistine veikla Briuselyje (Europos Komisijoje ir Europos Parlamente). Darbams paleng­vinti DPA turi biurus Olandijoje ir Briuselyje. DPA nariais yra dešimt gamintojų organizacijų, kurios vienija 85 proc. Olandijos vaisių, daržovių ir grybų augintojų.

Ūkių stambėjimas

Per pastarąjį dešimtmetį Olandijoje sparčiai stambėja ūkiai. Tai akivaizdu ne tik šiltnamių, bet ir kituose sektoriaus ūkiuose. Prieš 10 metų vidutinis šiltnamių plotas ūkyje siekė nuo 1 iki 1,5 ha, dabar – 3 ha. Pomidorus auginančiuose ūkiuose vidutiniškai šiltnamių dydis siekia 5 ha. Manoma, kad šie šiltnamiai dar didės. Atsiranda vis daugiau ūkių, kuriuose šiltnamių dydis yra nuo 10 iki 20 ha, o viena šiltnamių kompanija plotus plečia net iki 90 ha.

Gamintojų organizacijose narių skaičius sumažėjo, bet narių ūkiai padidėjo. Šią tendenciją iliustruoja „Greenery“ statistika. Nuo 1996 iki 2006 m. narių skaičius sumažėjo nuo 11 iki 1,6 tūkst. Tačiau atskirų narių vidutinė metinė apyvarta padidėjo nuo 120 tūkst. eurų (414 tūkst. Lt) iki 550 tūkst. eurų (1 897 tūkst. Lt).

Šiuos pokyčius sukėlė ne tik ES BRO reg­lamentai. Svarbesni faktoriai buvo auganti globalizacija, stipri konkurencija ir prekybos tinklų spaudimas. Galima teigti, kad ES nuspėjo šias tendencijas daugiau kaip prieš dešimtmetį ir suvokė augintojų veiklos jungimo į produkciją realizuojančias organizacijas svarbą. Toks požiūris užtikrina didesnes galimybes išlikti rinkoje.

Kuo Olandijos patirtis gali būti naudinga Lietuvai?

Artimiausiu metu Olandijos vaisių ir daržovių sektorius numato vystytis ta pačia kryptimi: stiprinti orientaciją į rinką ir eksportą, diegti inovacijas, stambinti ūkius. Pastebima, kad ir kitos ES šalys narės pasirenka Olandijos kelią. Jau praėjo laikai, kai šalių vyriausybės organizuodavo šį ar kitus ūkio sektorius. Augintojai patys turi imtis iniciatyvos. ES remia tuos augintojus, kurie organizuotai parduoda savo produkciją. BRO reglamentas sudaro augintojams sąlygas pasiekti šį tikslą, finansiškai palengvina jo įgyvendinimą.

Birželį baigėsi trišalis Olandijos, Latvijos ir Lietuvos projektas „Gamintojų organizacijų Latvijoje ir Lietuvoje rėmimas“. Olandijos ekspertai buvo pasirengę padėti Lietuvos augintojams įkurti GO bei parengti atitinkančią Briuselio reikalavimus veiksmų programą. Lietuvos ir Latvijos augintojams buvo suorganizuoti keturi praktiniai seminarai, seminaras-konferencija Rygoje „ES gamintojų organizacijų veiklos tikrovė ir vizijos“ bei išvyka į Olandijos gamintojų organizacijas. Deja, Lietuvoje galutinio projekto tikslo įgyvendinti nepavyko. Tačiau Latvijoje viena gamintojų grupė jau laukia preliminaraus pripažinimo iš Briuselio. Lietuvos daržovių augintojai neseniai lankėsi šios grupės narių ūkiuose, konsultavosi dėl analogiškos grupės sukūrimo.

Autorių nuomone, Lietuvos vaisių ir daržovių augintojams būtina pradėti kooperuotis, norint išsilaikyti vieningoje ES rinkoje. Kiekviena iš ES-27 šalių narių kovoja dėl didesnės ar mažesnės vietos rinkoje. Pavieniai augintojai Lietuvoje konkuruos ne tik tarpusavyje, bet ir su kooperuotais kaimyninių šalių augintojais.

***

Numatomi pakeitimai 2008 metais

Bendras paramos lygis (4,1 proc.) nuo GO apyvartos liks nepakitęs. Tačiau yra padidinta ES paramos dalis (60 vietoj 50 proc.) tose šalyse, kuriose GO priklauso mažiau negu 20 proc. augintojų arba veiksmų programose numatyta parama skiriama ekologiškiems produktams gaminti. Be to, šalims narėms yra suteikta galimybė teikti nacionalinę paramą, siekiančią iki 80 proc. augintojų finansinių įnašų. Tikimasi, kad šios priemonės paskatins augintojus jungtis į GO ir sustiprinti savo pozicijas derantis su prekybos tinklais. Gamintojų organizacijoms, kurios vykdo krizių prevencijos ir valdymo priemones, ES parama padidinama iki 4,6 proc. su sąlyga, kad papildoma suma nuo 4,1 proc. bus naudojama tik šioms priemonėms.

Nacionalinė parama krizių prevencijos ir valdymo priemonėms gali būti teikiama ir ne GO nariams, kurie bus sudarę sutartis dėl tokių programų vykdymo su kuria nors gamintojų organizacija. Parama ne GO nariams negalės viršyti 75 proc. gamintojų organizacijų nariams teikiamos paramos ir galės būti tęsiama trejus metus.

Numatyta nemažai priemonių, kurios skatintų vaisių ir daržovių vartojimą. Viena iš jų – vartojimo skatinimo schemos mokyklose. Veiksmų programose aplinkosaugos priemonėms turės būti skirta ne mažiau kaip 10 proc. visų veiksmų programos lėšų.

ES vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės baiminasi, kad reforma turės įtakos apsirūpinimui žaliava. Gaudami išmokas, augintojai gali imti auginti pelningesnes kultūras. Dėl šios priežasties šalims narėms yra suteikta galimybė pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu dėl tiesioginės paramos visiško atsiejimo nuo gamybos už perdirbti skirtus pomidorus, citrusinius vaisius, persikus ir vynuoges. Be to, Lenkijai, Bulgarijai, Vengrijai, Lietuvai ir Latvijai už braškes ir avietes, auginamas perdirbimui, leidžiama augintojams, sudariusiems sutartis su perdirbimo fabrikais, penkerius metus (iki 2012 gruodžio 31 d.) skirti laikinąją tiesioginę išmoką iki 230 EUR/ha (794 Lt/ha) iš ES biudžeto. Be to, suteikiama galimybė skirti ir 170 EUR/ha (587 EUR/ha) nacionalinę priemoką. Maksimalus išmokos dydis – 400 EUR/ha (1 381 Lt/ha). Bendras plotas, už kurį ES bus leidžiama skirti išmokas – 53,1 tūkst. ha, iš jo Lenkijai skiriama 48 tūkst. ha, Bulgarijai – 2,4 tūkst. ha, Vengrijai – 1,7 tūkst. ha, Lietuvai – 600 ha ir Latvijai – 400 ha.

***

Naujajame reglamente gamintojų organizacijos išliks kertiniu BRO akmeniu vaisių ir daržovių sektoriuje. Vienas iš esminių reformos dalykų yra tai, kad vaisių, daržovių ir bulvių plotai bus įtraukiami į vieningos išmokos ūkiui schemą. Į šią schemą taip pat bus įtraukiami ir medelynai. Augintojai, gaunantys paramą pagal vieningos išmokos ūkiui schemą, turės laikytis kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų.