Medikai teigia, kad Lietuvoje daugiau negu kitose ES šalyse sergama ligomis, kurioms didelę įtaką turi mityba – širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, lėtinėmis degeneracinėmis sąnarių ir kitomis. Šias problemas galėtų sumažinti funkcionaliojo maisto produktų vartojimas.

Šiuolaikiniame racione, kurio kaloringumas suaugusiam žmogui ribojamas iki vidutiniškai 2 200–2 500 kcal, su gaunamu maistu dažnai nepakanka organizmui būtinų svarbiausiųjų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Taip yra dėl cheminėmis priemonėmis nualintų dirvų, suprastėjusios aplinkos ekologinės būklės, suvartojimo didelių kiekių rafinuotų, išgrynintų, apdorotų aukštose temperatūrose, pakeistos cheminės sudėties maisto produktų. Todėl neretai maiste trūksta vitaminų, skaidulinių medžiagų, jodo, makro- ir mikroelementų.  Tokį maistą būtina praturtinti fiziologiškai veikliomis dalimis.

Mityba, mitybos įpročiai, suvartojamo maisto asortimentas ir kokybė labai reikšmingi žmogaus sveikatai.  Šiandieninio žmogaus maisto energinis poreikis dėl pasikeitusių darbo sąlygų gerokai mažesnis nei prieš šimtą metų, kai jis vidutiniškai per dieną suvartodavo 3 500 kcal, gaudamas ne tik daugiau baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir organizmui reikalingų vitaminų, mineralų, ląstelienos, kitų maistinių medžiagų.

Pastaruoju metu daugelyje pasaulio šalių susiformavo apibendrinta funkcio­naliojo maisto produktų samprata, kad tai plataus vartojimo kasdien valgomas maistas, į kurį gamybos metu yra įdedama funkcionaliųjų maisto veikliųjų dalių arba iš kurio išimamos tam tikros maisto medžiagos, arba maistas, kuriame vietoj nepageidaujamų sudėtinių dalių yra įdėtos žmogaus organizmui naudingos funkcionaliojo maisto veikliosios dalys, taip suteikiant šiam maistui savybių atlikti kryptingą teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Kartu šis maistas gali ne tik stiprinti kurią nors organizmo funkciją, bet ir profilaktiškai saugoti nuo ligų. Funkcionalusis maistas atitinka sveikos mitybos reikalavimus, fiziologinius organizmo poreikius ir palaiko optimalią žmonių sveikatą bei gerą savijautą. Funkcionaliojo maisto gamyba ir vartojimas remiasi pagrįstais mokslo tyrimais apie maisto ir jo veikliųjų dalių poveikį žmogaus organizmui. Funkcionalusis maistas yra maisto produktams būdingos išvaizdos ir formos. Jis skiriasi nuo specialios paskirties maisto produktų tuo, kad tai yra įprastuose mitybos racionuose vartojamas maistas, kuris tinka įvairaus amžiaus žmonėms, išskyrus kūdikius ir mažus vaikus (iki trejų metų amžiaus).

Funkcionaliojo maisto produktai turi atitikti teisės aktų nustatytus maisto produktų saugos, kokybės ir ženklinimo reikalavimus. Esminę įtaką funkcionaliojo maisto vertei ir vartojimo svarbai turi į jį įdėtos, išimtos ar pakeistos šio maisto ­veikliosios dalys.  Funkcionaliosios maisto veikliosios dalys – tai į maisto produktus dedamos viena ar kelios papildomos medžiagos, suteikiančios maisto produktams funkcionaliojo, t. y. darančio kryptingą teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui, maisto savybių.

Kuriant funkcionaliojo maisto produktus, svarbu žinoti apie atskirų, įeinančių į maisto sudėtį, veikliųjų dalių ryšį su žmogaus sveikata bei atskiromis organizmo funkcijomis.

Svarbiausi uždaviniai funkcionaliojo maisto produktų technologijų kūrimo srityje – parinkti tinkamas veikliąsias dalis, žinoti jų fizikines-chemines savybes, nustatyti maisto produktų gamyboje naudojamų technologinių veiksnių įtaką veikliųjų dalių išlikimui produkte jo gamybos bei saugaus vartojimo laikotarpiu, turėti patikimus įterptų veikliųjų dalių kiekybinio nustatymo metodus, užtikrinti pagamintų maisto produktų saugą ir aukštą kokybę.

Funkcionaliojo maisto gamybos ir vartojimo pradininkė – Japonija. Šioje šalyje funkcionaliojo maisto srities moksliniai tyrimai pradėti 1980 m.  Šiuo metu Japonijoje ne tik įteisinta funkcionaliojo maisto produktų reglamentavimo (gamybos, ženklinimo, vartojimo) tvarka (sukurtas specialus sveiko maisto arba vadinamasis FOSHU ženklas, kuriuo žymimi visi funkcionaliojo maisto produktai), bet gaminama ir parduodama daugiausiai visame pasaulyje funkcionaliojo maisto produktų vienam gyventojui (už 126 JAV dolerius per metus, o JAV – tik už 67,9,  Europoje – už 51,2, Azijoje – už 3,2 JAV dolerio). Nuo 1990 m. Japonijoje sukurta 5 500 naujų funkcionaliojo maisto produktų (beveik po 400 kasmet).

Produkto populiarinimas

Informacija apie kuriamus ir gaminamus funkcionaliojo maisto produktus yra konfidenciali, todėl sunku pasakyti, kokią poziciją šioje srityje užima Lietuva. Įvertinant tai, jog šiuo metu pasaulyje funkcionaliojo maisto gamybos apimtys siekia 207 mlrd. Lt (2004 m. duomenys), o numatomas augimas iki 2010 m. – po 14 proc. kasmet (įprastinio maisto 1–3 proc. kasmet), galima įsivaizduoti funkcionaliojo maisto svarbą šiuolaikinėje mūsų mityboje.

Užsienio šalių funkcionaliojo maisto produktų pateikimo rinkai analizė rodo, kad produkto inovatyvumo lygis, jo populiarumas tarp vartotojų ir komercinė sėkmė yra daugialypis veiksnys ir priklauso ne tik nuo moksliškai pagrįstos programos, apimančios naujoves ir medicininius tyrimus, nuolatinių ryšių su kontroliuojančiomis organizacijomis ir įstatymų leidybos institucijomis, bet ir nuo rinkodaros (dizaino, reklamos, tiekimo grandinių), gautų teigiamų rezultatų viešinimo ir populiarinimo.

Siekiant didinti Lietuvos maisto ūkio konkurencingumą, būtina plėsti didesnės pridėtinės vertės produktų, pasižyminčių aukštesne maistine ir fiziologine verte, t. y. funkcionaliojo  maisto produktų gamybą ir vartojimą.

Lietuvos mokslo potencialas leidžia spręsti su funkcionaliuoju maistu susijusias problemas ir kurti naujas technologijas. KTU Maisto institute sukurta nemažai funkcionaliojo maisto produktų gamybos technologijų, panaudojant tokias veikliąsias maisto medžiagas kaip probiotikai, prebiotikai, maistinės skaidulos, polinesočiosios riebalų rūgštys, vitaminai ir kt. Dalis jų  užpatentuotos bei įdiegtos Lietuvos maisto pramonės įmonėse. Nuo 2006 m. kartu su medicinos specialistais pradėti šių produktų sveikatingumo tyrimai. Institute kartu su Respublikiniu mitybos centru parengtas funkcionaliojo maisto gamybos ir vartojimo koncepcijos aprašas.

Lietuvos maisto pramonė yra pasirengusi gaminti ir gamina nedideliais kiekiais funkcionaliojo maisto kategorijai priskirtinus produktus, kadangi šiai gamybai nereikia specialios technologinės įrangos. Viena didžiausių kliūčių šiai gamybai – teisės aktų, reglamentuojančių šią gamybą, produktų ženklinimą, funkcionaliojo maisto produktų poveikio žmogaus organizmui medicininių tyrimų stoka. Funkcionaliojo maisto gamybos ir vartojimo koncepcijos aprašo bei taisyklių patvirtinimas suteiktų naują postūmį šalies maisto produktų gamintojams didinti šių produktų segmento gamybos apimtis.

Lietuvos  maisto produktų vartotojai dar per mažai informuoti apie funkcionalųjį maistą, jo veikliąsias dalis, todėl yra būtina plėsti švietėjišką darbą šioje srityje.

Funkcionaliojo maisto produktai

Mūsų šalyje yra gamintojų, kurie įdiegė funkcionaliojo maisto kategorijai priskirtinas maisto produktų gamybos technologijas. „Rokiškio sūris“ sukūrė „Bifido“ pieno produktų liniją (gamina geriamąjį pieną, raugintą pieną, jogurtą, varškę, sviesto tipo riebalų mišinį su prebiotiku laktuloze). Šioje įmonėje gaminamas jogurtas su probiotinėmis  bifidobakterijomis, riebalų mišinys bei  grietinės ir augalinių riebalų mišinys su polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių priedu. UAB „Pieno žvaigždės“ gamina įprastinį ir ekologišką biojogurtą ir biokefyrą su probiotinėmis bifidobakterijomis, trijų rūšių pieno ir sulčių gėrimus „FIJI“ su magniu ir vitaminu B6, vitaminais B6, B12, E ir ženšenio ekstraktu, geriamąjį pieną su polinesočiosiomis omega 3 riebalų rūgštimis, geriamąjį pieną su Ca ir vitaminais A, E ir D bei geriamąjį pieną su sumažintu laktozės kiekiu. AB „Žemaitijos pienas“ gaminama jogurtus su probiotinėmis bifidobakterijomis. Bariūnų ŽŪB gamina rauginto pieno gėrimus, grietinę, varškę su probiotikais ir prebiotikais. UAB „Vesiga“ gamina majonezą su polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių priedu. ŽŪB „Nematekas“ išleidžia šaltai rūkytus ir vytintus gaminius  su probiotinėmis savybėmis pasižyminčiomis  bifidobakterijomis „ProBio“  ir „+Omega-3“, dešras bei dešreles su polinesočiosiomis omega 3 riebalų rūgštimis. AB „Gudobelė“ ir AB „Javinė“ gamina duoną ir duonos gaminius su B grupės vitaminais. Vaisvandenių gamybos įmonės („Elmenhorster“, „Selita“, „Švenčionėlių vaisvandeniai“, „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ ir kt.) gamina vaisvandenių gėrimus su vitaminais A, C, E, B3, B5, B6, B12, H, skaidulinėmis ir mineralinėmis medžiagomis.

Kai kuriose Lietuvos pieno pramonės įmonėse gaminamų funkcionaliojo maisto kategorijai priskirtinų produktų kiekis sudaro 1,3–13 proc. viso gaminamos produkcijos kiekio.

Daugelio iš čia išvardytų produktų, išskyrus vaisvandenius, kompleksiniai sudėties, savybių bei technologijos moksliniai tyrimai buvo atlikti KTU Maisto institute. Šie pridėtinės vertės produktai yra pakankamai aukštos kokybės ir konkurencingi maisto rinkoje.

Tam tikru laipsniu funkcionaliojo maisto gamybos ir vartojimo apimtis stabdo menkos daugelio mūsų vartotojų finansinės galimybės, todėl kol kas dar populiarūs pigiausi maisto produktai. Kylant pragyvenimo lygiui, turėtų didėti aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktų paklausa, suvartojimo, tuo pačiu ir gamybos, apimtys.

KTU Maisto institute 2007 m. atliktos apklausos duomenų analizė parodė, kad funkcionaliojo maisto gamybos plėtrą stabdo Lietuvos ir ES reglamentuojančių teisės aktų stoka. Būtina plėsti tyrimus apie funkcionaliojo maisto produktų įtaką žmogaus sveikatingumui, kuriais remiantis būtų galima ženklinti pakuotę, masinėse informacijos priemonėse, seminaruose, kursuose plačiau apie tai informuoti plačiąją visuomenę – maisto vartotojus.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama reglamentuojant funkcionaliojo maisto ir jo veikliųjų dalių naudojimą maisto produktų gamyboje:

• veikliųjų dalių poveikio sveikatai tikslus įvardijimas;
• jų identifikavimo ir kiekybinio nustatymo maisto produktuose metodų trūkumas ir/ar brangumas;
• ne visai ištirtos veikliųjų dalių technologinės savybės.