Pastaraisiais metais pavasarį dažnai vyrauja sausi orai, o javapjūtės metu gausiai lyja. Drėgnas klimatas trukdo ne tik javapjūtės darbams, bet ir prastina derliaus kokybę. Kad būtų išvengta nuostolių, ūkininkai bando kitas grūdų saugojimo technologijas.

Jau keleri metai derliaus dorojimo sąlygos šalies žemdirbių nedžiugina. 2004 m. rugpjūčio mėn. iškrito 98 mm kritulių. Vien tik trečiajį mėnesio dešimtadienį iškrito 57,2 mm, todėl javapjūtė užsitęsė iki rugsėjo mėn. vidurio. 2005 m. labai lietingas buvo rugpjūčio pirmasis dešimtadienis – iškrito net 128,4 mm kritulių. Dėl to javai buvo pradėti pjauti tik rugpjūčio viduryje.

Tais metais ūkininkai nepatyrė didesnių nuostolių, nes antroje mėnesio pusėje vyravo sausi orai. Praėjusių metų rugpjūtis buvo ypač lietingas. Iškrito net 165,5 mm kritulių. Tai dvigubai daugiau, palyginti su daugiamečiais duomenimis. Į sandėlius buvo atvežti nuo 18 iki 22 proc. drėgnio grūdai. Dalis derliaus liko laukuose.

Visuotinas klimato atšilimas keičia kritulių pasiskirstymą vegetacijos laikotarpiu, tuo pačiu kinta ir javapjūtės strategija bei drėgnų grūdų konservavimo būdai. Ūkyje nepakanka turėti sandėlius su aktyviosios ventiliacijos aruodais, nes dažnai į juos atvežamų grūdų drėgnis viršija 20 proc. Grūdų sandėlio technologinių linijų ir džiovyklų našumas neturi trukdyti kombainų darbui. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, našūs kombainai per darbo valandą prikulia apie 28 t grūdų. Nuimant drėgnus, sugulusius javus, jų našumas sumažėja daugiau kaip trečdaliu. Kol transporto priemonių talpos pakraunamos grūdais ir kol jie nuvežami į sandėlį, grūdų drėgnis dėl drėgnų priemaišų padidėja dar apie 1,5 proc. Labai drėgni grūdai aktyviąja ventiliacija paprastai nedžiovinami. Šiluminėse džiovyklose juos reikia kelis kartus džiovinti.

Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkas dr. Vytautas Steponaitis nurodo, kad grūdų džiovinimo išlaidos kinta nuo 7,3 iki 9,8 Lt·(t·%)-1. Ūkininkas parduodamas supirkėjams tiesiai nuo kombaino atvežtą 1 t grūdų netenka nuo 100 iki 120 Lt, nes supirkėjai iš supirkimo kainos atima grūdų valymo, džiovinimo, saugojimo ir kitas išlaidas. Grūdų gamyba rentabili tik tada, kai iš hektaro prikuliama daugiau kaip 5 t.

Šalyje pašarams suvartojama apie 1 mln. t grūdų. Didžiąją pašarinių grūdų dalį nebūtina džiovinti. Gyvuliai noriau ėda drėgnus sutraiškytus arba sutrupintus grūdus. Taigi dalį labai drėgnų grūdų reikėtų ne džiovinti, o konservuoti. Drėg­ni grūdai gali būti laikomi sveiki, sutraiškyti arba sutrupinti.

Sveikų grūdų konservavimas

LŽŪU mokslininkė dr. Marija Railienė nustatė, kad sveikus nuo 32 iki 37 proc. drėgnio grūdus galima laikyti į juos įterpus nuo 2 iki 2,5 proc. karbamido. Drėgnų grūdų aplinkoje karbamidas hidrolizuojasi, išsiskiria amoniakas, anglies dvideginis ir vanduo. Karbamido hidrolizei reikalingą ureazės fermentą išskiria mikroorganizmai. Amoniakas stabdo pelėsių ir mielių vystymąsi. Reaguodamas su vandeniu grūduose jis sudaro šarminę aplinką, kurioje negali daugintis grybai, pelėsiai ir aerobinės bakterijos. Po penkiolikos parų grūdai būna visiškai nedaigūs.

Konservuoti galima ir mažai valytus grūdus. Karbamidą su grūdais pakankamai gerai sumaišo 3 m ilgio sraigtinis transporteris. Sumaišytų su karbamidu drėgnų grūdų sampilo paviršių reikia uždengti polietileno plėvele, kad neišgaruotų į aplinką amoniako garai. Iš pradžių sampile temperatūra pakyla iki 27o C, bet išsilaiko neilgai. Atrajojančių gyvulių pašarui taip apdorotus grūdus galima naudoti po 8 savaičių. Juose yra apie 4 proc. daugiau žalių proteinų.

Traiškytų arba sutrupintų grūdų konservavimas

Toks grūdų laikymo būdas paplitęs Skandinavijos šalyse. Apie 35 proc. drėg­nio grūdai sutraiškomi ir suberiami į labai sandarų metalinį bokštą arba tranšėją. Tranšėjoje grūdai suspaudžiami ir sandariai uždengiami polietileno plėvele, kuri prispaudžiama svarmenimis.

Pastaruoju metu sutrupinti grūdai konservuojami polietileno žarnose be konservantų arba su jais. Svarbu, kad grūdai būtų 35 proc. drėgnio. Į trupinamus sausesnius grūdus įpurškiama vandens dulksna. Kad sampile greičiau sumažėtų pH ir būtų mažesni sausųjų medžiagų nuostoliai, įterpiama pieno bakterijų. Dr. B. Pieper nustatė, kad į traiškytų miežių toną įterpus 10 l vandens su 1 g pieno bakterijų (pvz., preparato Bio-Sil®), sampile nesusidaro sviesto rūgšties.

Drėgni grūdai konservavimui paruošiami lauke. Kombainas iškultus grūdus iš bunkerio krauna į grūdų trupintuvo bunkerį. Į trupinamus grūdus įterpiamas reikiamas vandens kiekis su bakterijų preparatu, kad masė būtų 35 proc. drėgnio. Grūdų trupiniai vežami į laikymo vietą ir sukraunami į polietileno žarną.

Lietuvoje dalis ūkių jau pradeda drėg­nus grūdus traiškyti ir silosuoti žarnose. Grūdams į žarnas kimšti naudojamos mašinos AG–BAG. Jos per valandą paruošia apie 60 t traiškytų grūdų.

Dr. B. Pieper tyrimais nustatė, kad įterpus preparato Bio-Sil® į kvietrugių trupinius, kurių drėgnis 29,5 proc., per 10 dienų pH sumažėjo iki 4, o kontroliniame traiškytų grūdų sampile pH buvo 5,4 ir po 50 dienų siekė tik 4,8.

Užsienio šalyse dažnai naudojami įvairūs konservantai ir priedai, tačiau mūsų šalies ūkininkai tokio grūdų konservavimo patirties neturi, todėl preparatų naudojimo sistemą reikėtų pagrįsti Lietuvoje atliktais tyrimų rezultatais.

Kukurūzų grūdų konservavimas

Kukurūzai tampa svarbiausiais augalais, nes jų silosas naudojamas ne tik pašarui, bet ir biodujų gamybai. Vertingiausioji kukurūzų dalis yra burbuolės. Jos sudaro nuo 51 iki 58 proc., o grūdai – nuo 39 iki 49 proc. visos masės. Grūduose gausu krakmolo, jų energetinė vertė 9,5 MJ NEL·(kg·s.m.)-1.

Pasaulyje kukurūzai grūdams auginami apie 147 mln. ha plote, prikuliama 689,8 mln. t grūdų. Vidutinis derlius 4,5 t·ha-1, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 8,1 t·ha-1. Europos Sąjungos valstybėse kukurūzai grūdams auginami 6,11 mln. ha plote, vidutinis derlius 8,17 t·ha-1. Lietuvoje auginama apie 2 000 ha kukurūzų grūdams. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ne kiekvienais metais spalio mėnesį kukurūzų grūdai pasiekia kietosios brandos pradžią. Derliaus nuėmimo metu grūdai būna nuo 32 iki 40 proc. drėgnio. Iki 35 proc. drėgnio grūdus verta džiovinti šiluminėmis džiovyklomis. Drėgnesnius reikia silosuoti ir naudoti pašarams arba biodujų gamybai.

Bandomos įvairios drėgnų grūdų gamybos technologijos. Kukurūzų burbuolės nuimamos javų kombainais. Vietoj pjaunamosios tvirtinama burbuolių skabyklė, tarp kūlimo būgno spragilų esantys tarpai uždengiami specialiais skardiniais dangalais, grūdų pobūgnis pakeičiamas labiau akytu (kukurūziniu), viršutinis sietas keičiamas ilgažvyniu, apatinis štampuotu su apvaliomis skylutėmis. Akmenų gaudyklė ir varpų sraigės uždengiamos, sumažinamas šiaudų smulkintuvo sukimosi dažnis, pakeičiama priešpeilių padėtis ir kombaino pagrindinių sistemų technologiniai parametrai.

Vakarų šalyse drėgni kukurūzų grūdai trupinami ir konservuojami polietileno žarnose. Silosavimo metu naudojamas skruzdžių rūgšties konservantas. Lietuvoje geriau taikyti drėgnų kukurūzų grūdų konservavimo technologiją, kuri paplitusi Rytų Vokietijos ūkiuose. Aikštelėje, ­kuri yra netoli tranšėjos, drėgni grūdai (>35 proc.) sutrupinami trupintuvu, kuris pritvirtintas prie savaeigio smulkintuvo, nes grūdams sutrupinti reikalingos didelės galios sąnaudos. Grūdų trupinių dalelės, kurių skersmuo mažesnis negu 2 mm, turi sudaryti daugiau kaip 65 proc. visos masės. Jeigu dalelių skersmuo yra didesnis kaip 2 mm ir trupinių drėgnis viršija 35 proc., reikia naudoti konservantus arba įterpti pieno bakterijų. Grūdų trupiniai paskleidžiami tranšėjoje ir su masyviu traktoriumi suspaudžiami. Traktoriumi važiuojama šlaitu aukštyn ir žemyn. Kiek­vieną kartą spaudžiamas naujas apie 100 mm storio grūdų trupinių sluoksnis. Tranšėja uždengiama dviem polietileno plėvelių sluoksniais. Ant viršaus užtiesiamas tankus tinklas, kuris prispaudžiamas dėvėtomis padangomis.

Kukurūzų grūdų siloso gamybos technologijoje svarbiausioji mašina yra grūdų trupintuvas. Čekijoje gaminamas pervežamas, apie 40 t·h-1 našumo grūdų trupintuvas ROmill S 9000.2-M. Iki 40 proc. drėgnio grūdus sutrupina būgnai. Vienai tonai grūdų sutrupinti suvartojama apie 0,5 l dyzelinių degalų. Trupintuvo darbines dalis suka 88 kW/120 AG traktorius.

Vokietijos firma „Chr. Willensen GmbH“ gamina 120 t·h-1 našumo, traktoriumi pervežamą trupintuvą FF8W/K Pro. Jo darbines dalis suka atskiras 441 kW/600 AG variklis. Drėgni grūdai trupinami lauke, o grūdų trupiniai silosuojami tranšėjoje arba konservuojami polietileno žarnoje.

Austrijos firma „Lacotec Agri Systems“ gamina nuo 15 iki 60 t·h-1 našumo kukurūzų grūdų trupintuvus, kurių darbines dalis suka du nuo 4 iki 45 kW galios elektros varikliai arba nuo 20 iki 90 AG traktoriaus galios velenas. Grūdų sutrupinimo laipsnį galima keisti, todėl trupintuvas gali traiškyti ir sausus grūdus. Grūdus trupina viena arba dvi poros dantytų vertikalių diskų, todėl trupinant drėgnus grūdus neaplimpa.

Drėgnų grūdų konservavimas leidžia anksčiau pradėti javapjūtę ir sumažinti grūdų laikymo sąnaudas. Be to, anksčiau nuimant javus, mažiau išbarstoma piktžolių sėklų. Tai labai svarbu ekologiniams ūkiams, kuriuose nenaudojamos cheminės piktžolių naikinimo priemonės.