03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/06
Didžiausia Baltijos regiono biodyzelino gamykla
  • Viktoras TROFIMIŠINAS, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigiama statyti didžiausia Baltijos šalyse biodyzelino gamykla, pajėgi per metus perdirbti visą šiuo metu Lietuvoje išauginamą rapsų derlių. Agroverslo grupei „Linas Agro“ priklausančioje „Mestillos“ gamykloje pirmąją produkciją numatoma pagaminti liepos-rugpjūčio mėnesį, o kol kas čia montuojama įranga, atliekami baigiamieji statybos darbai, laukia aplinkos tvarkymas.

Surasti rapsų perdirbimo gamyklą maždaug 200 ha Klaipėdos LEZ teritorijoje tarp kitų įmonių labai paprasta, nes ji įsikūrusi visai netoli „Klaipėdos energijos“ įmonės kamino, kuris matyti iš toli. Į šią įmonę vedantis asfaltuotas kelias jau apželdintas medeliais. Statybvietėje pats tikriausias karštymetis – vienu metu čia dirba apie 600 darbininkų: statybininkai, montuotojai, derintojai ir kt. Pagrindinius darbus atlieka bendrovės „Montuotojas“ Panevėžio mon­tavimo firma.

Lydėdamas svečius po statomą gamyk­lą, bendrovės „Mestilla“ prekybos ir logistikos vadovas Ramūnas Tinginys rodo žvilgančius kūgio stogais rezervuarus – į juos bus pilamos rapsų sėklos. Iš ten jos keliaus į spaudyklą, kurioje jau stovi nauji presai. Perdirbtų rapsų išspaudos po aušinimo pateks į jiems skirtą patalpą, o aliejus vamzdynais tekės į rezervuarus.

Paskaičiuota, kad talpose perdirbti sukauptų rapsų sėklų užtektų vienam mėnesiui, o vėliau jos čia būtų vežamos iš bendrovės „Linas Agro“ ir kitų Lietuvoje esančių saugyklų.

Rezervuarų kompleksą sudaro keletas įvairios paskirties ir dydžio talpų: pagamintai žaliavai, maišymui skirtiems priedams, gatavai produkcijai. Greta šio komplekso – biodyzelino gamybos linija. Gamykloje montuojamos technologinės linijos yra įsigytos iš pasaulyje pripažintų gamintojų (rapsų spaudimo ir aliejaus rafinavimo įranga pirkta Vokietijoje, biodyzelino gamybos – Austrijoje).

Gamyklą planuota pastatyti maždaug už 100 mln. litų, tačiau kylant statybų kainoms investicinio projekto vertė išaugo iki 130 mln. litų. Gamyklą pradėta statyti praėjusių metų birželio mėnesį, ir tai yra vienas trumpesnių projekto įgyvendinimo etapų. Kur kas ilgiau, apie 2 metus, sumanymas ir būsimasis projektas buvo svarstomas, pasveriant visus „už“ ir „prieš“, aiškinantis silpnąsias puses, galimus pavojus. Projektavimo etapas prasidėjo 2005 metais.

Pasak UAB „Mestilla“ generalinio direktoriaus Arūno Zubo, visa tai tik į naudą būsimai gamyklai. „Per tą laiką tobulėjo gamybos įranga, todėl tikime, kad išsirinkome pažangiausią, – sakė A. Zubas. – Įmonė bus visiškai automatizuota, todėl sukurs tik apie 50–60 naujų darbo vietų, daugiausia dirbs aukštos kvalifikacijos technikai-operatoriai“.

Praėjusių metų rugsėjo mėn. bendrovė pasirašė sutartį dėl 2,53 mln. litų Europos Sąjungos ir 0,9 mln. Lt valstybės paramos lėšų skyrimo. Statybą finansuoja SEB Vilniaus, DnB NORD, SAMPO ir „Snoro“ bankai.

Žaliavų tiekimas užtikrintas

„Mestilla“ yra didžiausia biodyzelino gamykla Baltijos regione, o Europos mastu tai vidutinio dydžio gamykla. Joje per metus bus pagaminama 110 tūkst. tonų rapsų metilo esterio arba biodyzelino (didelių gamyklų pajėgumas yra 250 tūkst. tonų biodyzelino per metus).

Naujos gamyklos statybai neatsitiktinai pasirinkta Klaipėdos LEZ. Pirmiausia atsižvelgta į tai, kad teritorija yra šalia uostamiesčio, o tai labai patogu jūra išgabenti produkciją: biodyzeliną ir rapsų išspaudas. Gamyklos teritorijoje jau nutiesta apie 600 metrų geležinkelio atšaka, susijungsianti su geležinkelio magistrale. Antroji pasirinkimą nulėmusi priežastis – 5 metus taikomos mokestinės lengvatos.

Pradėjusi veikti gamykla perdirbs apie 140 tūkst. tonų rapsų. „Jei biodyzelino poreikis augtų, o žaliavų bazė plėstųsi, „Mestilla“ po nedidelių investicijų galėtų dvigubai (iki 200 tūkst. tonų) padidinti biodyzelino gamybos pajėgumus“, – teigė A. Zubas.

Plečiantis biodyzelino gamybai, nuolat auga žaliavų poreikis. Kartais nuogąstaujama, kad žemdirbiai neužaugins tiek rapsų, kiek perdirbėjai galėtų jų nupirkti. „Mestilla“ planuoja, kad maždaug 70 proc. biodyzelino gamybai reikalingų rapsų pavyks įsigyti iš Baltijos regiono žemdirbių (Lietuvoje su rapsų augintojais glaudžiai bendradarbiauja AB „Linas Agro“, Latvijoje – SIA „Linas Agro“). Kita dalis rapsų bei jų aliejaus būtų perkama Kaliningrado srityje, Baltarusijoje, kitose NVS šalyse. Ateityje tikimasi visą reikalingą rapsų kiekį nupirkti iš Lietuvos ūkių, nes rapsų derlingumas augs, o pasėlių plotai plėsis. Tiesa, mokslininkų skaičiavimais, 350–400 tūkst. ha rapsų yra maksimali riba mūsų šaliai. Sėjomainoje rapsų negali būti daugiau kaip 25 proc., kadangi jie šiek tiek didina dirvožemių rūgštingumą.

Vartojimas nuolat auga

Manoma, kad 2030 m. pasaulio poreikiams patenkinti reikės 334 mln. barelių naftos ekvivalento energijos išteklių per dieną (2000 m. buvo suvartojama maždaug 205 mln. barelių). Iki 2020 m. naftos kaina gali išaugti iki 78 JAV dolerių (198 Lt) už barelį. Biokuro gamybos plėtra yra vienintelė priemonė, leisianti žymiai sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos per ateinančius 15 metų.

2007-ųjų naftos ir 2006-ųjų dujų tiekimo Europai sutrikimai verčia ES siekti  kuo greičiau nustatyti patikimą ilgalaikę atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ateities viziją. Europos Parlamentas paragino siekti, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energija sudarytų 25 proc. bend­ro energijos suvartojimo.

Šių metų sausį Europos Komisija (EK) pristatė Atsinaujinančiųjų energijos ištek­lių planą, kuriame pabrėžiama, kad reikia žymiai paspartinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir siūloma iš atsinaujinančių išteklių gaminamos energijos kiekį iki 2020 m. padidinti iki 20 proc. EK taip pat siūlo nustatyti privalomą mažiausią planinį rodiklį – iki 2020 m. biodegalų dalis turi sudaryti 10 proc. viso transporto sektoriuje suvartojamo benzino ir dyzelino.

Augant bendram degalų vartojimui, ypač biodyzelino, „Mestilla“ tikisi visą pagamintą produkcijos kiekį realizuoti Lietuvoje. „Mestilloje“  pagamintas biodyzelinas galėtų pakeisti apie 12 proc. Lietuvoje sunaudojamo mineralinio dyzelino.

Pasak A. Zubo, tai ateities vizija, nes Lietuvoje biodegalų vartojimo tradicijos dar neįsitvirtinusios taip, kaip kitose ES šalyse. Todėl pirmaisiais metais didžioji produkcijos dalis keliaus į Skandinavijos, Baltijos šalis ir Lenkiją. „Mestillos“ vadovo teigimu, produkcija bus konkurencinga, todėl realizacijos problemų neturėtų iškilti.