Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė – tikriausiai vienintelis ir neabejotinai stambiausias ūkis šalyje, kuriame visi pasėliai tręšiami tik skystosiomis trąšomis. Pirmąjį kartą skystąsias trąšas išbandę prieš 10 metų, Laima ir Aleksandras Stonkai netruko įsitikinti šių trąšų privalumais, ir šiemet jau visus savo laukus tręšia tik skystosiomis trąšomis, kurias perka iš „Agrochemos“.

Šakių rajone, Žvirgždaičiuose vykusioje tarptautinėje lauko dienoje žemdirbiai, atvykę iš Latvijos ir Estijos, akivaizdžiai įsitikino, kad skystosiomis trąšomis tręšiami pasėliai atrodo puikiai. Pasak „Agrochemos“ marketingo direktoriaus Lino Balučio, lietuviškos skystosios trąšos Latvijoje pastebimai populiarėja, o Estijoje jos dar visiška naujiena.

„Svarbiausi skystųjų trąšų privalumai – didelis efektyvumas, maža tręšimo savikaina ir greitas įsisavinimas“, – vardijo „Agrochemos“ atstovas Gvidas Šidlauskas. Tręšiant skystosiomis trąšomis, į aplinką patenka mažiau sintetinių cheminių elementų, todėl jos geriau atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Pernai šalies žemdirbiai sunaudojo per 70 tūkst. tonų skystųjų trąšų. Prognozuojama, kad šiemet bus sunaudota apie 100 tūkst. tonų.

Pasak G. Šidlausko, žemdirbiams svarbu žinoti pagrindinę taisyklę: prieš sėją ir augalų vegetacijos pradžioje skystąsias trąšas reikia išlaistyti naudojant čiurkšlinius purkštukus, o vėliau, tręšiant augalus papildomai, naudoti miglinius purkštukus. Skystosiomis trąšomis geriau augalų netręšti dygimo metu, nes didelės druskų koncentracijos gali neigiamai paveikti pasėlio tankumą. Pagrindiniam tręšimui atiduodamos trąšos vandeniu neskiedžiamos. Vegetacijos metu papildomai tręšiant per lapus, skystąsias trąšas reikėtų skiesti vandeniu, kadangi augdami augalai darosi jautresni apdeginimui.

Trąšoms tinkamai įterpti reikalinga gera technika. Ūkyje yra 4 galingi purkštuvai. Vienas iš jų, pats naujausias – Dammann DT2600H3A – net 36 m. darbinio pločio, su vienu užpildymu nupurškiantis net 20 ha. Ūkio šeimininkai smulkiai išdėstė įvairių augalų pasėliams taikomas tręšimo schemas. Pavyzdžiui, žieminių kviečių Širvinta tręšimo technologija buvo tokia: pernai rugsėjo 23 d. sėjant kviečius, patręšta 250 kg/ha NPK–6-20-5, vėliau, spalio 14 d., išlaistyta tų pačių trąšų 370 kg/ha norma. Pavasarį, kovo 31 d., tręšta skystosiomis azoto trąšomis KAS–32 (520 kg/ha), gegužės 9 d. – NPK–4-10-12 (500 kg/ha). Pavasarį tris kartus kviečiai purkšti pesticidais kartu su mikroelementinėmis Lyderis Mikro ir daugiakomponentinėmis Lyderis Super trąšomis.

Ūkyje auginami žieminiai (1 743 ha) ir vasariniai (281 ha) kviečiai, žieminiai kvietrugiai (291 ha), vasariniai (356 ha) ir salykliniai (94 ha) miežiai, vasariniai rapsai (507 ha), kukurūzai (109 ha). Visiškai atsisakyta žieminių rapsų, nes didelė jų dalis neperžiemodavo. Stonkų ūkyje drąsiai taikoma neariamoji žemdirbystės technologija – du trečdaliai žemės (iš viso deklaruota 3 676 ha) neariama. Pasak šeimininkų, perėję prie neariamosios žemdirbystės, derliaus sumažėjimo jie nepajuto. Pernai ūkis turėjo per 2 mln. Lt grynojo pelno.