23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/06
Grūdainis – grūdų silosas
  • Dr. Jonas JATKAUSKAS, dr. Vilma VROTNIAKIENĖ LVA Gyvulininkystės institutas
  • Mano ūkis

Grūdinės kultūros Lietuvoje užima didelę dalį žemės ūkio paskirties žemės ir jų vidutinis metinis derlius siekia 2,1–2,8 mln. tonų. Pagrindinis ir labiausiai paplitęs grūdų derliaus dorojimo būdas yra subrendusių javų kūlimas, džiovinimas ir sandėliavimas specialiuose vėdinamuose aruoduose ar bokštuose. Tačiau gyvulininkystės ūkiuose pigiau grūdus konservuoti polietileno žarnose.

Gerai išdžiovinti ir tinkamai sandėliuojami grūdai gali būti saugomi gana ilgai. Brangstant grūdų džiovinimo energijos resursams ir atsirandant papildomoms išlaidoms, susijusioms su džiovintų grūdų sandėliavimu, grūdų džiovinimas ir sandėliavimas darosi labai brangus ir ne visuomet ekonomiškas. Javapjūtės metu, esant nepalankioms oro sąlygoms (dažni lietūs), išlaidos dar labiau padidėja. Apskaičiuota, kad, norint išdžiovinti 1 m3 grūdų nuo 25 iki 15 proc., drėgnio, reikia sunaudoti apie 3 kW elektros energijos. Be to, jei blogomis oro sąlygomis nukulti grūdai nepakankamai išdžiovinami ir netinkamai sandėliuojami, jie labai greitai genda – kaista, pelija ir praranda ne tik prekinę vertę, bet ir dalį mitybinių medžiagų – ir dėl besikaupiančių mikotoksinų tampa nesaugūs (nehigieniški) ne tik žmonių maistui, bet ir gyvūnų pašarams. Žinoma, sausi grūdai yra reikalingi žmonių maistui ir kombinuotųjų pašarų gamybai, tačiau gyvulių augintojai didelę dalį savo ūkyje išaugintų grūdų skiria gyvuliams šerti. Deja, dažnas ūkininkas neturi tinkamai įrengtų sandėlių, kur grūdus galėtų ventiliuoti ir saugiai laikyti ilgesnį laiką.

Drėgnų grūdų sandėliavimas

Vadovaujantis silosavimo teorija, prieita prie išvados, kad pakankamai geras grūdų sandėliavimo (saugojimo) būdas – drėgnų grūdų silosavimas. Drėgni grūdai – tai ne sušlapinti ar nuo lietaus daug drėgmės turintys visiškai subrendę ir jau buvę išdžiovinti grūdai. Sąvoka drėgni grūdai – tai ne iki galo sunokę, 22–40 proc. drėgmės turintys (78–60 proc. sausųjų medžiagų) grūdai. Dažniausiai tai vaškinės brandos grūdai. Kaip tik tokia augalų drėgmė labiausiai tinkama gerai jų fermentacijai pasiekti. Gali kilti klausimas, ar vaškinės brandos grūdai nėra menkesnės mitybinės vertės negu visiškai subrendę.

Dar 1918 m. Jungtinės Karalystės mokslininkai įrodė, kad vertingiausias mitybines savybes javų grūdai įgyja (sukaupia daugiausia mitybinių medžiagų) prieš jiems subręstant, kai jų drėgnis yra apie 35–45 proc. Paprastai tokia drėgmė būna, kai javai pasiekia vaškinę brandą, t. y. apie tris savaites anksčiau, negu javai visiškai sunoksta ir grūdai varpose, esant sausam orui, išdžiūva iki 83–84 proc. SM. Grūdams pasiekus vaškinę brandą, juose susikaupia daugiausia maisto medžiagų (t. y. pasiekiamas mitybinių medžiagų kaupimosi grūduose pikas). Vėliau šiaudo kaklelis apmiršta, į grūdus maisto medžiagos nebepatenka ir nuo to momento grūdai pradeda nokti ir sausėti. Grūdams toliau bręstant, juose nebelieka tirpiųjų mitybinių medžiagų, grūdų luobelė lignifikuojasi (labiau miežių ir mažiau kviečių) ir grūdai tampa blogiau virškinami. Ankštinių grūdai (žirniai, pupos) pradeda nokti šiek tie vėliau negu varpinių augalų – kai juose būna apie 30 proc. drėgmės (70 proc. sausųjų medžiagų).

Ir visiškai prinokusių, ir vaškinės brandos grūdų cheminė sudėtis iš esmės nesiskiria. Vaškinės brandos grūduose randama šiek tiek daugiau baltymų. Tačiau svarbu žinoti, kad dėl grūdų luobelės lignifikacijos visiškai subrendę, sausi grūdai yra blogiau virškinami negu vaškinės brandos grūdai, ypač miežių. Dar 1950 metais du JAV mokslininkai įrodė, kad galvijai silosuotus drėgnus kukurūzų grūdus virškina ir pasisavina net 10 proc. geriau negu džiovintus. Be to, tokiam grūdų paruošimo būdui reikia mažiau energijos ir kapitalinių įdėjimų negu juos džiovinti.

Silosuoti galima visus varpinių (miežiai, kviečiai, avižos, rugiai, kvietrugiai) ir ankštinių augalų (žirniai, pupos, lubinai, vikiai, peliuškos) bei kukurūzų grūdus. Silosavimui netinka rapsų sėklos ir linų sėmenys.

Silosuojami grūdai (grūdainis), kaip ir žolių ar kitų augalų silosas, užsikonservuoja fermentinėmis (organinėmis) rūgštimis, kurios pasigamina bakterijoms fermentuojant grūduose esančius tirpius angliavandenius.

Silosavimo technologija

Dar ne taip seniai drėgni grūdai buvo silosuojami kaupuose, tranšėjose ar siloso bokštuose sveiki. Vienas inžinieriaus išsilavinimą turintis suomių fermeris dar 1960 m. sugalvojo prieš silosavimą drėgnus grūdus traiškyti, kad pagerėtų grūdų virškinamumas. Tyrimais įrodyta, kad traiškant grūdus yra suardoma jų luobelė, grūduose esantis krakmolas geriau virškinamas ir pasisavinamas. Be to, drėgnų grūdų fermentacijos kokybei pagerinti ir apsaugoti nuo galimo grūdų gedimo bei pelėsių vystymosi buvo pradėti naudoti silosavimo priedai, dažniausiai organinės rūgštys.

Viena naujausių technologijų yra traiškytų drėgnų grūdų silosavimas specialiose polietileno žarnose. Tai vienas pigiausių ir efektyviausių grūdų silosavimo būdų, kuriuo užtikrinamos labai geros anaerobinės sąlygos tinkamai fermentacijai. Silosuojant drėgnus grūdus žarnose, ­nereikia papildomų įrenginių ar statinių. Yra naudojamos specialios mašinos – Murska traiškytuvai, kurie traiško grūdus ir tuo pačiu metu pildo polietileno žarną. Grūdai yra traiškomi toje vietoje, kurioje numatoma juos laikyti.

Geriausia vietą parinkti prie tvarto, kuriame grūdainiu bus šeriami gyvūnai. Ji turi būti aukštesnėje vietoje, kad neapsemtų lietaus vanduo ir kad būtų patogu privažiuoti paimti pašarą. Kad polietileno žarnos nepragraužtų pelės, geriausia yra asfaltuota, betonuota ar kitokia kieta danga. Apsaugai nuo paukščių galima naudoti specialų tinklą.

Pastaraisiais metais sukurti specialūs cheminiai priedai (pvz., konservantas AIV), dedami į silosuojamus grūdus jų fermentacijai pagerinti ir antrinės fermentacijos procesams sumažinti. Konservantas specialiu siurbliu yra įterpiamas grūdų traiškymo ir polietileno žarnos pildymo metu.

Kartais ūkininkai imasi silosuoti (konservuoti) jau visiškai subrendusius grūdus dėl kelių priežasčių: per daug piktžolėtas javų pasėlis; dėl lietaus pavėluota javapjūtė ir grūdai yra praradę prekinę vertę; sandėliuojant į krūvas supiltus grūdus, jie pradeda kaisti, gesti ir pan. Nors konservuoti subrendusius grūdus nerekomenduojama, bet esant kai kurioms aplinkybėms, panaudojus cheminius priedus, galima grūdus traiškyti ir silosuoti (konservuoti) polietileno žarnose. Kad subrendę grūdai geriau fermentuotųsi, prieš traiškant arba jau sutraiškius juos reikėtų sudrėkinti.

Grūdainio vertės tyrimai

Per pastaruosius dvejus metus buvo atlikti UAB „Kemira Grow-How“ įranga traiškytų ir silosuotų-konservuotų specialiose polietileno žarnose grūdų cheminės sudėties, fermentacijos rodiklių tyrimai, nustatyta jų energetinė vertė ir virškinamųjų baltymų kiekis. Buvo įvertinti įvairių rūšių silosuoti-konservuoti grūdai ir jų mišiniai: miežiai, kviečiai, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos bei miežių+kviečių, mie­žių+avižų+žirnių, žir­nių+kviečių+miežių, miežių+rugių, pu­pų+avižų mišiniai. Daugumoje ūkių buvo silosuojami miežiai, kviečiai, kvietrugiai ir miežių+kviečių mišinys.

Remiantis tyrimų rezultatais, ūkiuose konservuoti grūdai buvo geros fermentacijos, juose vyravo pieno rūgštis ir visai nebuvo ar buvo tik labai nedidelis kiekis, neviršijantis leistinų normų, žalingos sviesto rūgšties. Visuose silosuotuose grūduose amoniakinio azoto kiekis neviršijo leistinos normos (jo buvo 0,5–3 proc. pašaro bendrojo azoto (N) kiekio). Konservuotas pašaras laikomas geros higieninės kokybės, jei jame pieno rūgštis sudaro daugiau kaip 50 proc., sviesto rūgštis ne daugiau kaip 0,2 proc. nuo bendro fermentinių rūgščių kiekio, o amoniakinis azotas – ne daugiau kaip 3 proc. bendrojo pašaro azoto.

Tirtų traiškytų konservuotų grūdų sausųjų medžiagų kiekis buvo įvairus ir svyravo nuo 56 iki 84 proc. Natūralaus drėgnumo tos pačios rūšies grūdų cheminė sudėtis ir mitybinė vertė buvo skirtinga. Tačiau visų traiškytų silosuotų grūdų mitybinė vertė buvo gera: 1 kg natūralaus drėgnumo konservuotų grūdų buvo 7,85–10,21 MJ apykaitos energijos (0,81–1,05 pašarinių vienetų) ir 67–107 g virškinamųjų baltymų, o 1 kg traiškytų silosuotų grūdų sausųjų medžiagų buvo 10,3–12,3 MJ apykaitos energijos (1,1–1,3 pašarinių vienetų) ir 82,6–142,6 virškinamųjų baltymų. Taigi traiškyti konservuoti grūdai buvo tokios pat energetinės vertės ir baltymingumo, kaip ir džiovinti atitinkamos rūšies grūdai, arba net viršijo šiuos džiovintų grūdų rodiklius.

Apie silosuotų (konservuotų) pašarų higieninę kokybę galima spręsti pagal jo fermentacijos rodiklius: pieno ir sviesto rūgščių bei amoniakinio N kiekį. Jei silose yra daug acto rūgšties, jame didelė amoniakinio N ir sviesto rūgšties koncent­racija ir mažai pieno rūgšties, tada galima įtarti, kad toks pašaras nehigieniškas, jame yra daug enterobakterijų ir klostridijų, kurios gali daryti neigiamą įtaką gyvūnų sveikatai ir produkcijos (ypač pieno) higieninei kokybei (saugumui) žmonių sveikatos požiūriu. Be to, konservuotuose blogos fermentacijos pašaruose gali augti pelėsiniai grybai, gaminantys mikotoksinus. Mikotoksinais užterštu pašaru šeriant melžiamas karves, jie gali patekti į pieną. Ypač pavojingas pelėsio Aspergillus flavus išskiriamas aflatoksinas B1, kuris, su pašaru patekęs į melžiamos karvės organizmą, vykstant hidroksilinimo reakcijai, virsta medžiagų apykaitos produktu – aflatoksinu M1. Apie viena penkiasdešimtoji gauto su pašaru aflatoksino B1 dalis pereina į pieną kaip medžiagų apykaitos produktas aflatoksinas M1.

Konservuotų pašarų mikroflora gali būti suskirstyta į dvi grupes: naudingi (pageidaujami) ir kenksmingi (nepageidaujami) mikroorganizmai. Pageidaujami mikroorganizmai – tai pieno rūgšties bakterijos, produkuojančios konservuojamuose žaliuose augaluose pieno rūgštį. Nepageidaujami mikroorganizmai yra tie, kurie sukelia silosuoto pašaro anaerobinį gedimą (t. y. klostridijos ir enterobakterijos) arba aerobinį pašaro gedimą (t. y. pelėsiniai grybai, mielės, bacilli, listerijos). Šie mikroorganizmai ne tik gadina pašarą, bet taip pat kenkia gyvūnų sveikatai ir blogina gyvūninės produkcijos, ypač pieno, higieninę kokybę.

Atlikus grūdainio tyrimus, buvo įvertinta silosuotų grūdų higieninė kokybė, nustatytas juose mikrobiologinio užterštumo lygis ir mikotoksinų kiekis. Grūdainio mėginių tyrimai parodė, kad mikotoksinų DON (deoksinivalenolo), zearalenono, aflatoksino B1, aflatoksinų B1, B2, G1, G2, pelėsinių grybų, mikromicetų pradų ir mielių kiekis traiškytuose silosuotuose grūduose neviršijo leistinų normų, todėl pašaras buvo geros higieninės kokybės, t. y. saugus melžiamoms karvėms šerti, nesukeliant pavojaus jų sveikatai ir pieno saugumui.

Grūdainio šėrimo sistema

Silosuotus drėgnus grūdus pradėti šerti arba imti jo mėginius tyrimams galima ne anksčiau kaip praėjus 5–6 savaitėms (35–42 dienoms) po jų silosavimo. Grūdainio ėmimo iš saugyklos reikalavimai yra panašūs, kaip ir įprasto siloso. Pašarą reikėtų imti per visą žarnos skerspjūvį, atpjaunant ne mažesnį kaip 5 cm sluoksnį ir nesudarkant liekančios saugykloje masės. Paėmus grūdainio, žarną patartina užsandarinti užlenkus polietileno kraštus.

Traiškyti silosuoti grūdai yra didelės energetinės vertės pašaras ir virškinamųjų baltymų juose būna šiek tiek daugiau negu džiovintuose grūduose. Todėl gyvuliams šerti jie naudojami kaip ir grūdų miltai, pridėjus reikiamą baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekį. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad konservuoti grūdai drėgnesni negu džiovinti. Todėl gyvuliams duodamą grūdainio normą reikia padidinti, kad atitiktų sušeriamų sausų grūdų kiekį.

Skaičiavimo pavyzdys

Tarkime, ūkininkas melžiamas karves šėrė miežių miltais, kuriuose buvo 85 proc. sausųjų medžiagų. Per dieną vienai karvei buvo skiriama 8 kg praturtintų baltymų papildais ir kitais priedais miežių miltų. Tai sudarė 6,8 kg sausųjų medžiagų (8 kg x 0,85 = 6,8 kg).

Keičiant miežių miltus miežių grūdainiu, kuriame yra 72 proc. sausųjų medžiagų, karvė per parą gautų tik 5,76 kg sausųjų medžiagų (8 kg x 0,72 = 5,76 kg), arba 1,04 kg mažiau, palyginti su džiovintais grūdais. Taigi ūkininkas, norėdamas su silosuotais grūdais sušerti tokį pat sausųjų medžiagų kiekį, kaip ir su džiovintais grūdais, turi padidinti konservuotų grūdų kiekį iki 9,44 kg.

0,85 : 0,72 = 1,18

8 kg x 1,18  = 9,44 kg

Taigi ūkininkas turi sušerti ne 8 kg, o 9,44 kg grūdainio, turinčio 72 proc. sausųjų medžiagų, nes tas kiekis ekvivalentiškas 8 kg džiovintų grūdų, turinčių 85 proc. sausųjų medžiagų.

Atlikus gyvulių augintojų, silosavusių traiškytus grūdus, apklausą paaiškėjo, kad gyvuliai traiškytus silosuotus grūdus ėdė noriai, jie nesirgo ir jų produktyvumas buvo geras. Geriausių rezultatų pasiekė ūkininkai R. Majeras (Kauno r.), I. Vaitulevičius (Vilniaus r.), V. Vaičionis (Anykščių r.), A. Šlivinskas (Vilkaviškio r.), T. Krapikas (Radviliškio r.), žemės ūkio kooperatyvai „Dobilas“ (Radviliškio r.) ir „Lumpėnų Rambynas“ (Šilutės r).

Šiemet Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkai planuoja atlikti drėgnų grūdų silosavimo į polietileno žarną ir gyvulių šėrimo grūdainio mokslinius bandymus. Tyrimuose bus nustatyta drėgnų traiškytų silosuotų grūdų fermentacija, pašaro higieninė kokybė ir energetinė vertė ir palyginta su visiškai subrendusiais džiovintais grūdais. Tyrimus remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

***

Technologijos privalumai

  • Galima anksčiau (net dviem-trimis savaitėmis) nuimti grūdų derlių ir tuo pačiu anksčiau pradėti ruošti žemę kitiems augalams sėti ir taip mažiau priklausyti nuo oro sąlygų. Daugiametės orų suvestinės rodo, kad birželio pabaigoje–liepos pradžioje Lietuvoje mažiausia kritulių tikimybė, lyginant su vėlesniu laiku. Kuliant grūdus grūdainiui, galima geriau planuoti darbus ir efektyviau panaudoti žemės ūkio techniką. Kadangi grūdainiui grūdai kuliami 2–3 savaitėmis anksčiau negu įprasta, lieka pakankamai laiko tinkamai paruošti lauką žieminių kultūrų sėjai.
  • Sumažinami grūdų nuostoliai lauke. Anksčiau nukūlus grūdus, juos mažiau paveikia nepalankios oro sąlygos (įvairios augalų ligos jiems bręstant ir pan.) ir mažiau nuostolių padaro paukščiai bei laukiniai gyvūnai. Taip pat mažiau grūdų išbarstoma lauke derliaus nuėmimo metu. Kai kurie tyrimai rodo, kad kuliant vaškinės brandos grūdus surenkama net iki 30 proc. daugiau derliaus.
  • Pagerėja šiaudų kokybė. Nevisiškai subrendusių javų šiaudai yra mažiau lignifikuoti, minkštesni, mažiau dulka ir geriau virškinami. Nustatyta, kad žieminių kviečių šiaudai, nukūlus juos vaškinės brandos tarpsniu, prilygsta geros kokybės subrendusių miežių šiaudams.
  • Padidėja grūdų mitybinių medžiagų virškinamumas. Kaip buvo minėta, vaškinės brandos grūdų luobelė dar nėra lignifikuota, todėl geriau virškinama. Be to, yra žinoma, kad maltus sausus grūdus, galvijams galima šerti ribotai, nes dėl greitos jų fermentacijos didžiajame prieskrandyje didesnis jų kiekis gali sukelti acidozę. Tuo tarpu vaškinės brandos grūdų krakmolas yra tešlos konsistencijos ir daug ilgiau fermentuojamas, dėl to jo galvijams vienu metu galima duoti didesnį kiekį.
  • Silosuotus grūdus galvijai ėda noriai, ir jų, mitybinė vertė yra geresnė negu džiovintų grūdų. Suomijoje atlikti tyrimai, kurių metu melžiamos karvės gavo vienodą kiekį (pagal sausąsias medžiagas) traiškytų konservuotų miežių grūdų ir džiovintų miežių grūdų miltų. Remiantis bandymų rezultatais, karvių, gavusių grūdainį, produktyvumas buvo 8–10 proc. didesnis negu šertų miežiniais miltais.
  • Silosuotų grūdų didelis privalumas yra tas, kad šis pašaras nedulka, todėl neerzinami kvėpavimo takai, gyvuliai mažiau serga. Be to, mažėja dėl dulkėjimo patiriami pašaro nuostoliai.
  • Savame ūkyje gaminant pašarus, galima atsekti visus jo gamybos etapus ir taip valdyti bei kontroliuoti pašaro kokybę. Be to, gaminant pašarus savo ūkyje, mažiau reikia pirkti gamyklinių kombinuotųjų pašarų. Silosuotus grūdus nebereikia papildomai ruošti šėrimui (malti ar traiškyti), dėl to sumažėja išlaidos pašarams.
  • Sumažinamos grūdų derliaus nuėmimo ir jų sandėliavimo išlaidos, nes nereikia brangių degalų ir elektros energijos jiems džiovinti bei specialių, gerai vėdinamų sandėliavimo patalpų.