03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/06
Daržo augalams žalingos musės
  • Dr. Elena SURVILIENĖ, LSDI
  • Mano ūkis

Apsaugoti augalus nuo musių, tiksliau – nuo jų lervų, nėra lengva, nes jos maitinasi ant požeminės augalo dalies arba jų audinių viduje. Išorinis purškimas pesticidais nuo lervų nėra efektyvus. Taip sunaikinami nebent suaugėlio tarpsnio kenkėjai – pačios musės, kurios iš esmės augalams nekenkia.

Dvisparnių (Diptera) arba musių ir uodų būriui priklauso apie 100 000 rūšių. Dvisparniai turi tik vieną porą plėviškų sparnų. Vietoj antrosios jų poros yra nedideli plokštelių ar buoželių formos dūzgai. Jais vabzdžiai stabilizuoja skrydį. Tai geriausiai morfologiškai ir biologiškai išsivystę vabzdžiai. Jie skirstomi į dvi dideles grupes. Pirmoji grupė – ilgaūsiai, arba uodiniai (Nematocera) – panašūs į uodus, su ilgomis antenomis vabzdžiai. Antroji grupė – trumpaūsiai, arba musiniai (Brachycera) – panašūs į muses, su trumpomis antenomis.

Dvisparniai gyvena labai įvairiose vietose – dirvoje, augaluose, vandenyje. Tarp jų yra augalėdžių, plėšriųjų ir parazitinių rūšių. Dvisparniai labai svarbūs gamtai. Daugumos rūšių dvisparniai yra naudingi, nes apdulkina augalus, naikina kitus vabzdžius, ardo organines liekanas; jais minta žuvys ir paukščiai. Tarp jų yra kenkėjų, o kraujasiur­biai ir parazitai platina pavojingas žmonių ir gyvūnų ligas.

Daržo augalams kenkia kelios musių rūšys: kopūstinės, morkinės, svogūninės ir runkelinės musės, minamusės.

Pavasarinė kopūstinė musė (Delia radicum, sin. Hylemyia brassicae) plačiai paplitusi visose Europos šalyse. Lietuvoje kenkia kasmet – susidaro atskiri jos židiniai. Dažniausiai nuo jos nukenčia vėlyvesnių veislių kopūstų daigai daigynuose ir persodinti į lauką ankstyvųjų kopūstų daigai. Be to, ji daug žalos padaro vėlyvesnės sėjos ridikėliams.

Vabzdžiai būna 6,0–6,5 mm ilgio. Patinas pilkas, su trimis tamsiomis išilginėmis juostomis nugarinėje krūtinės dalyje ir juoda išilgine juostele pilvelio viršutinėje pusėje. Patelė šviesiai pilka. Kiaušiniai apie 1 mm ilgio, balti, pailgi, su išilginiu grioveliu. Lervos iki 8 mm ilgio, baltos, bekojės ir begalvės, vienas jų kūno galas smailas, o kitas bukas. Bukojo galo apatiniame krašte yra 4 stamboki kūgiški kauburėliai. Puparijus rudas, pailgas, 5,5–6,7 mm ilgio.

Musių lervos kenkia gūžiniams ir žiediniams kopūstams, ridikėliams, ropėms, griežčiams ir kitoms kryžmažiedėms daržovėms, taip pat piktžolėms.

Lėliukės žiemoja žemėje, 5–10 cm gylyje. Musės pradeda skraidyti žydint vyšnioms. Skraido jos šiltomis, saulėtomis dienomis, minta augalų nektaru, todėl lanko įvairius žydinčius augalus. Po 8–10 dienų patelės pradeda dėti kiaušinius (masiškai kiaušinius deda žydint alyvoms) ant augalo šaknies kaklelio arba ant žemės netoli augalo. Dažniausiai jos pasirenka vešlesnius, stipresnius daigus, turinčius ne mažiau kaip 3 lapelius. Viena patelė padeda vidutiniškai 100 kiaušinių.

Po 3–8 dienų išsiritusios lervos graužia augalo šaknis ar požeminę stiebo dalį: smulkesnes šakneles visai nuėda, apgraužia storesnių šaknų žievę arba išgraužia joje griovelius. Pažeisti augalai apvysta, lapai pasidaro melsvai violetinio atspalvio, daigai lengvai išsirauna. Jei augalai pažeisti nestipriai, esant geroms dirvos sąlygoms, gali ataugti naujos šaknys, tada augalai atsigauna. Kopūstinės musės gali pažeisti ir ankstyvųjų briuselinių kopūstų pumpurus (žalingumo riba ant briuselinių kopūstų – 1–2 kiaušiniai ant augalo). Lervos taip pat įsigraužia į kopūstų gūžes. Pažeistose vietose susidaro palankios sąlygos daugintis puvinius sukeliantiems grybams ir bakterijoms.

Lervos maitinasi ir kenkia 20–30 dienų, paskui virsta lėliukėmis. Lėliukės tarpsnis trunka 15–20 dienų. Per metus būna dvi pavasarinių kopūstinių musių generacijos. Antrosios generacijos musės pradeda skraidyti liepos mėnesį.

Vasarinė kopūstinė musė (Delia floralis) labiausiai paplitusi šiaurinėje Europos dalyje. Šitos musės kenkia tokiems pat augalams, kaip ir pavasarinės kopūstinės musės, bet labiausiai pažeidžia šakniavaises daržoves. Išoriškai jos labai panašios į pavasarines kopūstines muses, tik stambesnės, 7–8 mm ilgio, turi gelsvo atspalvio sparnus. Šios musės kiaušiniai balti, 1–1,2 mm ilgio, lervos panašios į pavasarinės kopūstinės musės, tik jų kūno gale yra 6 stamboki kauburėliai. Puparijai rudi, pailgi, 6–7 mm ilgio.

Lėliukės žiemoja dirvoje, 3–20 cm gylyje. Musės pradeda skraidyti bir­želį, avietėms žydint. Pa­telės kiaušinius deda grupėmis po žemės grumsteliais ar dirvos įtrūkimuose prie augalo stiebelio. Po 5–14 dienų išsiritusios lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda jų vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta, kartais net žūva. Kenkia jos 35–40 dienų, paskui žemėje virsta lėliukėmis. Per metus išsivysto viena šio kenkėjo generacija, kuri būna aktyvi nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens. Pažeidimai pasimato rugsėjo mėnesį.

Pagrindinės apsaugos priemonės

Gera augalų apsaugos praktika rekomenduoja derinti agrotechnines ir chemines apsaugos priemones. Rudenį giliai suarti dirvas. Daigus sodinti kuo anksčiau. Nesodinti daržovių per giliai. Naikinant mechaniškai kryžmažiedes piktžoles, dalis kiaušinių išsiverčia į žemės paviršių ir sudžiūsta. Nuėmus ankstyvųjų kopūstų derlių, būtina iš lauko pašalinti ir sunaikinti kotus su šaknimis, kol juose tebėra musių lervų. Daigynuose naudojamos įvairios agrodangos užkerta kelią kenkėjo populiacijai susidaryti. Tai vienintelis kovos su kenkėju būdas, kuris neleidžia suformuoti lėliukių.

Pažeidimo rizika sumažėja sėklas apdorojus insekticidais. Sodinant daigus, rekomenduojama įterpti insekticidinių granulių arba laistyti ir purkšti insekticidais. Užsienyje naudojami insekticidai su veikliosiomis medžiagomis aldikarbu, karbofuranu, karbosulfanu, chlorfenvinfosu, chlorpirifosu (visose kopūstinėse daržovėse), dimetoatu (lapiniuose kopūstuose). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute kopūstų daigų apsaugai nuo musių lervų buvo tirti preparatai Danadimas 40 % k. e. ir Perfekšen 40 % k. e. (v. m. dimetoatas). Geri rezultatai buvo gauti daigus laistant 0,1 proc. tirpalu 5-ą dieną po pasodinimo ir pakartotinai – po 10 dienų. Norma: 0,5 litro bėginiam metrui arba 80 ml/daigui.

Kad cheminės priemonės būtų panaudotos efektyviau, daugelyje šalių naudojami kenkėjų prognozavimo modeliai, kurie leidžia apskaičiuoti ir numatyti kenkėjų pasireiškimo ir kenkimo pradžios laiką, tiksliu laiku taikyti chemines apsaugos priemones. Šia linkme pradėti darbai ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute.

***

Cheminės apsaugos būdai priklauso nuo auginimo būdų

  • Daigyne insekticidų granules įterpti reikėtų prieš sodinimą arba sodinant, arba nupurkšti insekticidiniais preparatais pasodinus. Labiausiai apsaugos priemonių augalams reikia po persodinimo.
  • Auginant augalus įvairiuose daigyklose, insekticidų granules reikia įmaišyti į ruošiamą durpių substratą ar sulaistyti daigyklas iškart prieš sodinimą. Taip insekticidas apsaugo šaknų zoną.
  • Lauke insekticidų granulės naudojamos sėjos arba sodinimo metu. Dvikomponentės insekticidų granulės nuo kopūstinių musių lervų turi būti naudojamos visur, kur tik įmanoma sumažinti visuotinį purškimą insekticidais. Jei yra galimybė, daigų šaknis mirkyti molio ir insekticido mišinyje.
  • Jei kopūstinių musių lervos pažeidžia briuselinių kopūstų pumpurus ar kopūstų gūžes, reikia naudoti apsaugos priemones.
  • Auginant ankstyvąsias šakniavaisines daržoves, galima išvengti pažeidimų, bet jei yra problemų dėl vėlesnės generacijos kenkėjų, reikėtų purkšti insekticidais liepos pabaigoje arba įterpti granules vegetacijos viduryje. Regionuose, kur kopūstinių musių lervos padaro daug žalos, vėlyvųjų kopūstų apsaugai efektyvesnis būdas yra naudoti insekticido granules.