03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/06
Paramos smulkiam verslui kaime naujovės
  • Jurgita STAKĖNIENĖ, ŽŪM
  • Mano ūkis

Diegdami inovacijas, taikydami pažangias ūkininkavimo technologijas, žemdirbiai ne tik gerina produkcijos kokybę, didina žemės ūkio konkurencingumą, gausina savo pajamas, bet ir tausoja aplinką, tvarko kraštovaizdį, saugo kultūros paveldą. Žvelgiant į 2013 metus, kai vykstant globalizacijai bus atvertos rinkos, žemės ūkio augimas nėra toks spartus, kad visi ūkininkaujantieji išliktų žemės ūkyje ir atlaikytų labai išaugsiančią konkurenciją.

Todėl Europos Sąjungos 2007–2013 metų finansinę paramą kaimo plėtrai reglamentuojančiuose teisės aktuose ypač didelis dėmesys skiriamas žemės ūkiui alternatyviai veiklai, kaip pagrindinei galimybei sukurti naujas darbo vietas kaimo vietovėse, užtikrinti pakankamas kaimo gyventojų pajamas, sumažinti jų priklausomybę nuo žemės ūkio ir tokiu būdu pagerinti gyvenimo kokybę kaime, padaryti kaimą patrauklų gyventi ir dirbti.

Žmonių gyvenimo, buities bei socialinių poreikių tenkinimo sąlygos visose kaimo regionuose turėtų būti panašios. Todėl vis didesnis dėmesys turi būti skiriamas gyvenimo kokybei kaime suvienodinti. Mūsų krašte ypatingas dėmesys turi būti skiriamas regionų su nepalankiomis ūkininkauti vietovėmis vystymuisi.

Jau SAPARD programoje buvo numatyta parama kaimo turizmo plėtrai, o Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonėje Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas be paramos kaimo turizmui buvo išskirta dar viena veikla, skirta alternatyvios žemės ūkiui veiklos plėtrai.

Pastarosiomis finansinėmis priemonėmis sėkmingai buvo pasinaudota, todėl gera patirtis tęsiama toliau. Su Europos Komisija derinamoje Lietuvos 2007–2013 metų kaimo plėtros programoje (toliau – Programa) alternatyviai veiklai, gyvenimo kokybei kaime kelti yra skirta atskira kryptis Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas. Finansinis 2007–2013 metų vokas yra gana solidus – jame 18,6 proc. visos programos lėšų, arba 1,45 mlrd. Lt. Nors, palyginti su kitomis Programos kryptimis, trečiojoje priemonių yra mažiau, tačiau jomis pasinaudoti gali beveik kiekvienas ūkininkas ar kaimo gyventojas.

Galimybės mikroįmonėms

Visų pirma paminėtina priemonė Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, kurios tikslas – gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, didinant užimtumą ir remiant žemės ūkio veiklos įvairinimą, paslaugų ir ne žemės ūkio veiklos sektorių plėtrą. Žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys bus skatinami persiorientuoti į ne žemės ūkio veiklas ar susikurti papildomų pajamų šaltinį. Parama bus teikiama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, tačiau taip pat planuojantiems imtis alternatyvaus verslo ar jau juo besiverčiantiems. Taigi paramos gavėju galės būti ūkininkas arba mikroįmonė (mikroįmonė – savarankiška įmonė, turinti ne daugiau kaip 10 samdomų darbuotojų, kurios metinė apyvarta ir metinis balansas neviršija 2 mln. EUR), paraiškos pateikimo metu užsiimanti žemės ūkio veikla.

Parama skiriama visų rūšių alternatyviai žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse vykdyti, išskyrus prekybai, žemės ūkio ir maisto ūkio produktų gamybai ir licencijuojamai veiklai. Žemės ūkio ministerija pasilieka teisę nustatyti baigtinį remiamų veiklų sąrašą.

Projektai turės būti vykdomi kaimo vietovėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip 6 000 gyventojų, ir – kas labai svarbu – ­atitikti ekonominio gyvybingumo kriterijus. Žinoma, tai ne vienintelės sąlygos, kurias turės atitikti ketinantieji gauti paramą. Kaip ir pagal kitas Programos priemones besikreipiantys asmenys, jie turės tvarkyti buhalterinę apskaitą, būti atsiskaitę su SODRA, mokesčių inspekcija ir pan. Ketinantieji statyti iki paramos sutarties pasirašymo turės gauti statybos leidimą ir kitus dokumentus iš įvairių institucijų, priklausomai nuo planuojamos veiklos, tačiau visų pirma – parengti verslo planą pagal ŽŪM nustatytą tvarką.

Ką gi bus galima įsigyti pagal šią priemonę? Visų pirma, – naują techniką ir įrangą (įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą), skirtą projekto reikmėms, statyti ar rekonstruoti gamybinius pastatus, statinius, sukurti reikiamą verslo infrastruktūrą, pvz., apšvietimą, privažiavimą, kanalizacijos sistemas ir pan. Taip pat bus kompensuojamos vadinamosios bendrosios išlaidos (verslo plano parengimas, konsultacijos jo įgyvendinimo klausimais, architektų paslaugos, patentų, licencijų įsigijimas ir pan.) bei projekto viešinimo išlaidos, kadangi ES itin didelį dėmesį skiria paramos viešinimui ir projektų vykdytojai yra įpareigojami paskelbti plačiajai visuomenei apie gautą paramą.

Šios ir kitų priemonių įgyvendinimas paremtas projekto vykdytojo patirtų investicijų kompensavimu, t. y. pirma įsigyjama technika ar pastatomi statiniai, o tada jie nustatyta tvarka kompensuojami 50 proc. Maksimali paramos suma vienam projektui – 200 tūkst. EUR.

Naujų įmonių steigimo skatinimas

Kita ateities kaimo plėtrai svarbi priemonė – Parama verslo kūrimui ir plėtrai. Nuo prieš tai aptartos ji skiriasi tik tuo, kad pagal ją galės kreiptis besikuriančios ir veikiančios pelno siekiančios mikroįmonės, bet tik tos, kurios neužsiima ir neketina verstis žemės ūkio veikla. Taigi parama bus teikiama naujų įmonių steigimuisi. Šios priemonės tikslas – remti mikroįmonių kūrimąsi ir plėtrą, skatinant įvairią ne žemės ūkio veiklą, o parama bus teikiama naujoms darbo vietoms sukurti ir gerinti gyvenimo kokybę kaime. Priemonę galima išskirti į dvi veiklos sritis:  paslaugų žemės ūkiui teikimas ir kita ne žemės ir ne miškų ūkio veikla bei ne savo ūkyje užaugintų/pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir paruošimas realizacijai. ŽŪM gali nustatyti baigtinį remiamų veik­los rūšių sąrašą.

Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas toks pat, kaip ir pagal priemonę Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos. Analogiški ir tinkamumo gauti paramą kriterijai, tačiau yra ir skirtumų. Atkreiptinas dėmesys į reikalavimą, kad ne mažiau kaip vienas mikroįmonės darbuotojas turi būti reikiamos kvalifikacijos arba iki paramos sutarties pasirašymo dienos suspėjęs išklausyti mokymo programą ir jau galįs  pateikti tai patvirtinantį sertifikatą. Kadangi priemonė skirta sukurti naujas darbo vietas kaime, ne mažiau kaip 50 proc. mikroįmonės darbuotojų turės būti nuolatiniai kaimo gyventojai. Ketinantieji užsiimti ne savo ūkyje užaugintų/pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir paruošimu realizacijai, turi atkreipti dėmesį, kad parama gali būti teikiama tik Sutarties I priede nurodytų produktų perdirbimui.

Pirmenybė teikiama: pareiškėjui, kuris nėra gavęs ES investicinės paramos; projektas įgyvendinamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje; prašoma paramos veiklai, kuri atitinka vietos plėtros strategiją; projektas, kurio vidinė grąžos norma yra didesnė.

Ketinantiems teikti paslaugas žemės ūkiui – paramos intensyvumas 50 proc., o ketinantiems užsiimti ne savo ūkyje užaugintų/pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir paruošimu realizacijai – 40 proc. Maksimali paramos suma projektui – 200 tūkst. EUR.

Turizmo paslaugų plėtra

Visiems gerai žinoma priemonė Kaimo turizmo veiklos skatinimas turėtų prisidėti gerinant gyvenimo kokybę ir didinant užimtumą kaime, plėtojant kaimo turizmą, kuris didina gyventojų užimtumą ir sukuria papildomų pajamų šaltinį. Jau praėjusiais finansiniais laikotarpiais priemonės populiarumas pastebimai išaugo. Atsižvelgiant į tai, 2007–2013 m. didelį dėmesį numatoma skirti kaimo turizmo paslaugų kokybei, įvairovei didinti, inovacijoms kaimo turizmo versle diegti. Didinant kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti tradicines žemės ūkio veiklos rūšis su paslaugomis turistams, pvz., ūkyje pagamintų šviežių ir sveikų maisto produktų tiekimas poilsiautojams, laisvalaikio paslaugos (vandens sportas, jodinėjimas arkliais, įvadinis kursas į tradicinę žemdirbystę ir t. t.). Taip kaimo gyventojai galėtų užsitikrinti ilgalaikį darbą ir papildomas pajamas. Atsižvelgiant į išaugusį poilsio kaime populiarumą ir siekiant rekreacinių paslaugų kaime įvairovės, parama taip pat bus teikiama trumpalaikėms poilsio ir (ar) nakvynės vietoms kaime, t .y. stovyklavietėms, įkurti. Siekiant, kad priemonė prisidėtų ir prie kultūros paveldo puoselėjimo, bus skatinami projektai, puoselėjantys lietuviškąsias tradicijas, kuriant naujas kaimo turizmo sodybas, amatų kiemus ir panašiai.

Parama turizmui plėtoti bus teikiama fiziniams asmenims, t. y. ūkininkams ar kaimo gyventojams (kaip nustatyta Turizmo įstatyme), pagal kelias veiklos sritis: kaimo turizmo veiklos skatinimas, stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra.

Tinkamos finansuoti išlaidos galėtų būti nedidelio masto infrastruktūros kūrimas (informaciniai stendai, turistinių vietų nuorodos, kt.); rekreacinės infrastruktūros kūrimas (stovyklavietės, prieiga prie gamtos objektų, pvz., pakrančių sutvarkymas, įrengimas, nedidelio masto apgyvendinimo paslaugos, kt.); kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodara, plėtra (interneto svetainės sukūrimas); nauja technika, technologiniai įrengimai, įranga, įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą, skirta projekto reikmėms, bei bendrosios ir projekto viešinimo išlaidos.  Kaimo turizmo sodyboje, be to, dar galėtų būti vykdoma pastatų/statinių statyba ar rekonstrukcija, o stovyklavietėse vykdomi jų įkūrimo ar plėtros projektai.

Steigiant kaimo turizmo sodybą, svarbu atkreipti dėmesį, kad jos plotas būtų ne mažesnis kaip 700 arų ir kad atstumas nuo naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos iki magistralinių kelių Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys, Saločiai–Kalvarija, būtų ne mažesnis kaip 0,5 km. Kiti reikalavimai gauti paramą yra analogiški aukščiau aptartoms priemonėms bei nustatyti Lietuvos turizmo įstatyme, taip pat ir kaimo vietovės apibrėžtis – kaimo gyvenamojoje vietovėje, miestelyje arba  mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų.

Kaip ir visose priemonėse, prioritetas bus teikiamas negavusiems ES investicinės paramos. Kiti prioritetai būtų:  projektas, įgyvendinamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje; pareiškėjas ne mažiau kaip 2 metus iki paraiškos pateikimo vykdantis ekonominę ir/ar profesinę veiklą kaime;  projektą įgyvendina ūkininkas iki 40 metų amžiaus; prašoma paramos veiklai, kuri atitinka vietos plėtros strategiją; kuriama tradicinė sodyba; diegiama inovacija; projektas įgyvendinamas šalia turizmo maršrutų; projektas, kurio vidinė grąžos norma yra didesnė.

Paramos intensyvumas – 50 proc., tik maksimali paramos suma kaimo turizmui – 200 tūkst. EUR, o stovyklaviečių įkūrimui – 40 tūkst. EUR. Jei projektas apima abi veiklas, maksimali parama – 200 tūkst. EUR.

Aptartos kaimo plėtros priemonės yra puiki galimybė susikurti sau ir savo šeimai pakankamą pragyvenimo lygį.

***

Atrenkant pretendentus paramai gauti, prioritetas visų pirma bus teikiamas ES investicinės paramos dar negavusiems. Jei norinčiųjų gauti paramą bus daugiau, projektai bus atrenkami pagal šiuos prioritetus: pareiškėja yra moteris; projektas įgyvendinamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje; prašoma paramos veiklai, kuri atitinka vietos plėtros strategiją; pareiškėjas yra ne mažiau kaip 2 pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo kaime gyvenantis ir veikiantis fizinis ar juridinis (mikro­įmonė) asmuo; projektas, kurio vidinė grąžos norma yra didesnė.