Didžioji dalis braškynų įveisti atvirame grunte, tačiau sparčiai plečiasi ir įvairiuose substratuose auginamų braškių plotai. Viena iš ekonomiškai svarbiausių agrotechninių braškių auginimo priemonių – tiksliai parinkti maisto medžiagas ir užtikrinti pakankamą jų kiekį šaknų augimo zonoje.

Maisto medžiagų trūkumas lemia mitybos sutrikimus. Pagal simptomus, išryškėjusius ant augalų, galima diagnozuoti mitybos sutrikimus.

Maisto elementų trūkumo pažymiai

Fosforo trūkumas

Fosforas yra vienas iš pagrindinių makroelementų, dalyvaujantis augalo fotosintezėje, energijos, deguonies ir paveldimųjų savybių perdavime. Fosforas pagreitina augalų perėjimą į dauginimosi (generatyvinę) fazę. Šis elementas ypač svarbus yra uoginiams augalams, nes daro didelę įtaką derlingumui ir produkcijos kokybei.

Fosforo trūkumo požymiai: sulėtėja braškių augimas, lapai ir jauni stiebai įgauna kitokį atspalvį – nuo tamsiai žalios iki melsvai žalios spalvos. Apatiniai lapai būna smulkūs, tamsiai ar pilkai žali, o jų apatinė pusė gali pasidaryti purpurinė. Ant senesnių braškių lapų susidaro chlorozės, kurios vėliau pereina į apribotas nekrozes nuo lapų viršūnių link pagrindo. Iš pradžių nekrozės būna tamsiai rudos, vėliau, audiniams žūstant, jos tampa šviesiai rudos, plinta, kol apima visą lapą.

Azoto trūkumas

Azotas didina augalų biomasę, o kartu ir derlių. Trūkstant azoto, sulėtėja braškių augimas, šviesėja, gelsta lapai, stiebai, ūgliai pasidaro ploni. Pirmiausia šviesėti pradeda viduriniai lapai, vėliau keičiasi visų lapų spalva, ant senesniųjų susidaro raudonos ar raudonai oranžinės išilginės juostos. Visi lapai būna mažesni negu subalansuotai tręšiamų augalų. Vaisiai taip pat mažesni arba visai maži, jų taurėlapiai nusidažo nuo raudonos iki violetinės spalvos.

Kalio trūkumas

Kalis gerina augalų atsparumą sausrai, žemoms temperatūroms, grybinėms ligoms, gerina medžiagų apykaitą ir šak­nų sistemos vystymąsi. Esant pakankamai kalio, sintetinama daugiau vitamino C, dėl kurio vaisiai įgauna ryškesnę spalvą ir aromatą, ilgiau išsilaiko. Dėl kalio stygiaus augaluose mažėja turgoras. Braškėse kalio trūkumas pirmiausia pasireiškia ant senesnių lapų, vėliau – ant viduriniųjų: lapų tarpgysliai blykšta, vėliau ruduoja. Ant lapkočių susidaro nek­rozės nuo violetinės iki tamsiai rudos spalvos. Kai nekrozės apima visą lapą, jis nudžiūsta.

Geležies trūkumas

Geležies trūkumas pirmiausia pasireiškia ant jaunų lapų. Kai trūksta šio elemento, atsiranda lapų chlorozės, viršūninių lapų gyslos ir lapo minkštimas gelsta. Simptomai plinta žemyn, ryškesni būna augalams augant šarminėse ir kalkingose dirvose.

Vario trūkumas

Viršutiniai lapai blyškesni, žiedynai deformuoti, jauni ūgliai vysta, augalai auga silpniau, gali kristi lapai, kurie būna tamsiai arba šviesiai žali. Vario stokos požymiai labai dažnai maišomi su fosforo arba azoto trūkumo požymiais.

Boro trūkumas

Pirmiausia žūsta viršūniniai ūgliai. Jiems žuvus, formuojasi apatiniai ūgliai, augalas žemėja, jauni lapai ir vaisiai deformuojasi. Lapai būna gelsvi, trapūs. Augalai darosi laibi, ploni, menkai žydi ir mezga. Vaisiai išauga su nekrotinėmis dėmėmis, sukamštėjusiais audiniais, trūkinėja. Tipiškiausi boro trūkumo simptomai pasireiškia ant jaunų braškių augalų.

Maisto elementų pertekliaus požymiai

Ne tik maisto elementų trūkumas, bet ir jų perteklius gali sutrikdyti augalų mitybą.

Azoto perteklius

Kai dirvoje esti azoto perteklius, augalas patiria nemažą stresą. Viso augalo lapija būna sodriai žalia. Jaunų lapų kraštai užsiriečia į viršų, panašiai kaip ir esant nat­rio pertekliui. Lapų nekrozės arba chlorozės gali ir nesusidaryti.

Boro perteklius

Boro perteklius pasireiškia labai anksti ir simptomai būna labai ryškūs. Audiniai tarp lapų gyslų išsigaubia. Senesnių braškių lapų kraštai arba tarpgysliai išblunka, atsiranda rudai violetinių ar raudonų dėmių. Augant lapams, nekrozės taip pat plečiasi ir palaipsniui susilieja. Lapų nek­rozių centre anksčiau pažeisti audiniai numiršta ir susiformuoja raudonai rudos dėmės, kartais žuvę audiniai būna apriboti violetiniais apvadais.

Natrio perteklius

Lengvas augimo sutrikimas dėl natrio pertekliaus pasireiškia ant lapų. Jie būna užsirietę, tamsiai žali. Labiausiai užsiriečia jaunų lapų kraštai.

Chloro perteklius

Chloro trąšų perteklius panašiai sutrikdo augalo augimą, kaip ir natrio perteklius. Simptomai ryškiausi ant jaunų lapų. Ant senesnių lapų susidaro atsiribojančios raudonai rudos tolygios dėmės, kurios palaipsniui apima visą lapo kraštą. Esant stipriam pertekliui, lapo kraštas užsiriečia. Dalis lapo gyslų pašviesėja ir tarpgysliuose formuojasi chlorozės. Nekrotizuoti lapo audiniai garbanojasi, išsiriečia.

Neišryškėjantys mitybos sutrikimai

Ne visų elementų trūkumai turi ryškiai išreikštus simptomus. Paprastai šių elementų trūkumas turi labai mažą arba ir visai neturi apčiuopiamos įtakos augalo augimui ir derliui. Pavyzdžiui, be molibdeno augalai vystosi normaliai. Mag­nio, mangano ar cinko trūkumas taip pat tiesiogiai neveikia augalų augimo.

Braškes auginant substrate, minėtų elementų būna mažai, bet ir tokio kiekio augalams pakanka, arba braškės nėra jautrios jų stokai. Mangano ar cinko kiekį padidinus iki 50-ties kartų, ženklių simptomų nesimato. Kartais šių elementų stoka pasireiškia kaip silpnas geležies trūkumas – susidaro chlorozės ant jaunų lapų. Nustatyta, kad tręšimas didelėmis fosfatų normomis kenkia augalams, išskyrus tuos atvejus, kai augimas tikrai yra labai silpnas.

Pagal užsienio spaudą parengė

dr. Alma VALIUŠKAITĖ, LSDI