Kinijoje auginama 7 milijonai hektarų rapsų, kasmet prikuliama apie 11 milijonų tonų jų sėklų. Pagal užimamą plotą rapsai yra penktas augalas šalyje po ryžių, sojų, medvilnės ir žemės riešutų. Kinijos rapsų plotai ir sėklų gamybos apimtys yra didžiausi pasaulyje.

Rapsai auginami beveik visoje Kinijos teritorijoje, tačiau didžiausi žieminių rapsų plotai plyti ir geriausi derliai gaunami didžiausios Kinijoje Yangtze upės baseino apylinkėse. Čia sukoncentruota 85 proc. visos šalies rapsų ploto. 1,2 milijono hektarų rapsų auginama Hubei provincijos apylinkėse. Kinijoje visai nėra rapsų žiemojimo rizikos, kadangi vidutinė oro temperatūra sausio-vasario mėnesiais šiame regione yra 12–16o C, taigi rapsai po truputį vegetuoja per visą žiemą.

Aliejinių augalų tyrimų institutas ir Huazhong žemės ūkio universitetas – pagrindiniai ir svarbiausi rapsų tyrimų cent­rai Kinijoje, o svarbiausios jų tyrimų sritys – genetika ir selekcija. Kinijoje auginamos išimtinai tik šioje šalyje sukurtos rapsų veislės. Tarp veislių net 70 proc. sudaro hibridai. Artimiausi selekcininkų tikslai – sukurti hibridus, kurių sėklų aliejingumas siektų 54 proc., o augalai būtų atsparūs ligoms, ypač sklerotiniam (baltajam) puviniui (Sclerotinia scleratiorum).

Hubei provincijoje dirvos yra labai derlingos. Šiltas ir drėgnas klimatas rudens-žiemos-pavasario laikotarpiu yra itin palankus žieminiams rapsams auginti (vasarinių rapsų čia neauginama). Kadangi daug rapsų auginama sėjomainoje su ryžiais, nemažai dėmesio skiriama laukų drenavimui. Visa perteklinė drėgmė yra surenkama į tarplysvius ir griovelius lauko pakraščiuose, todėl auginamų žieminių rapsų plotai išdėstyti netaisyklingai ir yra labai maži.

Kinijoje paplitę du rapsų auginimo būdai: tiesioginė sėja ir sodinimas daigais. Tiesiogiai sėjama rugsėjo pabaigoje iki spalio vidurio ar net iki spalio pabaigos. Pietiniuose Yangtze upės baseino regionuose sėjama dar vėliau – lapkričio mėnesį. Sodinant daigais, rapsai sėjami daigynuose rugsėjį ir rankomis (kaip mes sodiname kopūstų daigus) persodinami į laukus spalio antroje pusėje. Žieminių rapsų derlius yra kuliamas kitų metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje. Vidutinis rapsų derlingumas Kinijoje yra apie 1,65 t/ha. Hubei provincijoje 2004 metais buvo gautas rekordinis žieminių rapsų derlius – 1,98 t/ha.

Žieminiai rapsai auginami sėjomainoje su ryžiais, medvilne (rapsai šiuo atveju sodinami daigais, įterpiant tarp medvilnės augalų), su žemės riešutais ir soja. Trąšos atiduodamos pagrindinio tręšimo metu, prieš sėją ar daigų sodinimą. Tręšiama azotu, fosforu, kaliu ir boru. Labiausiai išplitę kenkėjai yra amarai, o pagrindinė grybinė liga – sklerotinis (baltasis) puvinys. Rudenį pasitaiko sausų periodų, o pavasarį besitęsiantys lietūs ir aukšta oro temperatūra brendimo metu mažina sėklų derlių ir blogina kokybę.

Nuėmus ryžių derlių, rapsai tiesiogiai sėjami į lysves spalio antroje pusėje rankiniu būdu arba rankine sėjamąja (4 kg/ha rapsų sėklų). Lapų vystymosi tarpsniu (BBCH 15), kai augalai turi penkis lapus, pasėlis rankiniu būdu išretinamas, paliekant 300 tūkst. augalų viename hektare (30 augalų 1 m2). Tokio tankumo pasėlis, tenykščių specialistų nuomone, leidžia gauti apie 2 t/ha sėklų derliaus.

Kitas būdas – rapsus sodinti daigais. Rapsai sėjami į daigynus rugsėjo pradžioje, o nuėmus ryžių derlių, spalio pirmoje pusėje, sodinami į lysves. Paprastai išsodinama 100 tūkst. daigų į hektarą (10 augalų 1 m2) ir iš tokio pasėlio gaunama apie 2,25 t/ha sėklų derliaus.

Daigais rapsus galima sodinti ir į medvilnės pasėlį. Tuomet rapsai sėjami į daigynus rugsėjo pradžioje, o spalio antroje pusėje daigai persodinami į medvilnės laukus tarp medvilnės augalų. Paprastai medvilnės augalai auginami 1 m pločio tarpueiliais. Į šiuos tarpueilius pasodinama po 3 rapsų eilutes. Medvilnės lauke išsodinama 90 tūkst. daigų viename hektare (9 augalai 1 m2). Medvilnės derlius nuimamas gruodžio mėnesio pradžioje, tuo metu rapsai jau turi 10–12 lapų. Teigiama, kad nei medvilnė rapsams, nei rapsai medvilnei neturi jokios neigiamos įtakos vienas kito derlingumui. Auginant šiuo būdu, gaunamas apie 2,4 t/ha rapsų sėklų derlius.

Rapsus tiesiogiai sėjant į medvilnės pasėlį, spalio antroje pusėje į medvilnės pasėlio 1 m pločio tarpueilius pasėjama po 3 eilutes žieminių rapsų. Paprastai sunaudojama 3,5 kg/ha sėklos. Penkių lapelių tarpsniu (BBCH 15) augalai rankiniu būdu išretinami, paliekant 230 tūkst. daigų hektare (23 augalai 1 m2). Iš tokio pasėlio gaunama apie 2,1 t/ha rapsų sėklų derliaus. Nuėmus medvilnės derlių gruodžio pradžioje, lieka augti rapsai.  

Kinijoje populiaru rapsus vartoti kaip daržovę. Plačiai naudojamas rapsų auginimo būdas – „sėti vieną kartą – nuimti derlių du kartus“. Rapsai sėjami rugsėjo pradžioje. Kitų metų vasario mėnesį, kai rapsų augalai yra 25–30 cm aukščio (butonizacijos tarpsnio pradžioje), rapsų ūgliai nupjaunami, paliekant 5 cm aukščio stiebus. Iš hektaro surenkama 4,5 t rapsų ūglių derlius. Apkepinti aliejuje ūgliai yra puikus garnyras prie įvairių mėsos patiekalų (teko ragauti ir įsitikinti). Likę nupjauti rapsai išleidžia naujus šoninius ūglius ir užauga apie 2,17 t/ha rapsų sėklų, kurios subręsta vėliau, negu auginant tik vienam (sėklų) derliui gauti.

Tuo metu, kai lankėmės Kinijoje, visi rapsų laukai žydėjo. Pasėliai atrodė vešlūs, mūsų akimis – net šiek tiek per vešlūs. Nors rapsų auginama labai daug, tačiau iš 11 mln. tonų rapsų sėklų išspausto aliejaus nepakanka – kinai patenkina tik apie 50 proc. šalies aliejaus poreikio, todėl daug šio produkto importuoja.

***

Šių metų kovo pabaigoje Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai dalyvavo 12-jame tarptautiniame rapsų kongrese „Tausojanti plėtra kryžmažiedinių aliejinių augalų auginime“, kuris vyko Kinijoje, Hubei provincijos sostinėje Wuhan. Šis miestas yra rytinėje Kinijos dalyje Yangtze ir Hanshui Han upių santakoje.

Kongrese dalyvavo daugiau kaip 800 mokslininkų iš Europos, Azijos, Afrikos, Australijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. Gausiausios mokslininkų delegacijos atvyko iš Vokietijos, ­Kanados, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Indijos ir, aišku, ­pačios Kinijos.

Kongreso metu buvo pristatyti daugiau kaip 700 mokslinių tyrimų rezultatai ir pasiekimai rapsų genetikos ir selekcijos (171 pranešimas), biotechnologijos (145), agronomijos (153), apsaugos (124), kokybės ir perdirbimo (111) srityse. Kitas, 13-asis, tarptautinis rapsų kongresas įvyks 2011 metais Čekijos sostinėje Prahoje.

***

Žemė Kinijoje yra kolektyvinė nuosavybė, o valstiečiams yra suteikta teisė naudoti žemę šeimomis. Skiriama po 0,7 ha žemės kiekvienam šeimos nariui. Kiekviena šeima gauna žemės sklypą ilgalaikiam naudojimui, valstiečiams suteikta teisė auginti pelningiausius žemės ūkio augalus.

Valstiečių šeimose paprastai auga 1–2 vaikai. Nors valstybė laikosi „vieno vaiko“ politikos, kaime leidžiama turėti daugiau vaikų, kadangi žemės ūkis paremtas rankų darbu ir darbo jėgos reikia. Kaimo šeimose laukiami tik berniukai, galintys ateityje pagelbėti tėvams žemės ūkio darbuose.