23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/07
Ar verta sėti į nušukuotą ražieną?
  • Dr. Laimutis GERMANAS, LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
  • Mano ūkis

Plintant ražieninei sėjai, žemdirbiai susiduria su šiaudų ir kitų augalinių liekanų dorojimo problema. Paprastai taikant ražieninę sėją, šiaudai ir kitos augalinės liekanos nugrėbiami bei išvežami arba kūlimo metu smulkinami ir paskleidžiami dirvos paviršiuje.

Tačiau šiaudų dorojimas reikalauja papildomų išlaidų, o smulkinimas kombainu, nuimant derlių, mažina našumą ir didina degalų sąnaudas. Šiuos trūkumus bandoma šalinti, kūlimo metu nušukuojant varpas ir sėjant į nušukuotą ražieną. Ši technologija mažai tyrinėta, o duomenys yra prieštaringi.

Kas žinoma

Šiaudų smulkinimas kombainu, nuimant derlių, sumažina jo našumą apie 25 proc., didina degalų sąnaudas, šiaudai lauko paviršiuje paskleidžiami netolygiai. Darbus galima paspartinti, imant derlių varpų šukuotuve (vadinamuoju striperiniu būdu). Toks derliaus nuėmimas kombaino našumą padidina apie 40 proc., degalų sunaudojama 20–35 proc. mažiau. Kai kurių užsienio mokslininkų teigimu, kombaino našumas padidėja net iki 100 proc. Kombainų greitis padidėja iki 8–12 km/val. ir iki 4 val. pailgėja darbo laikas per dieną. Be to, šiaudai dirvos paviršiuje pasiskirsto tolygiau, todėl pagerėja ražieninės sėjos kokybė. Varpų šukuotuve galima nuimti ir labai pagulusius javus. Sėti į šukuotą ražieną pigiau negu į padengtą smulkintais šiaudais, nes nereikia doroti šiaudų.

Tyrimai parodė, kad ražienos aukštis didelės įtakos augalų vystymuisi neturi. Didesnę reikšmę turi ražienos būklė. Stovintys stiebai šaltuose regionuose saugo augalus nuo iššalimo, nes daugiau sulaiko sniego, bet ilgesnė kaip 25 cm stovinti ražiena užtemdo augalus, o tai lėtina jų vystymąsi ir didina ligotumą. Tačiau yra manoma, kad poveikis pasietiems augalams priklauso nuo mulčio kiekio, bet ne nuo ražienos aukščio, nors aukštoje ražienoje nuo grobuonių slepiasi daugiau pelių negu susmulkintoje.

Sėjant į ražieną, svarbu į sėjos vagutę tinkamai įterpti augalų liekanas. Nustatyta, kad kviečių sėklos dygsta blogiausiai, kai yra sumaišomos su smulkintais šiaudais. Daigumas ypač pablogėja, kai šiaudai ir dirva labai sausa. Pablogėja ir daigų vystymasis, be kitų veiksnių juos neigiamai veikia ir augalų liekanų biotoksinai. Sėjant į nušukuotą ražieną, šiaudai būna toliau nuo sėklų, todėl sėklos geriau dygsta, augalai geriau vystosi.

Sėti į aukštą ražieną tinka sėjamosiomis su  vieno, dviejų ar trijų diskų noragėliais. Ypač kietoms dirvoms tinkamiausi yra trijų diskų, puresnėms – vieno ar dviejų diskų noragėliai.

Likę dirvoje statūs šiaudai mažina eroziją, ypač kalvotose vietovėse. Mineralizuojantis 2,5–3,5 t/ha šiaudų, gaunama 0,1–0,2 t/ha azoto, be to, grąžinama apie 30–40 proc. sunaudotų derliui maisto medžiagų. Teigiama, kad vienai tonai smulkintų šiaudų pridėjus 10 kg azoto trąšų, gaunamas panašus rezultatas, kaip tręšiant 3,0–3,5 t mėšlo. Todėl šiaudų surinkimas ir išvežimas šiuo atveju nepateisinamas.

Sėjos į nušukuotą ražieną tyrimai rodo, kad ši technologija yra sudėtinga. Kol kas tokios sėjos poveikis augalų augimui ir derliui nėra pakankamai ištirtas.

Lietuvoje atlikti tyrimai

Ražieninės sėjos į nušukuotą ražieną tyrimai atlikti Žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto bandymų lauke lengvo priemolio dirvoje vasarinių miežių ražienoje 2004–2006 metais. Derlius nuimtas kombainu su varpų šukuotuve. Žieminiai kviečiai pasėti eksperimentine sėjamąja, turinčia nušukuotos ražienos suguldymo į tarpuvagius įrangą, dviejų diskų sėjos noragėlius ir volelius vagutėms privoluoti. Noragėliai išdėstyti 30 cm atstumu, kad atsirastų vietos šiaudams į tarpuvagius suguldyti.

Kitoje lauko dalyje, pakeitus pjaunamąją, derlius nuimtas šiaudus įprastai susmulkinus arba suguldžius į pradalges. Šioje lauko dalyje sėta sėjamąja Horsch CO6 su plokščiapjūviais PPF noragėliais. Dirva purenta kultivatoriumi Ražienis 3, lėkščiuota skutikliu Dal-Bo 6.

Sėjos eksperimentine sėjamąja į nušukuotą ražieną variantai:

  • sėja į nušukuotą ražieną, visiškai neįdirbtą prieš sėją;
  • sėja į nušukuotą ražieną, voluotą prieš sėją;
  • sėja į nušukuotą ražieną, lėkščiuota prieš sėją.

Šios technologijos lygintos su plačiau naudojamomis ražieninės sėjos technologijomis, kai sėta sėjamąja Horsch CO6:

  • sėja į ražieną, padengtą smulkintais šiaudais;
  • sėja į ražieną, nugrėbus šiaudus;
  • sėja į ražieną, padengtą smulkintais šiaudais ir purentą ražieniniu skutikliu Ražienis-3 .

Eksperimentinė sėjamoji nušukuotos ražienos šiaudus suguldo į tarpuvagius. Po sėjos ties vagute lieka 5–10 cm pločio juosta, kurioje padengimas šiaudais sudaro 12–24 proc. Tarpvagyje padengimas šiaudais siekia 85–95 proc. Taigi šiaudai yra efektyviai atitolinami nuo sėklų ir daigų. Ražieną prieš sėją sulėkščiavus, dirvos padengimas šiaudais sumažėjo iki 65 proc. Šiaudų nenugrėbus, visuose variantuose pavasarį dirvos padengimas šiaudais buvo 6–17 proc. mažesnis.

Dirvos kietis tarp sėjos variantų labiausiai skyrėsi pavasarį, pradžiūvus dirvai. Nušukuotos ražienos 30–60 mm sėjos gylyje mažiausias kietis buvo lėkščiuotoje ražienoje – 460–690 kPa, nepurentoje – 600–770 ir voluotoje 810–850 kPa. Dirvos kiečiui pavasarį didžiausią įtaką sėjos gylyje turėjo dirvos padengimo šiaudais kiekis. Dirvos kietis, nugrėbus šiaudus (5 variantas), 30–50 mm gylyje siekė 1 100 kPa, o variantuose su šiaudais kietis buvo 450–850 kPa. Vegetacijos pabaigoje, prieš nuimant derlių (2006-08-05), dirvos kiečio skirtumai tarp sėjos variantų sėjos gylyje buvo minimalūs, matavimo paklaidų ribose. Tačiau svarbiausia – grūdų derlius.

Pasėjus į nušukuotą nedirbtą ražieną eksperimentine sėjamąja, gautas 6,86 t/ha derlius. Nušukuotą ražieną prieš sėją sulėkščiavus, derliaus skirtumai buvo paklaidų ribose. Prastesnis derlius gautas ražieną privolavus – 6,48 t/ha. Palyginimui: pasėjus Horsch CO6 į nedirbtą, smulkintais šiaudais padengtą ražieną, derlius gautas 7,44 t/ha, o prieš sėją sukultivavus – 7,37 t/ha. Lyginant sėją į nušukuotą nedirbtą ražieną eksperimentine sėjamąja ir sėją į padengtą smulkintais šiaudais nepurentą ražieną sėjamąja Horsch CO6, antruoju atveju gautas 8,4 proc. didesnis derlius. Lyginant tirtus sėjos eksperimentine sėjamąja į nušukuotą ražieną variantus su sėjos Horsch CO6 variantais, antruoju atveju gauta vidutiniškai 6,3 proc. didesnis derlius. Nors grūdų derlius sėjos į nušukuotą ražieną variantuose gautas 6,3–7,8 proc. mažesnis negu įprastai sėjant į ražieną, tačiau, pasirinkus tokią sėjos technologiją, nereikia doroti šiaudų, atpinga ir paspartėja derliaus nuėmimas, sutaupoma laiko. Dvejų metų tyrimų nepakanka visiškai įvertinti sėjos nušukuotoje ražienoje galimybes, tačiau atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad tokia sėja Lietuvoje yra galima ir gali būti naudinga.

***

Privalumai

  • Paspartėja derliaus nuėmimas. Tai labai aktualu, kai laikas tarp derliaus nuėmimo ir sėjos labai trumpas.
  • Sėjant į nušukuotą ražieną, paspartėja ir atpinga lauko priešsėjinio ruošimo darbai.
  • Nušukuota ražiena geriau saugo pasėlį nuo iššalimo.
  • Į sėjos vagutę šalia sėklų diskiniais noragėliais įspaudžiama tik apie ketvirtadalis šiaudų, palyginti su smulkintais ir paskleistais šiaudais.
  • Optimalus šiaudų pasiskirstymas lauko plote.
  • Didesnė dirvos apsauga nuo erozijos.
  • Sausmečiu augalai geriau aprūpinami drėgme.
Trūkumai
  • Sėti mašina su purenamaisiais noragėliais, ypač plokščiapjūviais, sunkiau, nes didesnė tikimybė, kad jie užsikimš šiaudais; sėjant į nušukuotą ražieną, sunku išlaikyti vienodą sėjos gylį, todėl tokia sėjamoji mažiau tinkama.
  • Didesni nuostoliai nuimant derlių.
  • Šaltesnė ir drėgnesnė dirva.
  • Didesnis augalų ligotumas.
  • Galimi didesni nuostoliai dėl pelių.
  • Galimas augalų išnykimas ­žiemojant.
  • Mažiau humusingose, supuolančiose dirvose galimi derliaus nuostoliai.