03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/06
Rapsų pjūties nuostolius galima sumažinti
  • Dr. Anicetas STRAKŠAS LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
  • Mano ūkis

Nors Lietuvos žemdirbiai išaugina neblogą rapsų derlių, tačiau dar gerokai atsilieka nuo Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir kitų ES valstybių fermerių. Viena iš pagrindinių nedidelio derlingumo priežasčių – dideli sėklų nuostoliai pjūties metu. Taigi derliaus nuėmimas – bene svarbiausias etapas rapsų auginimo sistemoje.

Dar visai neseniai pasaulinėje žemdirbystės struktūroje rapsai kaip aliejiniai augalai užėmė tik aštuntą vietą. Dabar rapsai jau treti po sojos ir medvilnės. Europos valstybėse labiau paplitę žieminiai rapsai, nes jų derlingumas maždaug 1 t/ha didesnis negu vasarinių. Tačiau žieminiai rapsai yra reiklesni augimo sąlygoms, šaltomis žiemomis jie gali iššalti.

Statistikos departamento duomenimis dėl nepalankių meteorologinių sąlygų 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, rapsų derlius Lietuvoje sumažėjo 16 proc. Tačiau žemdirbiams rapsai išlieka vieni iš pelningiausių augalų, kaip ir cukriniai runkeliai ar kviečiai. Didėja rapsų kainos, augintojai turi vytis nuolat didėjančias perdirbėjų galimybes. Šiemet didžiausi žieminių rapsų plotai (apie 30 tūkst. ha) yra Šiaulių apskrityje, nes pernai anksti baigus javapjūtę buvo spėta laiku pasėti žieminius rapsus.

Prognozuojama, kad iki 2011 m. visų rapsų plote 65 proc. sudarys vasariniai (prikuliant apie 3 t/ha sėklų) ir 35 proc. žieminiai rapsai. Pastaraisiais metais šalyje auginama per 100 tūkst. ha rapsų. Iki 2011 m. jų plotus prognozuojama padidinti daugiau kaip 2 kartus, nes sparčiai didėja rapsų paklausa biokurui.

Nuėmimo technologijos

Rapsų sėklų derlių sunku nuimti todėl, kad jos bręsta netolygiai, subrendusios ankštaros, kaip ir kitų kryžmažiedžių augalų, lengvai atsidaro ir sėklos išbyra. Kai rapsų pjūtis suvėlinama, kai netinkamai parenkamos mašinos, kai bloga jų techninė būklė ar darbinės technikos dalys prastai sureguliuotos, sėklų nuostoliai sudaro iki 10–20 proc. viso biologinio rapsų sėklų derliaus.

Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms rapsų derlių racionaliausia nuimti tiesioginio kombainavimo būdu. Tada sėklų nuostoliai ir energetinės sąnaudos yra mažiausios, palyginti su kitais būdais. Taikant tiesioginio kombainavimo technologiją, pjaunama tuomet, kai pagrindinis stiebas esti geltonai žalias, ankštaros geltonos, lapų nėra, sėklos viršutinėse ankštarose tamsiai rudos arba juodos, apatinėse – rudos, o sėklų drėgnis – apie 20 proc. Paprastai rapsų pasėlis tokią brandą pasiekia praėjus 40–50 dienų po žydėjimo.

Kai rapsai bręsta nevienodai arba pasėlyje daug žaliosios masės, galima taikyti ir atskirtinį derliaus nuėmimo būdą. Jis sumažina sėklų džiovinimo išlaidas, tačiau neišvengiamai padidina derliaus nuėmimo nuostolius, ypač pasitaikius lietingam orui. Pjaunant atskirtiniu būdu, rapsai į pradalges guldomi tuomet, kai lapai nukrinta, apatinės ankštaros ant pagrindinio stiebo pasidaro auksiškai geltonos, o sėklos jose – tamsiai rudos. Sėklų drėgnis tuo metu būna apie 30–40 proc. Kad pradalgės geriau džiūtų, paliekama kuo aukštesnė ražiena. Priklausomai nuo oro sąlygų, po 5–10 dienų, kai rapsų sėklų drėgnis sumažėja iki 17–20 proc., pradalgės renkamos juostiniais-transporteriniais arba būgniniais rinktuvais ir kuliamos kombainais.

Atskirtiniam rapsų sėklų nuėmimo būdui plisti trukdo tai, kad stokojama javapjovių ŽRB-4,2 I I, ŽSK-4AM, ŽVN-6A, agreguojamų su kombainais SK-5, Jenisiej ir įvairiomis jų modifikacijomis. Tačiau šalyje yra ir savaeigių javapjovių (kartais naudotų). Sumanūs žemdirbiai (pavyzdžiui, Joniškio rajone) jas panaudoja ir rapsams į pradalges pjauti. Išdžiūvusioms pradalgėms rinkti stokojama ir rinktuvų. Tam kartais naudojami tie patys kombainai su pjovimo aparatais (bet būtinai turi būti palikta aukšta ražiena) arba pradalgės renkamos su juostiniais-transporteriniais kombainų Don-1500 rinktuvais.

Jeigu metai drėgnesni ir rapsų sėklos netolygiai bręsta arba pasėlyje daug piktžolių, rapsus reikėtų desikuoti. Tam dažniausiai naudojamas raundapas, reglonas, reglonas-super. Desikanto norma 3–5 l/ ha. Desikuotus rapsus paprastai galima pradėti kulti 6–10 dienų anksčiau negu nedesikuotus. Tačiau bet kokių pasėlių desikacija – tai ir papildomos išlaidos, be to, teršiama aplinka.

Pagrindinės mašinos rapsų derliui nuimti – visų modifikacijų javų kombainai. Geriausia rapsus pjauti kombainais, turinčiais šiaudų smulkintuvus su skleistuvais. Tuomet iš karto sudorojami ir šiaudai.

Dvibūgninių javų kombainų (Jenisiej ir kitų) rapsams pjauti nepatartina naudoti, nes jie labiau susmulkina šiaudus, kurių dalis patenka ir į kombaino bunkerį. Be to, labiau pažeidžiamos ir sėklos. Būtina sąlyga rapsų pjūtyje – negalima taikyti vis labiau gamyboje plintančios nušukavimo-kūlimo technologijos.

Rapsų sėklos smulkios ir labai birios, todėl daug jų gali išbyrėti pro kombaino nesandarumus. Sėklų išbyrėjimo vietoms nustatyti po kombainu reikia patiesti brezentą ir kurį laiką dirbti kaip su stacionaria mašina. Aptiktus plyšius būtina hermetizuoti. Ypatingą dėmesį reikia skirti pjaunamosios sujungimo su nuožulniąja kamera, kūlimo aparato dangčio, kūlimo aparato tarpų tikrinimo skydelių, grūdų ir varpų elevatorių dangtelių, grūdų bei varpų sraigių dangčių sandarumui. Sandarumas labai svarbus ir transporto priemonėms, vežančioms iškultus rapsus į sandėliavimo vietas.

Papildomos priemonės

Tai visų pirma kairysis ir dešinysis aktyvieji skirtuvai ir papildomas pjaunamosios skydas (70 cm ilgio), kartais dar vadinamas papildoma pjaunamosios platforma.

Rapsai ant pagrindinio stiebo turi daug šakelių, kurios būna persipynusios, todėl kombainų pasyvūs skirtuvai netinka, jie rauna augalus, nudrasko ankštaras, kurios nubyra ant dirvos ir taip patiriami dideli rapsų sėklų nuostoliai. Aktyvūs skirtuvai būna su mechanine, hidrauline (jos patikimesnės) ir elektrine pavaromis. Pastaroji yra mažiau patikima, o kartais net pavojinga priešgaisriniu požiūriu (dėl trumpo sujungimo gali užsidegti). Rapsams nuimti reikalingas ne tik dešinysis, bet ir kairysis skirtuvas (apipjaunant lauką arba jį suskirstant į užuoganas).

Daugelyje įvairių firmų gaminamų kombainų atstumas nuo pjovimo aparato iki sraigės yra nedidelis. Taigi rapsams nuimti jis yra per mažas, todėl sėklos nubyra ant ražienos, nepatekusios į kūlimo aparatą. Tam ir reikalingi papildomi iki 70 cm ilgio skydai. Švedijos, Vokietijos ir kitų valstybių tyrėjai tai įrodė moksliniais tyrimais.

Apskaičiuoti nuostoliai, vertinant pagal mūsų šalyje išauginamą rapsų derlių, sudarytų apie pusę viso biologinio sėklų derliaus. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institute atlikti tyrimai, nuimant rapsus kombainu SK-5 ir naudojant vien tik dešinįjį aktyvųjį skirtuvą (su elektrine pavara) ir eksperimentiniu 70 cm papildomu stalu, irgi patvirtino šių papildomų priemonių efektyvumą: rapsų sėklų nuostoliai (palyginti su serijinės gamybos kombaino SK-5 pjaunamąja) sumažėjo 2,9 karto.

Minėtus kombainų priedus gamina Lenkijos firma „Rolmako“, Vokietijos kompanija „Zürn“ (prietaisas Profi), Austrijos firma „Biso“. Šie prietaisai tinka New Holland, John Deere, Claas ir kitiems Vakarų šalių gamybos kombainams. Juos pirkdami rapsų augintojai turėtų papildomai įsigyti ir specialią pjaunamąją rapsams. Jų kaina ypač priklauso nuo prietaiso darbinio pločio. Viena iš naujovių – austrų firmos „Biso“ universali pjaunamoji VX 550 Crop Ranger, montuojama vietoje standartinės kombaino pjaunamosios. Ji turi lenktuvus, pjovimo aparatą, du aktyviuosius skirtuvus ir svarbiausia – reguliuojamą (išstumiamą) nuo 0,1 iki 70 cm papildomą skydą atstumui nuo dalgio iki sraigės keisti. Dėl to galima nuimti bet kokių žemės ūkio augalų derlių.

Yra ir daugiau priemonių nuostoliams mažinti. Jas paprasta išvardyti: tai ir kombaino techninė būklė, kombainininko įgūdžiai, darbų organizavimas, kombaino pagrindinių darbinių dalių – pobūgnių, sietų, kratomosios lentos, kratiklių – švara. Nuimant rapsus, dulkės, pelai prilimpa prie mechanizmų ir pablogina jų darbą (separaciją). Ypač blogai, kai aplimpa ar net užanka valomosios viršutinis sietas, tada daug rapsų sėklų išbyra su pelais ant ražienos. Darbinių dalių švarą patartina tikrinti net keletą kartų per darbo dieną. Siekiant sumažinti nuostolius, ypač svarbu tinkamai reguliuoti pagrindines kombaino darbines dalis: lenktuvus, kūlimo aparatą, valomąją, sietus.

Esant tokiai gausiai kombainų tipų ir modelių įvairovei, konkrečius reguliavimo parametrus pateikti skaičiais būtų sudėtinga, todėl pirmiausia reikia vadovautis prie kombaino pridedama eksploatacijos instrukcija. Nuimant rapsus, kombainų darbinis greitis turėtų būti 4–5 km/val. Darbinės dalys reguliuojamos pagal meteorologines sąlygas, pasėlių būk­lę, kombaino technines galimybes.

***

Nustatyta, kad kuo aukštesnė ražiena, tuo mažesni nuostoliai (remiantis 10 metų Giulcovo tyrimų rezultatais). Nuimant rapsus, aukštą ražieną galima palikti tik nepagulusiuose, aukštaūgiuose (paprastai žieminiuose) pasėliuose