Estijoje nuo 1995 m. statomos šaltosios, lengvų konstrukcijų karvidės, tačiau daugiau kaip pusė galvijų vis dar buvo laikomi gelžbetoninių konstrukcijų apšiltintuose tvartuose.

Norėdami sutalpinti daugiau gyvulių, sumažinti darbo sąnaudas, pagerinti gyvulių laikymo sąlygas, padidinti gelžbetoninių konstrukcijų ilgaamžiškumą (didelė anglies dioksido koncentracija ir drėgmė ardo betoną ir armatūrą), estai nuo 2004 m. tokias karvides modernizuoja.

Nemažai apšiltintų karvidžių buvo pastatyta apie 1975 m. Jų plotis 22,4 m, o ilgis – 96,0 m. Tokiame tvarte telpa 304 rišamos ar kombiboksuose keturiomis eilėmis palaidai laikomos karvės. Karvidės karkasas iš gelžbetonio kolonų ir sijų. Atstumas tarp kolonų skersai pastato: 9,0+4,4+9,0 m, o išilgai – 6,0 m.

Senosios statybos karvidės pastogė žema, lubos iš gelžbetoninių plokščių ir apšiltintos 15 cm storio termoizoliaciniu sluoksniu. Lauko sienos – 30 cm storio iš lengvojo betono plokščių. Karvidė vėdinama natūraliai. Ant lubų per visą pastato ilgį paklotas ortakis, kurio abu galai nutiesti į lauką. Per ortakio apačioje esantį plyšį šviežias lauko oras įeina į karvidę. Užterštas oras šalinamas viena didele 3x6 m (18 m2) šachta. Rekonstruojant tokią karvidę, galima įrengti šešias eiles boksų, todėl karvių vietų skaičius padidėja iki 440.

Senos karvidės rekonstrukcijos pavyzdys

• Nuimamos šoninių sienų plokštės ir 4,6 m atstumu nuo šoninių sienų kolonų abiejuose pastato šonuose pastatomos medinės sienos, kurių viršuje paliekamas plyšys šviežiam lauko orui įeiti. Plyšio aukštis reguliuojamas plastikinėmis užuolaidomis. Prailgintą stogo dalį laiko mediniai stulpai.
• Lubose ir stoge per visą pastato ilgį įrengiamas nereguliuojamas plyšys, per kurį užterštas oras pašalinamas.

Estijoje dar yra likusių nemodernizuotų senos statybos karvidžių. Mokslininkai palygino mikroklimato rodiklius senojo tipo (šiltoje) ir modernizuotoje (šaltoje) karvidėje. Svarbiausias privalumas, kad modernizavus karvidę, suintensyvėjo jos vėdinimas. Žiemą ir rudenį rekonstruotoje karvidėje oro santykinis drėgnis buvo 7 proc. mažesnis, o anglies dioksido koncentracija vidutiniškai net 69 proc. mažesnė. Tai palanku gyvuliams ir statybinių konstrukcijų ilgaamžiškumui. Tačiau labai šaltomis dienomis, kai lauke apie - 30o C, karvidėje temperatūra nukrenta iki -15o C ar dar žemiau. Į tai reikia atsižvelgti, įrengiant vandentiekį, girdyklas, mėšlo šalinimo sistemą.

Rekonstruotose karvidėse paliekamas lubų termoizoliacinis sluoksnis, todėl, kai lauke vidutiniškai šalta (-10o C), karvidėje 7o C šilčiau negu lauke. Didžiausia leistina anglies dioksido koncentracija gyvulių laikymo patalpose 3 000 ppm (cm3/m3). Taigi senoji karvidė vėdinama nepakankamai, nes anglies dioksido koncentracija viršija šią ribą.

Geru pavyzdžiu laikoma 2003 m. pastatyta medinė 500 vietų karvidė, tačiau iš medžio dažniausiai statomos nedidelės karvidės. Estijos ūkininkams iškyla problemų dėl didelio somatinių ląstelių skaičiaus piene ir karvių tešmens ligų. Prieš dvejus metus 26 proc. karvių piene buvo 347 000–446 000 somatinių ląstelių 1 ml. Nustatyta, kad tam įtakos turi karvių laikymo higiena, tačiau dar didesnę – melžimas.

Rekonstruotos karvidės kaina, skaičiuojant vienai karvės vietai:

• pastato modernizacija – 1 700 Lt;
• naujos melžyklos įrengimas – 1 600 Lt;
• mėšlo šalinimo sistemos su mėšlide įrengimas – 1 500 Lt;
• vandentiekio, elektros instaliacijos pakeitimas ir kitos išlaidos – 500 Lt;
• bendrosios išlaidos – 5 300 Lt.