03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/06
Primilžio rekordai be subalansuoto šėrimo nepasiekiami
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Daugėjant produktyvių veislių karvių skaičiui ir gerėjant gyvulių šėrimui, gerėja ir statistiniai karvių primilžio rodikliai. Nors kasmet pieningumas kyla, tačiau nuo Vakarų Europos valstybių karvių produktyvumo vidurkio (7–8 tūkst. kg) Lietuvos pieno ūkių rezultatai gerokai atsilieka. Šėrimo specialistų teigimu, užsienietiški rekordai pasiekiami subalansavus šėrimo racionus.

Šėrimo svarbą akcentuoja ir veterinarijos gydytojai. „Užsienietiškos genetikos gyvuliai reiklesni šėrimo ir laikymo sąlygoms. Kai kurie ūkininkai šeria kitų šalių veislių karves lietuviškai, t. y. nebalansuotais racionais, ir tikisi nelietuviškų primilžių. Dėl šėrimo klaidų prastėja ne tik produktyvumas, bet ir daugėja ligų, sutrinka karvių reprodukcijos funkcijos“, – sako veterinarijos gydytoja Rasa Bitaitienė. Jos teigimu, dažnas karvių augintojas nepaiso specialistų bei konsultantų patarimų ir dėl to patiria didelių nuostolių.

Kaip subalansuoti racionus ir taip išvengti ligų bei padidinti primilžius, ūkininkams pataria ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių specialistai. Pašarų priedais prekiaujanti bendrovė „KEMP ir partneriai“, konsultuodama ūkininkus, pasitelkia Anglijos biochemiko Brajeno Vernono (Brian Vernon) žinias. Jo teigimu, karvių organizmas dėl virškinimo sistemos ypatumų yra labai sudėtingas, tačiau jį perprasti nėra sunku. „Bene labiausiai produktyvumas priklauso nuo to, kiek karvė suėda pašaro sausųjų medžiagų (SM). Kuo mažesnio svorio gyvulys, tuo mažiau sausųjų medžiagų jis suėda. Pavyzdžiui, 600 kg sverianti ir 30 kg pieno per dieną duodanti karvė daugiausia gali suėsti 18–18,5 kg SM per dieną“, – sako B. Vernonas. Jei karvės, ypač pirmaveršės, negauna reikiamo kiekio SM, per pirmąsias 100 laktacijos dienų netenka daug svorio, nes naudoja organizme sukauptų maisto medžiagų rezervus.

Sausųjų medžiagų kiekis skirtinguose pašaruose yra skirtingas. Remiantis pernai Lietuvoje atliktais tyrimų rezultatais, žolėje buvo 180–200, silose – apie 350 SM g/kg. Taigi 1 kg siloso atitinka apie 2 kg žolės. Svarbu ir tai, kiek pašaruose yra fermentuojamos ląstelienos. Jaunoje žolėje jos labai mažai, dėl to labai sumažėja prieskrandžio pH, ir išgintos į ganyklas karvės suviduriuoja. Užsienio specialisto teigimu, tokių bėdų nepasitaikytų, jei karvės per dieną gautų bent 1 kg džiovintų cukrinių runkelių griežinių. „Jie pagerina didžiojo prieskrandžio veiklą, subalansuoja prieskrandžio pH reakciją, dėl to karvės nesuserga acidoze“, – aiškina B. Vernonas. Optimalus prieskrandžio pH yra 5,8–6.

Pasak jo, pašarų kokybę bei primilžius lemia ir prieskrandžiuose skylančių bei neskylančių baltymų kiekis. Pagal pernai tirtų pašarų analizes, silose nustatyta 86 proc., žolėje – 91 proc. prieskrandyje skylančių baltymų. „Kuo pašaruose didesnis prieskrandžiuose skylančių baltymų kiekis, tuo didesnė tikimybė, kad karvės suviduriuos, ypač vasarą. Skylančių prieskrandyje baltymų pertek­liaus karvė nepajėgia pasisavinti, jie skyla į amoniaką ir urėją. Todėl dalį rapsų išspaudų, kuriose minėtų baltymų daug, reikėtų pakeisti sojų išspaudomis arba karves šerti specialiai apdorotomis rapsų išspaudomis, pavyzdžiui Rumirap, kuriose prieskrandžiuose neskylančių baltymų kiekis padidintas iki 94 proc.“, – teigia B. Vernonas. Minėtų išspaudų užtrūkusioms karvėms prieš veršiavimąsi reikėtų duoti 200–500, apsiveršiavusioms – 400–2 000 g per dieną.

Nemažą įtaką karvių reprodukcijai ir produktyvumui daro riebalų priedai. „Riebalai – energijos šaltinis, tačiau svarbu, kokia jų sudėtis ir iš kokių žaliavų riebalų priedai pagaminti. Gyvuliai geriau pasisavina skystus riebalus – aliejų“, – akcentuoja B. Vernonas. Ypač reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek energijos su pašarais gauna ką tik apsiveršiavusios karvės, kurių apetitas būna sumažėjęs. Užsienio specialisto teigimu, pasitaiko, kad aliejaus priedai būna neefektyvūs. Pasak jo, taip atsitinka dėl to, kad karvės jų nepasisavina, t. y. tai priklauso nuo to, kokioje virškinimo trakto dalyje riebalai yra skaidomi. Geriausiai organizmas juos pasisavina, jei riebalai skyla šliuže, tačiau dažniausiai jie pradedami virškinti didžiajame prieskrandyje. „Kad riebalai pasiektų šliužą, jie turi būti apsaugoti nuo skaidymo. Vienas iš tokių riebalų priedų Megalac yra pagamintas iš palmių aliejaus ir apsaugotas nuo skilimo prieskrandyje kalciu“, – teigia B. Vernonas.

Specialistas rekomenduoja karvei per dieną skirti nuo 0,3 iki 1 kg Megalac, tačiau pabrėžia, kad priedo negalima duoti gryno, t. y. nesumaišyto su kitais pašarais. B. Vernono tvirtinimu, Megalac efektyvumas įrodytas bandymais. Jei užtrūkusios karvės 3 paskutines užtrūkimo savaites per dieną gauna 150–200, o melžiamos 400–700 g priedo per dieną, primilžiai ankstyvojoje laktacijoje padidėja 2,8–5,1, o vėliau – 1,7–4,4 kg per dieną. „Investicijos į šėrimo kokybę sugrįžta santykiu 1:2, t. y. kiekvienas investuotas litas duoda 2 litus pelno“, – tikina B. Vernonas.