Vasariniai kviečiai rečiau viršija reikiamą grūdų baltymingumą, jų supirkimo kaina aukštesnė, todėl šie javai yra nebloga alternatyva salykliniams miežiams.

Kvietinio alaus dalis bendroje rinkoje pastaraisiais metais nuolat didėja. Pavyzdžiui, Bavarijoje kvietinis alus užima gerą trečdalį alaus rinkos. Gaminant kvietinį alų, kviečių salyklas turi užimti ne mažiau kaip 50 procentų. Labai dažnai kvietinis salyklas gaminamas iš maistinių arba pašarinių kviečių, atrenkant mažiau baltymingų grūdų partijas. Apie pusė žaliavos yra importuojama iš užsienio. Bavariški kviečiai dažnai būna stipriai užkrėsti fuzarioze, todėl gaminant alų susidaro nepageidaujamas reiškinys – butelių pildymo metu alus labai stipriai putoja.

Veislių salyklinės savybės skiriasi

Kiekvienais metais iš Bavarijos veislių tyrimo centro imami bandiniai salyklinėms savybėms ir parametrams nustatyti. Tyrimams siunčiami tik tų veislių pavyzdžiai, kurios gali turėti salyklinių savybių. Nesiunčiamos E klasės veislės, nes jų grūdai paprastai yra didesnio baltymingumo. Taip pat netyrinėjamos fuzariozei mažiau atsparios veislės. Tyrimų metu įvertinami įvairūs kokybės rodikliai, kuriuos apibendrinus gaunamas bendras tinkamumo salyklui indeksas.

Ekstrakcijos kiekis ir fermentacijos laipsnis yra ypač svarbūs rodikliai, nes jie lemia alaus išeigą. Labai svarbu, kad būtų kuo žemesnis klampumas, nes nuo to priklauso alaus iššviesinimo trukmė. Baltymų tirpumas turėtų būti vidutinis arba šiek tiek didesnis negu vidutinis. Geriau tinka II ir III klasės kviečiai, kurių grūdų baltymingumas netrukdo išvirti geros kokybės alų. Išsami analizė parodė, kad, nepriklausomai nuo to, kokiai maistinių kviečių klasei yra priskirta veislė, kai kurios iš jų gali pasirodyti ypač tinkamos alaus pramonei.

Salyklinių kviečių baltymingumas

Salyklinių kviečių grūdų baltymingumas turėtų būti 11–11,5 procento. Palyginti su maistinių kviečių baltymingumu (12,5–13,5 proc.), salyklinių yra daug žemesnis. Baltymų kiekis grūduose turi didelę reikšmę ne tik salyklo išeigai, bet ir alaus skonio savybėms. Be to, ekstrakcijos kiekis tiesiogiai priklauso nuo grūdų baltymingumo.

Tręšimo azotu bandymai parodė, kad normaliais metais, išskyrus sausus 2003 metus, vietovėse, kur dirvose nėra didelio mineralinio azoto pertekliaus, kviečių grūdų baltymingumas neviršija 11,5 proc. net jei ir tręšiama azoto trąšomis didesniam grūdų derliui išauginti. Net trečiąjį kartą tręšiant azoto trąšomis kviečių plaukėjimo tarpsniu (norma 25–50 kg N/ha), baltymų kiekis grūduose neviršijo 11,5 procento. Toks palyginti nedidelis azoto trąšų kiekis kviečių grūdų derliaus nesumažina. Didinant trečiojo tręšimo normą nuo 25 iki 100 kg N/ha, grūdų derliaus priedas buvo 0,5 t/ha, o tai vos padengė tręšimo išlaidas.

Saugoti nuo fuzariozės

Salyklo gamintojai ir aludariai labai jautriai reaguoja į grūdų apsikrėtimą fuzarioze ir jos padariniais – mikotoksinais. Todėl būtina imtis visų galimų agrotechnikos priemonių kviečiams nuo šios pavojingos ligos apsaugoti.

Pirmiausia nereikia salyklinių kviečių sėti po kukurūzų. Jei neįmanoma išvengti kviečių sėjos po kukurūzų, reikia stengtis įterpti į dirvą paviršiuje esančias augalų liekanas, kurios dažniausiai būna didžiausias fuzariozės plitimo židinys. Apartos ar kitaip įterptos liekanos dirvoje greičiau supūva, kartu labai sumažėja fuzariozės sukėlėjų.

Patartina pasirinkti atsparias fuzariozei kviečių veisles, nors visu 100 proc. atsparių kol kas nėra. Svarbi priemonė, galinti sumažinti fuzariozės antpuolį salykliniuose kviečiuose, yra fungicidų naudojimas. Jais purškiami kviečių pasėliai, kai jų žydėjimo metu būna šilta ir drėgna – tai pačios palankiausios sąlygos užsikrėsti fuzarioze.

Sveiki grūdai

Selekcinio darbo dėka yra sukurta derlingų kviečių veislių, tačiau dažnai šių veislių kviečių grūdai būna mažai baltymingi net ir tręšiant didesnėmis azoto trąšų normomis. Paprastai šių veislių kviečių grūdai gerai tinka salyklo gamybai.

Plaukėjimo pradžioje išberiama koreguojanti azoto norma – 20–40 kg N/ha. Derlių didinantis vėlyvasis tręšimas po plaukėjimo pabaigos nepatartinas, arba tręšiama ne didesne kaip 40 kg N/ha norma. Laukuose, kur gali vykti aktyvi organinių medžiagų mineralizacija ir pasisavinamo azoto kiekį sunku kontroliuoti, salyklinių kviečių augintojai paskutiniojo tręšimo azotu turėtų atsisakyti dėl galimo baltymų kiekio padidėjimo grūduose. Ypač svarbu, kaip ir auginant maistinius kviečius, išauginti stambius grūdus, vengti augalų išgulimo, laiku nuimti derlių ir išlaikyti gerą grūdų kokybę sandėliuose.

Šiuo metu Vokietijoje labiausiai tinkama salyklo gamybai yra Hermann veislė, pasižyminti gausiu derliumi, gera salyklo kokybe ir atsparumu fuzariozei augimo metu. Pagal derlingumą minėtai veislei šiek tiek nusileidžia specialios salyklinės veislės Maltop ir Dekan. Dvejų metų bandymų rezultatai parodė, kad fuzariozei pakankamai atspari veislė Antrus.

Salykliniai kviečiai pasaulio rinkoje kol kas užima labai nedidelę nišą, bet kai kuriose šalyse jie gali užimti deramą vietą. Kviečiai yra lankstūs baltymų kiekio atžvilgiu, patraukli jų kaina, gera salyklo kokybė. Reikalaujantis mažesnių gamybos sąnaudų ir duodantis gerus ekonominius rezultatus salyklinių kviečių auginimas domina vis daugiau žemdirbių.

***

Naudojant vasarinius kviečius salyklo gamybai, labai svarbu pasirinkti tinkamiausias veisles. Pagrindinės salyklinių kviečių naudojimo alaus gamybai prielaidos yra šios:

• veislės, turinčios geras salyklines savybes;
• mažas baltymų kiekis grūduose;
• sveiki grūdai ir geras jų daigumas;
• grūdai neapkrėsti mikotoksinais.

Pagal užsienio spaudą parengė
dr. Algirdas ALEKSYNAS