23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/07
Augalų tręšimas anglies dvideginiu
  • Dr. Julė JANKAUSKIENĖ, LSDI
  • Mano ūkis

Augalų tręšimas anglies dvideginiu – tai viena svarbiausių  agrotechnikos priemonių, naudojamų moderniose šiltnamio augalų auginimo technologijose. Naudojant anglies dvideginį šiltnamiuose, suaktyvėja fotosintezė, intensyviau pasisavinamos maisto medžiagos, o visa tai lemia didesnį augalų produktyvumą.

Normali anglies dvideginio (CO2) koncentracija atmosferoje yra apie 0,035 proc. (350 mm/m3 oro arba 350 ppm). Šviesią dieną ji gali nukristi iki 0,01 procento. CO2 yra aktyvus chlorofilo asimiliacijos dalyvis.

Įrodyta, kad:

  • esant pastoviai temperatūrai šiltnamyje, CO2 koncentracija turi tiesioginės įtakos fotosintezės intensyvumui;
  • optimali CO2 koncentracija šiltnamyje tiesiogiai priklauso nuo šviesos intensyvumo.

CO2 koncentracija šiltnamyje priklauso nuo šviesos intensyvumo ir augalų augimo tarpsnio. Kai diena šviesi ir saulėta, CO2 koncentracija šiltnamyje turi būti 1 000 ppm. Kai diena apsiniaukusi – 750 ppm. Jauniems augalams rekomenduojama CO2 koncentracija šiltnamyje – 700 ppm, saikingai vėdinant šiltnamius – 350 ppm.

Šiltnamiuose saulėtomis dienomis dėl intensyvios fotosintezės, vykstančios augaluose, CO2  koncentracija gali būti mažesnė negu natūralus jos lygis ore: nuo 0,03 iki 0,01 proc. ir dar žemesnė. Šiltnamiuose, kuriuose naudojamas biologinis kuras, ir tuose, kuriuose daržovės auginamos ant šiaudų, nėra CO2 trūkumo.

Auginant augalus mineraliniuose su­bst­ratuose, kurie neišskiria CO2, juos tręšti CO2 ypač svarbu. Esant intensyviai radiacijai, augalams reikalingas CO2 kiekis yra 0,15–0,2 proc. Praktiškai sunku pramoniniuose šiltnamiuose palaikyti aukštesnę negu 0,2 proc. CO2 koncentraciją. Per didelės CO2 koncentracijos gali neigiamai veikti augalus. Kai CO2 koncentracija esti aukštesnė negu 0,22 proc., pomidoruose per daug susikaupia krakmolo ir pasireiškia lapų nekrozė. Pastebėta, kad, kai CO2 koncentracija padidėja daugiau negu 0,15 proc., netikėtai atėjus saulėtam laikotarpiui po ilgo apsiniaukusio periodo, ant agurkų lapų atsiranda pažeidimų.

Didesnės CO2 koncentracijos efektyvumas šiltnamiuose priklauso nuo temperatūros ir apšvietimo. Aukšta CO2 koncentracija ir aukšta temperatūra, nesant atitinkamo radiacijos lygio, neduoda laukiamo efekto. Aukštas agurkų fotosintezės produktyvumas gautas, kai CO2 koncentracija esti 0,13 proc., lapo temperatūra 30o C ir apšvietimas 70 klx (kiloliuksų). Oro drėg­mė šiltnamyje taip pat turi didelės reikšmės CO2 asimiliacijai. Sutrikus temperatūros ir vandens režimui ir esant 50 proc. oro drėgmei, augalų žiotelės mažiau atsidaro, lėčiau pasisavinamos medžiagos.

Anglies dvideginio šaltiniai

CO2 kiekis gaunamas iš įvairių kuro šaltinių: iš 1 m3 gamtinių dujų gaunama 1,8 kg CO2, iš 1 l žibalo – 2,4 kg CO2, iš 1 l propano dujų – 5,2 kg CO2. Vienas seniausių CO2 šaltinių yra dirbtinio ledo naudojimas – 10–20 g 1 m3 šiltnamio. Taip pat gali būti naudojami dujų balionai – 60–80 kg CO2  1 000 m2  šiltnamio. Dabar anglies dvideginiui gauti naudojami dujų generatoriai ir išmetamosios katilinių dujos. Tačiau dujų generatorių negalima naudoti šiltuoju metų laiku, nes šiltnamio oras, praturtintas CO2, išeina į atmosferą. Naudojant vietinių katilinių dujas, jos surenkamos ir paduodamos augalams per vamzdelius, išdėstytus išilgai eilių prie augalų šaknų. Vamzdeliai esti 50 mm skersmens, padaryti iš plėvelės, kuri perforuojama, t. y. kas 20 cm padaromos keturios 4 mm skylės.

Taip tręšiant augalus:

  • visiškai panaudojamos gamtinės dujos;
  • tręšimas yra efektyvus, nes dujos pasiskirsto tolygiai augalų augimo zonoje;
  • yra galimybė tręšti CO2 ir nedaug pravėrus orlaides;
  • prailginimas CO2 tręšimo periodas: 2–3 mėn. žiemos-pavasario laikotarpiu ir 1,5–2 mėn. rudens laikotarpiu.

Tręšiama CO2 pagal paros grafiką, su­­naudojant 1 ha 60–80 kg/val. CO2. Paprastai reikalinga CO2 koncentracija šiltnamyje pasiekiama praėjus 1 valandai nuo dujų padavimo pradžios. Todėl tręšti CO2 pradedama 1 valanda iki saulės patekėjimo ir baigiama praėjus 1 valandai po ­saulės nusileidimo. CO2  koncentracija ­reguliuojama priklausomai nuo apšvietimo. Kai apšvietimas mažesnis negu 2 klx, anglies dvideginiu visai netręšiama. Kai apšvietimas 10 klx, CO2, koncentracija padidinama iki 0,1 proc, o jei apšvietimas dar didesnis – iki 0,2 proc. Esant padidintai CO2 koncentracijai, atitinkamai 2o C padidinama ir oro temperatūra.

Anglies dvideginis ir augalai

Tręšimas CO2  nuo 700 iki 1 000 ppm pagerina augalų augimą ir 20–30 proc. padidina derlių. Augalai skirtingai reaguoja į tręšimą CO2.

Jauni augalai. Jauni augalai, kurie tręšiami CO2, turi daugiau lapų, jų asimiliacinis paviršius didesnis, yra aukštesni ir tvirtesni. Tokie augalai reikalauja daugiau šviesos, juose fotosintezė vyksta intensyviau. Jie geriau prigyja, yra atsparesni ligoms.

Salotos. Salotas tręšiant CO2, visi asimiliacijos produktai kaupiasi lapuose ir tik nedidelė dalis šaknyse. Padidėja salotų derlius, jos subręsta anksčiau.

Agurkai. Tręšiant CO2, agurkai pradeda anksčiau derėti. CO2 turi didelę teigiamą įtaką agurkų lapams augti, didina vaisių skaičių ir vidutinę vaisiaus masę. Padidinta CO2 koncentracija iki 0,23 proc. agurkų derlių padidina 21–27 procentais.

Paprika. CO2 tręšimo įtaka paprikoms yra kitokia negu agurkams ir pomidorams. CO2 skatina vaisių augimą, tačiau kitų augalo dalių – šaknų, stiebų, lapų – augimą riboja. Tręšimas CO2 žymiai padidina vaisių skaičių, augalai pradeda anksčiau derėti. Per gana trumpą periodą augalai išaugina daug vaisių, tačiau jie yra smulkoki, o patys augalai žemi. Todėl paprikas reikia genėti, siekiant išlaikyti balansą tarp vegetatyvinio ir generatyvinio augimo. Tręšiant paprikas CO2, reikia palaikyti atitinkamą CO2 lygį – jis neturi būti per aukštas (apie 450 ppm).

Pomidorai. CO2 daro teigiamą įtaką visų augalo dalių augimui, bet tręšimo įtaka labai priklauso nuo apšvietimo lygio. Geromis apšvietimo sąlygomis tręšiant CO2, labai didėja vidutinė vaisiaus masė, o jei apšvietimas prastas, didėja ne tik vidutinė vaisiaus masė, bet ir vaisių skaičius. Aukštas CO2 lygis, esant stipriam apšvietimui, ypač padidina fotosintezės produktyvumą. Tuo metu pagaminama daug asimiliacijos produktų, kurių paklausa nedidėja, nes vaisių skaičius nekinta, išlieka tas pats. Tuo pomidorai skiriasi nuo agurkų, kuriuos tręšiant CO2, didėja ir žiedų, ir vaisių skaičius. Asimiliacijos produktų perteklius kaupiasi lapuose. Pomidorų lapai tampa stori, pradeda suktis. Jei šis periodas trunka ilgiau, jauni lapai būna trumpi. Kai pa­stebimi tokie požymiai, augalų reikia nebetręšti CO2. Taip atsitinka dažniausiai vasarą, kai apšvietimo sąlygos yra labai geros.

Kai augalai tręšiami CO2 deginant dujas, šiltnamio ore gali susidaryti padidinta kenksmingų dujų koncentracija, be to, naudojamas ir deguonis, kurio reikia augalams. Todėl reikia nuolat stebėti, kokia yra žalingų dujų koncentracija ore.

Oro judėjimas šiltnamyje

Mikroklimatas aplink augalus juos labai veikia. Oro judėjimas yra vienas iš būdų sumažinti temperatūrų skirtumus ir pasiekti tolygią temperatūrą ir drėgmę šiltnamyje. Aukšta drėgmė ir kondensatas ant augalo yra ligų atsiradimo priežastis.

Oro judėjimo greitis šiltnamyje – vienas svarbių faktorių, kaip ir temperatūra bei drėgmė. Oro judėjimas naudingas dėl kelių priežasčių: padeda sumažinti oro temperatūrą šiltnamyje, oro drėgmę, CO2 iš šiltnamio viršaus nukreipiamas link lapų. Didėjant oro judėjimo greičiui, padidėja fotosintezės intensyvumas. Kai oro judėjimas mažas, trūksta CO2, dėl to sulėtėja fotosintezė, sutrinka augalų transpiracija. Tada pablogėja augalų augimas. Jie suserga, tampa jautrūs aplinkos faktorių svyravimams. Oro stagnacija ypač dažna šiltnamiuose žiemą. Kuo arčiau lapo, tuo oro judėjimo greitis mažesnis, nes augalas priešinasi oro srovėms. Optimalus oro judėjimas šiltnamyje – 0,3–0,5 m/s. Kad paspartėtų oro judėjimas aplink lapą, jo greitis padidinamas iki 1–1,5 m/s.

Oro judėjimo greitis keičiamas naudojant šildymą ir ventiliaciją. Tačiau lemiamą reikšmę turi šilumos nešėjo temperatūra ir vėdinimo angų atidarymo laipsnis. Žiemą oro judėjimą skatina didelis skirtumas tarp vidaus ir išorės temperatūros. Oro judėjimas turi įtakos ir lapo temperatūrai. Esant uždarytoms orlaidėms, skirtumas tarp lapo ir oro temperatūros didesnis negu esant atidarytoms orlaidėms. Vėdinimo angos turi sudaryti ne mažiau 20 proc. viso šiltnamio ploto.

Grunte taip pat turi vykti dujų apykaita. Ir šaknims, ir dirvos mikroorganizmams kvėpuoti reikia deguonies. CO2 perteklius ir deguonies trūkumas trikdo šaknų kvėpavimą.