Artėjant javapjūtei, aptarkime pernykščio derliaus tyrimų rezultatus. Jie rodo, kad grūdai buvo užteršti mikotoksinais. Neįmanoma užauginti visiškai neužterštos augalinės produkcijos, tačiau, taikant gerą žemdirbystės praktiką, galima maksimaliai sumažinti mikotoksinų koncentraciją.

Labai svarbu, kad produkcijos augintojai ir perdirbėjai suvoktų, kad gera žemės ūkio praktika yra pagrindinė priemonė, padedanti kontroliuoti grūdų užterštumą Fusarium toksinais. Kitas svarbus veiksnys – tai gera gamybos praktika ir jos įgyvendinimas, dirbant su žmonių maistui ir gyvūnų pašarams skirtais grūdais, laikant juos sandėliuose ir perdirbant bei platinant.

ES komisijoje 2006 m. rugpjūčio 17 d. priimta rekomendacija (2006/57/EB) nurodo, kad, tiriant grūdų ir pašarų mėginius, tuo pačiu būtų ieškoma deoksinivalenolio (DON), zearalenono (ZEN), ochratoksino A, T-2 toksino, fumonizino. Labai svarbu įvertinti, kokiu mastu šie toksinai pasitaiko kartu.

Tyrimai parodė, kad viename mėginyje gali būti keli mikotoksinai. Todėl galima daryti prielaidą, kad mikroskopinių grybų toksiniai metabolitai deoksinivalenolis, zearalenonas, T-2 toksinas, ochratoksinas A, aflatoksinas, nors ir nedidelėmis koncentracijomis, tačiau būdami kartu, gali turėti stipresnį toksinį poveikį negu vieno toksino didesnis negu leistina kiekis.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, veikia valstybinė kontrolės sistema – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Maisto ir pašarų kontrolės sistemoje dalyvauja ir Žemės ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijų įstaigos. Tačiau valstybinė kontrolė iš esmės sutelkta didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK) viršijimo faktams nustatyti ir produktų realizacijai sustabdyti, kai viršyta DLK arba pažeisti kiti norminių aktų reikalavimai. Tačiau svarbios ir mažesnės už DLK koncentracijos, nes žmonių ir gyvūnų sveikatai svarbiau ne tai, kiek maiste ar pašare mikotoksinų yra, o kiek jų organizmas gauna su maistu ar pašaru. Todėl labai svarbu įvertinti ir mažesnę taršą.

Visi ES teisės aktai remiasi atsekamumo ir rizikos prevencijos principais. Prevencija remiasi rizikos analizės procesu, kuris apima tris atskirus etapus: rizikos įvertinimą, rizikos valdymą ir pranešimus apie riziką nuo pirminės gamybos (išauginimo) iki perdirbimo, laikymo sandėliuose ir paskirstymo. Todėl labai svarbu tirti grūdus derlių nuimant, laikant sandėliuose ir gaminant įvairius maisto produktus ir pašarus.

Derliaus nuėmimo metu Lietuvos sąlygomis išaugintuose grūduose paprastai tikslingiausia vykdyti Fusarium grybų gaminamų mikotoksinų DON, ZEN, T-2 toksino kontrolę, kurių gamybą gali nulemti meteorologinės sąlygos ir geros žemdirbystės praktikos nesilaikymas. Sandėliavimo metu, be šių minėtų toksinų, dar iškyla pavojus atsirasti ochratoksinui ir aflatoksinui. Tai paprastai lemia per didelis sandėliuojamų grūdų drėg­nis, ilgai laikomi nevalyti grūdai, ventiliacijos nebuvimas sandėliuojamose patalpose ir kt. Netinkamai sandėliuojamuose grūduose, jų produktuose ar pašaruose atsiranda galimybė plisti visiems toksinams kartu.

LŽI vykdant Lietuvoje užaugintų grūdų užsiteršimo mikotoksinais monitoringą nustatyta, kad dažniausiai grūduose aptinkamas mikotoksinas DON užteršė miežių grūdų derlių 91,7, o kviečių – 100 procentų. Nemažai grūdų, ypač miežių, buvo užteršti ochratoksinu (66,7 proc.) ir apie 50 proc. iš jų užterštumas viršijo reglamentuojamus kiekius. Kviečių grūdai ochratoksinu buvo užteršti mažiau – 16,7 proc.

Pernai atlikus mikotoksinų analizes grūduose, iš kurių buvo pagamintos sėlenos ir miltai, nustatyta, kad DON, ZEN, aflatoksinu (bendruoju) užteršti visi tirti mėginiai, o T-2 toksinu ir ochratoksinu (bendruoju) – 57 proc. mėginių. Daugiausia mikotoksinais užterštos sėlenos – tai rodo, kad naudoti tokias sėlenas kaip dietinį maisto produktą yra pavojinga. Miltų mėginiai mikotoksinais užteršti mažiau, palyginti su grūdais ir sėlenomis. Juose mikotoksinų koncentracijos taip pat mažesnės, tačiau nemažas aflatoksino (bendrojo) kiekis grūduose, sėlenose ir miltuose rodo, kad grūdai buvo laikyti netinkamai. Šiuo atveju sėlenos yra pagrindinis mikotoksinų taršos šaltinis, nes visų tirtų mikotoksinų koncentracijos būtent sėlenose nustatytos didžiausios.

Grūdų laikymo būdas taip pat labai svarbus faktorius mikotoksinams formuotis sandėliuose. Nepaisant sandėliuojamų grūdų drėgnio, laikymo būdas taip pat gali turėti neigiamos įtakos mikotoksinų formavimosi intensyvumui. Atlikus analizes kviečių grūdų mėginiuose, kurie buvo vienodo drėgnio (11,6 proc.), bet laikyti bokšte ir sandėlyje (2 mėnesius), nustatytos skirtingos mikotoksinų koncentracijos. Bokšte laikytuose grūduose rasta visų 5 tirtų mikotoksinų pėdsakų. DON bei aflatoksino koncentracijos buvo daugiau negu 2 kartus didesnės negu laikytų sandėlyje. Aflatoksino (bendrojo) kiekis siekė ES reg­lamentais leistiną ribą (4,0 µg kg-1). Sandėlyje laikyti grūdai buvo užteršti mažiau.

Labai svarbu, kokiais pašarais šeriami gyvuliai, kokie mikotoksinai dominuoja ir kokia pašaro sudedamoji dalis gali būti didžiausias rizikos veiksnys. Atlikti tyrimai parodė, kad kombinuotojo pašaro kiaulėms šerti (sudėtis nurodyta paveiksle) nustatyti visų tirtų mikotoksinų (DON, ZEN, T-2 toksino, ochratoksino (bendrojo), aflatoksino (bendrojo) pėdsakai. Sojos rupiniai ir kvietrugiai šiuo atveju buvo labiausiai užteršti aflatoksinu (užteršimas viršijo reglamentuojamas ribas).

Kombinuotajame pašare esantis aflatoksinas (bendrasis) siekė 1,9 µg kg-1 – tai nėra pavojinga riba, tačiau neaiškus visų mikotoksinų buvimo kartu poveikis gyvuliams. Štai kodėl galutinis rezultatas ne visada gali būti prognozuojamas. Todėl labai svarbu prieš gaminant ir jau pagamintuose pašaruose atlikti visų pagrindinių mikotoksinų analizes, kad galutinis rezultatas būtų saugus gyvuliams. Taip pat labai svarbu kontroliuoti importuojamų produktų kokybę, nes dažnai kaip baltyminis priedas yra naudojami sojos rupiniai, kurie paprastai įvežami iš kitų šalių ir dažniausiai būna užteršti gausiau. Tai parodė ir mūsų atlikti tyrimai. Kartais ir nedidelė tokių užterštų priedų dalis gali sugadinti viso maisto produkto ar pašaro vertę.

Grūdų, jų produktų apsaugojimas nuo drėgmės, mechaninių sužalojimų, kontakto su supelėjusia produkcija, teisingas laikymas, nuolat atliekami tyrimai tikrai gali sumažinti pavojų, kurį kelia mikroskopinių grybų nuodai – mikotoksinai.