Raseinių r. bendrovė „Agra Corporation“ jau daugiau kaip treji metai ūkyje diegia precizinio ūkininkavimo technologijas: pagal dirvožemio tyrimų rezultatus sudaromi maisto medžiagų kiekio, tręšimo ir derlingumo žemėlapiai. Vadovaujantis tyrimų duomenimis, trąšos beriamos tik ten, kur jų reikia, ir tik tiek, kiek trūksta.

Per 5 tūkst. ha ūkyje po vieną kartą ištirti beveik visi laukai, o kai kurių plotų dirvožemis ištirtas jau du kartus. Pasak „Agra Corporation“ generalinio direktoriaus Virginijaus Kropaičio, brangstant trąšoms, tręšimas pagal dirvožemio tyrimo rezultatus tampa labai aktualus. Be to, tikslusis, dar vadinamas tausojamuoju, ūkininkavimas mažiau teršia aplinką.

Pirmas žingsnis, pradedant diegti šią sistemą, – dirvožemio agrocheminiai tyrimai. Kad rezultatai būtų tikslesni, paprastai mėginiai imami pūdymuose arba nuėmus derlių. „Norint žinoti, iš kokios lauko vietos reikia paimti dirvožemio ­ėminį, pirmiausia su GPS įranga nustatomi lauko kontūrai. Naudojant specialią kompiuterinę programą, nubraižomas mėginių ėmimo vietų tinklelis. Iš 1 ha sudaromas vienas jungtinis (iš 10–12 ėminių) dirvožemio pavyzdžių mėginys. LŽI agrocheminių tyrimų centro laboratorijoje nustatomas judriojo kalio (K2O), fosforo (P2O5) kiekiai ir dirvos rūgštingumas (pH)“, – apie sistemą pasakoja V. Kropaitis. Dirvožemio pavyzdžiams surinkti ir duomenims apdoroti ūkis samdo UAB „Agroplanas“ specialistus ir įrangą. Per metus paimama dirvožemio ėminių vidutiniškai iš 1 tūkst. ha.

Gauti dirvožemio tyrimų rezultatai įvedami į kompiuterinę programą, kuri pagal šiuos duomenis parengia judriojo kalio (K2O), fosforo (P2O5) kiekių ir pH lygio žemėlapius. Skirtingomis spalvomis išmargintame lauko žemėlapyje akivaizdžiai matyti, kuriose jo dalyse maisto medžiagų trūksta, kur per daug, o kur kiekis optimalus. Ūkio vadovo teigimu, ištyrus dirvožemį, buvo nustatyti ypač ryškūs fosforo skirtumai ir svyravimai, kalio kiekio svyravimai ne tokie dideli.

„Antras žingsnis – kintamos tręšimo normos žemėlapio sudarymas. Jis taip pat parengiamas ta pačia kompiuterine programa. Trąšų normos skirtingose lauko vietose pažymimos skirtinga spalva“, – aiškina ūkio vadovas. Kiekvieno lauko tręšimo žemėlapis perkeliamas į delninį kompiuterį, o šis jungiamas su tręštuvo valdymo kompiuteriu. Pasak V. Kropaičio, labai svarbu, kad abu kompiuteriai „susikalbėtų“, t. y. abiejų kompiuterių programinės įrangos turi būti suderintos tarpusavyje. Įmonė laukus tręšia Rauch trąšų barstytuvu. Pagal kintamos tręšimo normos žemėlapį, technika automatiškai trąšas beria nustatytomis normomis tik ten, kur reikia.

Raseinių r. ūkyje kaupiami ir derlingumo duomenys, pagal kuriuos rengiami derlingumo žemėlapiai. Derliaus rodikliai iš kombaino duomenų bazės į stacionariame kompiuteryje instaliuotą programą perkeliami kompiuteriniu duomenų kaupikliu. Bendrovės vyriausiojo agronomo Tautvydo Beinoro teigimu, jei viename lauke derlius svyruoja nuo 2 iki 7 ar iki 10 t/ha, būtina ieškoti šių skirtumų priežasties. „Kai kada priežastis akivaizdi ir vizualiai matoma – derlius mažesnis išmirkusiose lauko dalyse arba ten, kur augalus pakirto šalnos. Kai kada mažesnio derliaus priežastys glūdi žemėje“, – kalba agronomas. Pradėjus kaupti derlingumo duomenis, pastebėta, kad kai kuriose lauko vietose, nors fosforo ir kalio pakanka, derlius vis tiek mažesnis negu kitose. Tik pradėjus analizuoti ir lyginti skirtingus žemėlapius, nustatyta, kad javai nepasisavina maisto medžiagų dėl netinkamo dirvožemio rūgštingumo. Kai kur pH siekė vos 4. Dirvožemio rūgštingumui padidinti lauko dalys, kuriose ypač žemas pH, kalkinamos. Beje, beveik visas bendrovės valdomas plotas neariamas. „Pernai suarėme vos kelias dešimtis hektarų. Plūgas reikalingas tik naujuose plotuose“, – apie technologijas pasakoja V. Kropaitis.

Kiek metų reikia maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje suvienodinti, ūkio agronomas sako, sunku prognozuoti. Kol kas sudėtinga suskaičiuoti ir kiek trąšų sutaupyta. „Dar mažai patirties, kad galėtume tiksliai atsakyti. Ar greitai maisto medžiagų kiekis visame lauko plote išsilygins, priklauso nuo daug veiksnių: pirmiausia, nuo dirvožemio mechaninės, cheminės ir fizinės sudėties. Kuo dirvos sudėtis tolygesnė, tuo paprasčiau suvienodinti maisto medžiagų lygį. Nemažai įtakos turi ir klimato sąlygos. Kai kurios medžiagos yra labai jud­rios, jas gali išplauti lietus, kitos – žemėje ilgai išsilaiko“, – sako T. Beinoras.

Ūkio vadovas įsitikinęs, kad tokia sistema pasiteisina. „Tiksliojo ūkininkavimo nauda – ir sutaupyti pinigai, ir ekologiškai švaresnė aplinka. Ateityje reikėtų kontroliuoti ir azoto kiekius, nes šios trąšos irgi brangs“, – planuoja V. Kropaitis.