Pastarąjį dešimtmetį ekologinis žemės ūkis plečiasi visuose pasaulio žemynuose. Pernai ekologinis ūkininkavimas apėmė 121 šalį. Ekologiškai ūkininkaujant, didėja biologinė įvairovė, palaikomas dirvožemio biologinis aktyvumas ir gamtinė pusiausvyra.

Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimo federacija kartu su Ekologijos ir žemės ūkio fondu (Vokietija) bei Ekologinio žemės ūkio tyrimo institutu (Šveicarija) nuo 1999 m. kaupia duomenis apie ekologinį ūkininkavimą. Paskutiniojo tyrimo duomenimis, 2006 m. pradžioje ekologinių žemės ūkio naudmenų plotas pasaulyje siekė 31 mln. hektarų. Tai sudarė beveik 1 proc. ekologiškai ūkininkaujančių šalių žemės ūkio naudmenų. Draugišku gamtai ūkininkavimu vertėsi 634 tūkst. ūkininkų, vidutinis ekologinio ūkio dydis – apie 50 hektarų.

Ekologiškas ūkininkavimas ypač sparčiai plečiasi Šiaurės Amerikoje. Nuo 2004 m. ekologiški plotai ten padidėjo net 29 proc. Kiek lėčiau plečiasi ekologiniai ūkiai Europoje – padaugėjo 8 proc.

Ekologinių pasėlių plotai įvairiuose žemynuose ir šalyse labai skiriasi. Net 39 proc. pasaulio ekologinių žemės ūkio naud­menų yra Australijoje ir Okeanijoje, Europoje – 23, Lotynų Amerikoje – 19, Azijoje – 9, Šiaurės Amerikoje – 7, Afrikoje – 3 proc.  Ekologinių ž. ū. naudmenų plotas didžiausias Australijoje – 12 mln. ha, o mažiausias Jordanijoje, Honkonge ir Maltoje, kur ekologiniai pasėliai 2006 m. sudarė tik po keliolika hektarų. Tarp valstybių pagal ekologinių ūkių skaičių pirmauja Meksika – 83 tūkst. ūkių.

Ariamoje žemėje iš ekologiškų augalų daugiausia auginamos grūdinės kultūros ir ryžiai. Antroje pozicijoje pagal užimamą plotą yra pašariniai ir proteininiai augalai, daržovės, aliejiniai ir sėkliniai augalai. Auginami ne vien maistiniai augalai, bet ir vaistažolės, gėlės, medvilnė, aromatiniai ir kiti pramonei skirti augalai. Iš daugiamečių augalų daugiausia auginamos ekologiškos alyvuogės, vaisiai, riešutai, vynuogės, kakavos ir kavos pupelės, arbata, cukranendrės.   

Ekologiškų citrusinių vaisių daugiausia išauginama Italijoje, o ekologiškos kavos – Meksikoje. Ekologiškų vynuogių auginimo lyderės yra Italija, Ispanija ir Prancūzija, o ekologiškų alyvuogių – Italija, Ispanija ir Tunisas.

Europos ūkiai – ekologiškiausi

Europos šalys pirmauja pasaulyje pagal ekologiniam ūkininkavimui skirtą bendro ž. ū. naudmenų ploto dalį ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičių. Į pirmąjį valstybių dvidešimtuką pagal šį rodiklį patenka net 18 Europos šalių. Lichtenšteine ekologiški plotai jau viršija ketvirtadalį, o Austrijoje ir Šveicarijoje – daugiau kaip dešimtadalį ž. ū. naudmenų. Lietuva pagal ž. ū. naudmenų ekologinių plotų (apie 2,5 proc.) dalį 2006 m. pradžioje užėmė 26 vietą pasaulyje. Estija buvo 5, Latvija – 15, o Lenkija – 38 vietoje. 2007 m. pradžioje ekologiškų augalų plotai Lietuvoje užėmė apie 4 proc. ž. ū. naudmenų.

Pernai Europos Sąjungoje ekologiški plotai užėmė 6,3 mln. ha (beveik 4 proc. visų ž. ū. naudmenų), juose ūkininkavo apie 160 tūkst. ūkininkų. Vidutinis ES ūkio ekologinis plotas yra beveik 40, o Lietuvoje – 38 ha. Pagal ekologinių ūkių skaičių Europoje pirmauja Italija – 45 tūkst. ir Austrija – 20 tūkst. Nuo 1990 m. ekologinis ūkininkavimas Europoje plėtojosi labai sparčiai, tačiau pastaraisiais metais tempas sulėtėjo. Kiek sparčiau ekologinių ūkių daugėja naujosiose ES šalyse, taip pat Italijoje ir Ispanijoje.

Plečiasi ekologiškų produktų rinka

Ekologiško maisto ir gėrimų pardavimai pasaulyje nuo 2002 iki 2005 m. padidėjo 43 proc. ir sudarė 26 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2006 m. šių produktų turėjo būti parduota už 31 mlrd. eurų.

Ekologiški produktai yra tradiciškai paklausūs Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Europoje ekologiškų produktų 2005 m. buvo parduota už 14 mlrd. eurų. Kasmet jų parduodama maždaug dešimtadaliu daugiau. Didžiausios šių produktų rinkos yra Vokietija (metinė apyvarta siekia beveik 4 mlrd. eurų), Italija ir Prancūzija (daugiau kaip po 2 mlrd. eurų).

Net kas trečias Jungtinės Karalystės gyventojas perka ekologišką maistą. Savo pasirinkimą britai motyvuoja tuo, kad tai yra sveikiau, skaniau, maistas genetiškai nepakeistas. Be to, ekologinis ūkininkavimas teikia naudą aplinkai ir gyvūnams. Šveicarija pirmauja pagal ekologiškų maisto produktų dalį (apie 5 proc.) bendroje maisto rinkoje. Kiekvienas šios šalies gyventojas ekologiškam maistui per metus išleidžia vidutiniškai po 100 eurų.   

Šiaurės Amerika yra greičiausiai besivystanti ekologiškų produktų rinka. Pernai šiame žemyne ekologiškų maisto prekių ir gėrimų parduota daugiau kaip už 11 mlrd. eurų. Ir JAV, ir Kanada skiria vis didesnį dėmesį ekologiškų prekių gamybai ir rinkodarai.

Didėjanti ekologiškų produktų paklausa Europoje ir Šiaurės Amerikoje skatina šių produktų gamybą visuose žemynuose. Ekologine žemdirbyste užsiima ne vien Australija ir Okeanijai priklausanti Naujoji Zelandija, bet ir Fidžis, Papua Naujoji Gvinėja, kai kurios mažesnės šalys. Didžiausią dalį ekologiškų plotų Australijoje užima ganyklos, tačiau daug yra ir ekologiškų sodų, daržų, taip pat gaminama ekologiška jautiena, pienas, vilna, aviena, grūdai. Apie 70 proc. visų ekologiškų produktų Australija eksportuoja į Jungtinę Karalystę, Italiją, Šveicariją, Prancūziją, Nyderlandus ir Vokietiją. Didėja ekologiškos mėsos eksportas į JAV.  

Ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų yra beveik kiekvienoje Lotynų Amerikos šalyje. Didžiausia šiame žemyne išaugintų ekologiškų produktų dalis yra eksportuojama. Tai kavos pupelės, bananai, cukrus, grūdai, mėsa ir kiti ekologiški produktai.

Iš Azijos šalių ekologiškas ūkininkavimas sparčiausiai plėtojamas Kinijoje. Daugiau  dėmesio tam skiria ir Rusija, Indija bei Indonezija.

Ekologinių ūkių daugėja Afrikoje, ypač pietinėse šio žemyno šalyse. Ekologiškų produktų gamyba didėja dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausia, ją skatina didžiulė paklausa pasaulio rinkose, ypač ES. Antra, tai būdas natūraliai gerinti dirvožemį, pažeistą dirvos degradacijos ir erozijos.

Valstybinis ekologinio ūkininkavimo reguliavimas

Pasaulyje 2006 m. sparčiai plėtėsi ekologinio ūkininkavimo teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, Kanada ir Paragvajus priėmė specialius įstatymus, o ES tobulino ekologinio ūkininkavimo reglamentą. 2004 m. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriuo siekiama palengvinti ES vykstančią ekologinio ūkininkavimo plėt­rą ir įgyvendinti Europos veiksmų planą, skirtą ekologiškiems maisto produktams ir ekologiniam ūkininkavimui. Daugiau kaip 60 pasaulio šalių jau yra priėmusios įvairaus lygio teisės aktus, skirtus ekologiniam ūkininkavimui.  

Ekologinis ūkininkavimas daugiausia paramos susilaukia ES, tačiau ir kai kurios kitos valstybės tam skiria valstybinę paramą. Pavyzdžiui, Brazilijos vyriausybė ne tik skatina ekologiškų produktų gamybą ir prekybą, bet remia ir mokslo tyrimus.

Dabar pasaulyje yra apie 400 organizacijų, kurios teikia ekologinio ūkininkavimo sertifikavimo paslaugas. Europoje tokių tarnybų yra 160, Azijoje – 93, o Šiaurės Amerikoje – 80. Daugiausia sertifikavimo tarnybų yra JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Vokietijoje. Daug minėtų organizacijų turi teisę vykdyti veiklą ir už savo šalies ribų. Daugiau kaip 40 proc. tarnybų turi ES akreditaciją, 32 proc. – ISO 65, kitos yra akredituotos pagal JAV Nacionalinę ekologinę programą. Tunisas pernai buvo vienintelė Afrikos šalis, turėjusi standartų, sertifikavimo ir inspektavimo sistemą. Šioje srityje Artimuosiuose Rytuose toliausiai pažengęs yra Izraelis, Azijoje – Indija.   

Per artimiausią dešimtmetį turėtų išryškėti, ar pasaulis atiduos pirmenybę draugiškam gamtai ūkininkavimui, ar ūkininkavimui, besiremiančiam genų inžinerija. Kol kas ekologinių pasėlių plotai pasaulyje yra mažesni už genetiškai modifikuotų augalų plotus.