Moksliniai tyrimai ir gamybinė patirtis parodė, kad Lietuvoje galima išauginti kukurūzus kokybiškam silosui gaminti ir grūdams. Kukurūzų auginimo agrotechnika paprastesnė, negu kitų varpinių javų. Pagrindinis kukurūzų pasėlių priežiūros tikslas – apsaugoti juos nuo piktžolių.

Visi vėlai tarpueilius uždengiantys augalai, tarp jų ir kukurūzai, labai jautriai reaguoja į konkurenciją. Todėl be tinkamos oro temperatūros, kuri labai svarbi šiems šilumamėgiams augalams, konkurencija su piktžolėmis turi didelę įtaką kukurūzų augimo spartai ir derliui. Ypač piktžolių konkurencijai kukurūzai jautrūs pirmąsias 14 dienų po sudygimo. Piktžolėtuose pasėliuose labai sulėtėja kukurūzų augimas – jauni daigai augdami visai nekonkuruoja su daug sparčiau besivystančiomis piktžolėmis dėl maisto medžiagų, vandens ir šviesos. Bandymais nustatyta, kad net ir 1–6 piktžolės/m2, jei jos auga nuo kukurūzų sudygimo, sumažina jų derlių.

Kukurūzų pasėliuose auga įvairios piktžolės. Derlių labiausiai mažina baltosios balandos, šerytės, rietmenės ir paprastieji varpučiai. Pastarieji yra vieni sunkiausiai naikinamų piktžolių kukurūzų pasėliuose. Varpučių augimą labai skatina trumpaamžių piktžolių išnaikinimas. Varpučiai plinta minimaliai dirbant dirvą, neskutant ražienų. Šių piktžolių plitimą skatina gausus tręšimas, ypač azoto trąšomis. Varpučiai mėgsta nerūgščias, turtingas maisto medžiagų dirvas. Naikinti varpučius geriausia iš rudens. Paprasčiausias ir efektyviausias būdas – visuotinio veikimo herbicidais nupurkšti ražienas. Jei kukurūzų pasėlyje yra varpučių, reikėtų purkšti sulfonilurėjos grupės herbicidais. Jų yra registruoti keli: rimsulfuronas (Titus), nikosulfuronas (Milagro) ar foramsulfurono ir natrio metil–jodosulfurono gamyklinis mišinys (Maister). Šios grupės herbicidai naikina ne tik varpučius. Veiksmingi jie nuo progailių, ramunių, notrelių, žliūgių, lipikų, dirvinių mėtų, pelkinių notrų ir kai kurių kitų piktžolių. Nesuvėlintai išpurkšti, gerai naikina ir baltąsias balandas, šiurkščiuosius burnočius bei kitas piktžoles. Suvėlinus purškimą, balandos paauga, ir tada šios grupės herbicidai būna nepakankamai veiksmingi.

Šioms piktžolėms naikinti efektyvūs visi 2,4 D grupės herbicidai, tik reikėtų atsiminti, kad purškiant jais, pasėlyje išliks daržinės žliūgės, raudonžiedės notrelės, kibieji lipikai. Todėl prieš pasirenkant herbicidus pasėliui, reikėtų atidžiai apžiūrėti, kokios piktžolės jame vyrauja.

Kukurūzų pasėlius herbicidais kartais neišvengiamai reikia purkšti du kartus. Pirmąjį kartą kukurūzai purškiami, kai jie turi 3–4 lapelius, antrąjį kartą – po dviejų savaičių. Priklausomai nuo piktžolių rūšinės sudėties, pirmajam purškimui galėtų būti naudojami sulfonilurėjos grupės (Milagro, Titus, Maister), o antrajam – 2,4 D grupės herbicidai. Efektyvūs ir herbicidų mišiniai. Lietuvos žemdirbystės institute tirto Milagro mišinio su Banvelu efektyvumas nuo piktžolių siekė 95 proc., o purkštuose laukeliuose derlius buvo kelis kartus didesnis negu nepurkštuose.

Kukurūzų neverta auginti apleistose, neturtingose maisto medžiagų dirvose. Didelį derlių šie augalai gali išauginti tik gerai sukultūrintuose, patręštuose ir nepiktžolėtuose laukuose.

***

Kukurūzai tokie pat jautrūs piktžolėms kaip ir cukriniai runkeliai. Ilgamečių stebėjimų, atliktų įvairiose šalyse, duomenys rodo, kad dėl piktžolių galima netekti 10–20 proc. grūdų ir 10–30 t/ha ar net ir daugiau žaliosios masės derliaus. Yra nuomonių, kad jei piktžolės pasėlyje nenaikinamos, kukurūzų derlius sumažėja 40–80 proc. Esant nepiktžolėtam kukurūzų pasėliui, tręšimas grūdų derlių didina 30,1 proc., veislės parinkimas – 27,8, optimalus pasėlio tankumas – 21,6 proc., labiau pasiteisina bet kokios kitos derlių didinančios priemonės. Derliaus sumažėjimas dėl piktžolių priklauso nuo jų rūšinės sudėties ir kiekio, taip pat nuo piktžolių sudygimo laiko ir konkurencijos trukmės.