23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/07
Augalų apsaugai Lietuvoje – 80
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Ūkininkavimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas be augalų apsaugos produktų naudojimo – dėl augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių augalų derlius pasaulio mastu sumažėja 20–25 procentais. Oficialia augalų apsaugos mokslo pradžia mūsų šalyje laikomi 1927 m., kai Dotnuvoje prie Žemės ūkio akademijos buvo įkurta Augalų apsaugos stotis, kurioje dirbo tik du darbuotojai – vedėjas prof. Vincas Vilkaitis ir entomologas Stanislavas Mastauskis. Mokslininkai tyrė augalų ligas ir kenkėjus, o tyrimų rezultatus skleidė tarp Lietuvos ūkininkų. Tyrinėta kietoji kviečiakūlė, cukrinių runkelių sausasis viduriniųjų lapų puvinys ir rudmargė bei prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje pradėjęs plisti bulvių vėžys.

1940–1956 m. buvo įvairiausių permainų laikas, kai net keletą kartų keitėsi stoties buvimo vieta, mainėsi vadovai ir specialistai. Vėl į Dotnuvą Augalų apsaugos laboratorija buvo perkelta 1956 m. ir tapo Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto padaliniu. 1947 m. prie Žemės ūkio ministerijos įkuriama Ekspedicija kovai su bulvių vėžiu, kuri 1961 m. reorganizuojama į Respublikinę augalų apsaugos stotį. Ją prijungus prie Valstybinės karantino inspekcijos, 1998 m. įkuriama Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (VAAT).

Augalų apsaugos moksliniai tyrimai atliekami Lietuvos žemdirbystės institute, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, Lietuvos žemės ūkio universitete, Miškų, Botanikos ir Ekologijos institutuose.

Augalų apsaugos produktai Lietuvoje pradėti registruoti nuo 1994 m.: pirmasis buvo Šveicarijos firmos „Ciba Geigy“ fungicidas Tilt Premium. Šiuo metu yra užregistruota 203 augalų apsaugos produktai profesionaliam naudojimui ir 34 individualiam naudojimui (beje, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur yra taikoma dvejopa registracija – profesionaliam ir individualiam naudojimui).

Šalyje 2006 m. nupurkšta 2, 2 mln. ha pasėlių. Vienam hektarui žemės ūkio naudmenų teko 0,36 kg augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų (1989 m. teko 1,3 kg, arba 3,6 karto daugiau). „Kitose ES šalyse augalų apsaugos produktų sunaudojama daug daugiau – po 5, 6 ar net 7 kg v. m. hektarui, todėl mes pagrįstai galime sakyti, kad mūsų žemdirbių išauginti produktai švarūs, saugūs ir konkurencingi rinkoje“, – sakė VAAT viršininkas Edmundas Morkevičius.

Augalų apsaugos produktai turi būti naudojami laikantis Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų. Augalų apsaugos produktus rekomenduojama naudoti tik ten, kur tai būtina, ir tik tada, kai prevencinėmis priemonėmis nepavyksta sustabdyti ligų ir kenkėjų plitimo. Visiems purkštuvams, kurių rezervuarų talpa didesnė negu 30 l, privaloma techninė apžiūra. 2006 m. pradėjo veikti 7 privačios purkštuvų techninės apžiūros įmonės.

Pirmoji privati įmonė, pradėjusi prekiauti augalų apsaugos produktais Lietuvoje, buvo 1993 m. įsikūrusi bendrovė „Litagra“. Kiek šalyje dabar yra augalų apsaugos produktais prekiaujančių firmų, tiksliai suskaičiuoti sunku. VAAT yra išdavusi daugiau kaip 400 leidimų prekybai, bet nemažai vežėjų nėra užsiregistravę ir užsiima nelegalia veikla. Į Lietuvą gali būti įvežami tik registruoti produktai, o registruoti – tik čia išbandyti. Didelių problemų kelia prekyba nelegaliais augalų apsaugos produktais, paminanti bet kokius saugos principus.

Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Aušros Beniulienės, augalų apsaugos verslas reikalauja didelės gamintojo, pardavėjo, konsultanto ir galutinio vartotojo kompetencijos, atsakomybės ir sąmoningumo, ir yra griežčiau reglamentuojamas negu prekyba vaistais.

Augalų apsaugos aštuoniasdešimtmečio proga LŽI ir VAAT išleido leidinį „Šių dienų augalų apsauga mokslo ir agroverslo kontekste“, o labiausiai mokslo pažangai nusipelnę specialistai LŽI parke pasodino ąžuoliuką, kad jis, šlamėdamas kaip tik po LŽI Augalų apsaugos ir patologijos skyriaus darbuotojų langais, primintų garbingą sukaktį.