Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) naudojasi įvairia valstybės ir ES struktūrinių fondų parama. Reikšmingi yra vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, parama socialinių įmonių veiklai, savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai, valstybės kreditų garantijos kaimo verslui. Per 2004–2006 m. programinį laikotarpį ūkinę veiklą kaimiškuose regionuose įvairinančios MVĮ naudojosi ES parama žemės ūkio produktų perdirbimui ir rinkodarai gerinti, žemės ūkio ir artimiems ekonominės veiklos sektoriams įvairinti, tiesiogine parama verslui. Kokie yra šios išorinės paramos rezultatai?

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) aktyviai naudojasi valstybės parama, kuri skiriama vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektams: subsidijuojamoms darbo vietoms sukurti savivaldybėse ir/arba seniūnijose, kuriose nedarbo lygis 1,5 karto viršija nedarbą šalyje arba kuriose dėl darbuotojų atleidimo numatomas toks nedarbo lygis ir kurios neturi galimybių pritraukti investicijų. Verslininkai ir vietos bendruomenės vietinėms užimtumo iniciatyvoms skiriamą paramą vertina kaip patrauklią ir teikiančią realią socialinę naudą.

Paramą iš valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo naujoms darbo vietoms kurti gali gauti MVĮ, kurios savo lėšomis dengia ne mažiau kaip 35 proc. projekto išlaidų. Vienai darbo vietai įsteigti galima skirti ne didesnę kaip dvidešimt dviejų šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių sumą (vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2006 m. IV ketvirtį sudarė: bruto – 1 731,3 Lt, neto – 1 293,7 Lt). Didžiausia to paties paramos gavėjo prašoma subsidijos suma negali viršyti 345 tūkst. Lt, o žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje – 10,35 tūkst. Lt. Projekto teikėjas privalo užtikrinti, kad prašoma subsidija kartu su jau anksčiau jo gauta valstybės parama neviršytų 345 tūkst. Lt, o žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje –  10,35 tūkst. Lt trejus metus iš eilės.

2006 m. VUI projektus įgyvendino 45 įmonės, iš jų 17 (38 proc.) – kaimo gyvenamosiose vietovėse. Kaimo gyventojams sukurtos 103 darbo vietos (2005 m. – 207), vidutiniškai 1 įmonė sukūrė 6 darbo vietas. Daugiausia darbo vietų kaimo gyventojams pernai sukurta Vilniaus (17) ir Pasvalio (14) rajonų, 2005 m. – Pasvalio (42) ir Šalčininkų (31) rajonų kaimuose. Pernai tam buvo skirta 2,25 mln. Lt, vidutiniškai 1 įmonei teko 132,5 tūkst. Lt paramos.

Paramą gavusios įmonės verčiasi medienos dirbinių gamyba, teikia maitinimo, turizmo, automobilių priežiūros, žemės ūkio paslaugas, perdirba žemės ūkio produktus.

Verslo skatinimo fondai

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skatinimo fondų savivaldybėse kasmet daugėja: 2000 m. jų buvo 35, 2005 m. – 54. Jiems skiriama vis daugiau lėšų: 2000 m. – 2,5 mln. Lt, 2006 m. – 2,6 karto daugiau. Tose savivaldybėse, kuriose nėra SVV skatinimo fondų, smulkus ir vidutinis verslas remiamas iš privatizavimo fondo lėšų ir kitų šaltinių.

Pernai daugiausia lėšų SVV skatinimo fondams skyrė kaimiškiausių regionų grupei (kaimiškiausios savivaldybės, – kuriose daugiau kaip 70 proc. gyventojų gyvena kaime; kaimiškose 50–70 proc. gyventojų gyvena kaime; pusiau kaimo – 32–49 proc.) priklausančios savivaldybės (vidutiniškai 1 savivaldybė skyrė 217,4 tūkst. Lt). Remdamos smulkųjį verslą, jos sėkmingai sprendžia nedarbo problemas, kartu mažėja socialinių pašalpų gavėjų. Keturios iš kaimiškiausių savivaldybių patenka į probleminių savivaldybių sąrašą.

Pagrindinės SVV skatinimo fondų panaudojimo kryptys mažai kinta: lėšos skiriamos lengvatinėms paskoloms, palūkanoms kompensuoti, seminarams, konsultacijoms, konferencijoms, mugėms organizuoti, verslo informacijai skleisti. Pastaraisiais metais savivaldybės remia naujų darbo vietų kūrimą, naujų įmonių steigimą, kompensuoja paraiškų parengimo finansinei paramai iš ES fondų gauti išlaidas. Pavyzdžiui, Rokiškio rajono savivaldybė 2005 m. didžiąją dalį SVV skatinimo fondo lėšų skyrė naujų darbo vietų sukūrimo išlaidoms kompensuoti (50 proc.), palūkanoms kompensuoti (27 proc.), finansuoti įmonių dalyvavimą parodose ir mugėse (20 proc.), mažiausiai – mokymams ir konsultacijoms (2,4 proc.).

Dauguma savivaldybių iš SVV skatinimo fondo remia įvairią MVĮ veiklą, išskyrus valstybės neremtiną. Apie 20 savivaldybių, vykdydamos savo strategiją, pirmenybę teikia statybai, kaimo turizmui, maisto produktų gamybai ir kitai veiklai vystyti.

Kreditų garantijos

MVĮ dažnai sunku įrodyti kredito įstaigoms, kad jos pajėgios vykdyti įsipareigojimus. Kaimo verslo subjektų kreditavimo problemas padeda spręsti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF), kurio pagrindinis tikslas iš pradžių buvo sudaryti galimybę ūkininkams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, gauti iš bankų kreditus investiciniams projektams. Dabar ŽŪPGF teikia garantijas kredito įstaigoms už jų išduotus kreditus ne tik ūkininkams, bet ir kitiems verslo sub­jektams, tarp jų ir MVĮ, dirbančioms kaimo vietovėse.

ŽŪPGF kreditų garantijos teikiamos ne vien už kreditus, išduotus tradicinėms žemės ūkio veikloms, bet ir alternatyviems verslams kaimo vietovėse (kaimo turizmui, paslaugoms žemės ūkiui, žemės ūkio produktų perdirbimui ir kt.). Garantuojami ilgalaikiai kreditai, skirti investiciniams projektams, ir trumpalaikiai bei vidutinės trukmės kreditai, kurių prašoma apyvartinėms lėšoms papildyti. ŽŪPGF taip pat administruoja valstybės pagalbą – garantinio užmokesčio, palūkanų bei įkeisto turto draudimo įmokų kompensavimą garantuotų kreditų gavėjams.

Nors pagrindiniai ŽŪPGF garantuotų kreditų gavėjai yra žemdirbiai (ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės), tačiau daugėja kreditų, suteiktų smulkioms įmonėms kaime. Joms teikiamos garantijos siekia 70 proc. investicinio projekto vertės. Per 2004–2006 m. suteiktų garantijų suma išaugo beveik 1,5 karto, o kreditų suma – 1,3 karto.

Parama perdirbimui ir rinkodarai

Pagal Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonę Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas 2004–2006 m. buvo skiriama parama pieno, mėsos ir kiaušinių, augalininkystės produktams, vaisiams, uogoms, daržovėms, bulvėms ir grybams perdirbti, rinkodarai modernizuoti bei racionalizuoti, kuri leido didinti produktų konkurencingumą ir pridėtinę vertę. Didžiausia paramos suma vienam projektui negalėjo viršyti 3 mln. 453 tūkst. Lt.  Sutartys pasirašytos su 36 paramos gavėjais, iš jų 22 MVĮ (kita dalis – stambios įmonės). Vidutiniškai viena MVĮ numatė sukurti 31 darbo vietą. Paramą gavo visų apskričių MVĮ, išskyrus Kauno apskritį. Daugiausia paramos lėšų ir projektų (po 5) teko Panevėžio ir Šiaulių apskritims.

Prognozuojama, kad dalis šių įmonių, įsisavinusios paramos lėšas, sustambės, kadangi jose padaugės darbuotojų, padidės metinės pajamos.

Ekonominės veiklos įvairinimas

Parama MVĮ ūkinei veiklai įvairinti 2004–2006 m. buvo teikiama pagal BPD priemonės Kaimo vietovių pritaikymas ir plėtra veiklos sritį Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas. Įmonėms, pretenduojančioms į paramą, buvo taikomas apribojimas: darbuotojų skaičius įmonėje negalėjo viršyti 50 (šis apribojimas netaikytas žemės ūkio bend­rovėms ir kooperatyvams). Kitose priemonėse, pvz., Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodaros gerinimas, darbuotojų skaičiaus apribojimas nebuvo taikomas, į paramą pretendavo stambios ir mažesnės įmonės. Paramą pagal veiklos sritį Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas gavo 16 asmenų, iš jų 8 juridiniai. Naujai sukurtų darbo vietų skaičius svyruoja nuo 0 iki 51 (ŽŪB „Pelaniškiai“, Pakruojo r.), vidutiniškai 1 įmonė numatė sukurti 18 darbo vietų.

Pasinaudojusios parama, MVĮ investavo į žemės ūkiui teikiamų paslaugų plėt­rą, gėlininkystės ūkio plėtrą, biokuro žaliavos gamybą.

Žemės ūkio ir artimiems ekonominės veik­los sektoriams įvairinti prašoma pinigų suma beveik dvigubai viršijo numatytas lėšas, tačiau MVĮ, gavusių paramą, skaičius menkas. Taip atsitiko ir dėl to, kad šiai veiklos krypčiai 2004–2006 m. buvo skirta tik 14,9 mln. Lt, arba 2,47 proc. visos (be veiklos, susijusios su žuvininkyste) paramos. Prioritetiniai balai buvo teikiami įmonėms, turinčioms didesnę nuosavų lėšų dalį. MVĮ, ypač mikroįmonėms, sudėtinga surinkti tiek privačių lėšų, kad pretenduotų į paramą, o prioritetinių balų skyrimas įmonėms, turinčioms didesnę nuosavų lėšų dalį, sumažina galimybę gauti paramą net ir toms mikroįmonėms, kurios sugebėjo pateikti paraiškas. 2007–2013 m. mikroįmonėms remti numatyta priemonė Parama verslo kūrimui ir plėtrai, o į paramą pretenduojančios įmonės nebus vertinamos pagal tai, kiek turi nuosavų lėšų.

Tiesioginė parama

Ūkio ministerija kartu su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) 2004–2006 m. programavimo laikotarpiu administravo struktūrinių fondų paramą pagal priemonę Tiesioginė parama verslui, kurios tikslas – skatinti verslumą ir įmonių steigimą, stiprinti veikiančių įmonių gyvybingumą ir konkurencingumą šalies ir užsienio rinkose, didinti pramonės produktyvumą, priartinti prekių ir paslaugų gamybos ir eksporto struktūrą prie ES struktūros.

Buvo kompensuojama iki 65 proc. MVĮ investicijų į turtą, o konkrečiam projektui teikiama subsidija negalėjo viršyti 50 mln. Lt. Tinkamos finansuoti MVĮ projekto išlaidos, kurias prašoma finansuoti, negalėjo viršyti 86 mln. Lt.

Nors šią priemonę sudarė 7 veiklos grupės, tačiau beveik 50 proc. visų įmonių projektų buvo nukreipta į Įmonių modernizavimą ir inovacijų diegimą. Investuoti į mokslinius tyrimus buvo linkusios did­miesčių, o į apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų kūrimą – didmiesčių ir kurortinių miestų įmonės. Parama investicijoms į aplinkosaugos priemones įmonėse, klasterių kūrimą, įmonių internacionalizaciją nebuvo populiari nei tarp miesto, nei tarp kaimo gyvenamųjų vietovių įmonių.

LVPA duomenimis, pasibaigus šių metų I ketvirčiui, priemone Tiesioginė parama verslui pasinaudojo 113 įmonių, iš jų tik 10 nepriklauso MVĮ kategorijai, o 5 įgyvendina projektus ne konkrečioje savivaldybėje, bet visoje apskrityje (komunikacijų, informacinių technologijų projektai). Išanalizavus 93 projektus, kuriuos įgyvendina MVĮ, išryškėjo, jog tarp paramos gavėjų dominuoja uždarosios akcinės bendrovės (apie 90 proc.).

Kaimiškiausiuose regionuose MVĮ įgyvendina po 1 projektą Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose, kaimiškuose – po 1 projektą 9 rajonų savivaldybėse (iš 19),  pusiau kaimiškuose – po 1 projektą 8 savivaldybėse (iš 17).

Kuo regionas kaimiškesnis, tuo mažesnę jo dalį dengia MVĮ įgyvendinami projektai, finansuojami pagal priemonę Tiesioginė parama verslui, ir tuo mažiau MVĮ  įgyvendinamų projektų tenka 1 savivaldybei. Tai rodo, kad Ūkio ministerijos administruojama ES parama verslui daugiausia naudojasi miesto savivaldybės – vien Vilniaus savivaldybėje MVĮ pagal šią priemonę įgyvendina 32 projektus, arba 34 proc. visų MVĮ projektų, Kauno savivaldybėje – 16 projektų.

Iš kaimiškiausių regionų didžiausią paramą pagal priemonę Tiesioginė parama verslui yra gavusi MVĮ „Belvilis“ (UAB) – 3,13 mln. Lt. Paramos lėšas įmonė naudoja senai poilsiavietei Molėtų rajone rekonstruoti ir naujam rekreacijos centrui sukurti, kuriame teiks netradicines turizmo paslaugas visus metus. Ši parama 2,5 karto didesnė nei teikta maksimali parama pagal ŽŪM administruojamą priemonę ūkinei veiklai įvairinti, tačiau yra trigubai mažesnė už didžiausią paramą, kurią gavo MVĮ įgyvendinamas projektas miesto regionų grupėje – 9,3 mln. Lt taros gamybos technologijoms modernizuoti ir naujoms technologijoms diegti.

***

2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimu probleminėmis pripažintos Akmenės, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybės. Jų sąrašas patvirtintas pagal probleminių teritorijų kriterijus – kai vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 60 proc. ir daugiau didesnis už šalies vidurkį, ir tokio pat lygio yra vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis.

Šiuose rajonuose nedarbo lygis siekia nuo 7,8 iki 12,4 proc., o socialinių pašalpų gavėjų skaičius juose yra 2-3 kartus didesnis nei kitur. Iš probleminių miestų galima išskirti Druskininkus, kur naujos investicijos, pavyzdžiui, Vandens parko įsteigimas, dar nesumažino nedarbo.

***

MVĮ buvo aktualios šios investicijų sritys:

• parama SVV subjektams ir amatams: investicijos į materialųjį turtą (žemė, pastatai, įranga, įrengimai, bendras finansavimas teikiant valstybės pagalbą);
• turizmas: investicijos į materialųjį turtą (informacijos centrai, turistų apgyvendinimas, maitinimas, įrenginiai);
• moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos: inovacijų ir technologijų perdavimas, bendradarbiavimo tinklų kūrimas ir partnerystė tarp verslo ir/arba mokslinio tyrimo institucijų.