Nors vienas Merfio taikomosios morfologijos dėsnių teigia, kad „... aptarnavimo sąlygos, kurios nurodytos instrukcijoje, visada yra perdėtos“, tačiau praktikoje juo vadovautis nerekomenduojame.

Alyvų svarba

Paradoksas – kuo mašina modernesnė, tuo daugiau dėmesio ir priežiūros jai reikia. Visai nesvarbu, ar tai traktorius, ar kombainas, ar plūgas. Todėl smulkmenų įtaka prižiūrint modernias mašinas kartais yra lemiama.

Nereikia daug gilintis, kad suvoktumėte, jog tobulų mechanizmų nėra. Pavyzdžiui, vidaus degimo variklis. Naudingam darbui atlikti panaudojama tik 30–45 proc. į degimo kamerą įpurkštame dyzeline sukauptos energijos. Likusioji dalis skirta įveikti trinčiai, šiluminiams nuostoliams, nemaža dalis pasišalina su deginiais. Beje, trinties nuostoliai sudaro nemažą variklio ir viso traktoriaus energijos nuostolių dalį. Todėl nuo geresnių ar blogesnių tepimo medžiagų naudojimo labai priklauso traktoriaus energijos sąnaudos.

Nors dyzelinio variklio darbo procesai nuolat tobulinami, naudojamos vis pažangesnės medžiagų gamybos ir jų apdirbimo technologijos, tačiau didžiausia trintis yra tarp cilindrų įvorių vidinių paviršių ir stūmoklių žiedų. Priklausomai nuo paskirties, šie žiedai neleidžia dujoms patekti į karterį ir atvirkščiai – alyvai į degimo kamerą. Todėl variklio alkūniniam velenui sukantis vardiniu sūkių dažniu, 50 proc. trinties nuostolių tenka būtent šiai variklio detalių grupei.

Visiems kitiems elementams reikia mažesnės trinties nuostoliams įveikti būtinos galios dalies: apie 20 proc. – guoliams, iki 10 proc. – tepimo ir iki 5 proc. – aušinimo sistemos siurbliui, apie 10 proc. – vožtuvų pavarai. Likę 5 proc. trinties nuostolių atitenka maitinimo sistemos siurbliams.

Nors trintis ir dilimas yra du skirtingi procesai, tačiau pastarasis dažniausiai būna pirmojo pasekmė.

Bet nebūtinai labiau dyla tos detalės, tarp kurių didžiausia trintis – praktikoje dažni ir atvirkštiniai pavyzdžiai. Šiuolaikinis variklis, jei naudojamos kokybiškos eksploatacijos medžiagos, gali įveikti net ir labai sunkias bei sudėtingas darbo sąlygas. Tvarkingas variklis kurį laiką gali dirbti visiškai be alyvos. Šį triuką lyg stebuklą kartais demonstruoja abejotinos kokybės alyvų priedus (paviršius atstatančius ar trintį ir dilimą mažinančius) gaminančios kompanijos. Bandomasis variklis puikiausiai dirbs tuščiosios eigos sūkiais. Kurį laiką nekils problemų net tolygiai juos didinant. Trinties paviršiai neužstringa dėl susiformavusios alyvos plėvelės, bet pasiekus kritinę apkrovą, padidinus alkūninio veleno sūkių dažnį, prasidės metalo tamprioji deformacija ir paviršiai užstrigs.

Trinties paviršių yra ne tik traktoriaus variklyje (alkūninio ir skirstymo velenų slydimo guoliuose, cilindruose, maitinimo sistemų elementuose, krumpliaratinėse papildomų įrenginių pavarose), bet ir transmisijoje, hidraulinėje sistemoje (įvairių tipų pavarose, daugiadiskėse sankabose ir stabdžiuose, siurbliuose, hidrauliniuose varikliuose, vožtuvuose), pakaboje (pvz., jos lankstuose). Todėl tepimo medžiagoms ir jų kiekiui sistemose būtina skirti ypatingą dėmesį.

Alyva tuo geresnė, kuo mažesnis dilimas, esant didesnėms apkrovoms (slėgiui). Be to, geresnė (galima orientuotis pagal alyvos gamintojo reitingą; pripažintų gamintojų alyvos, jei jos nėra falsifikuotos, paprastai pasižymi geresnėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis) alyva lėčiau užsiteršia dilimo produktais. Laiku nepakeitus senosios alyvos, dilimo produktų nuosėdos padengia visus paviršius, mažindamos kanalų pralaidumą. Dėl to sumažėja alyvos debitas ir paviršiai greičiau dyla, ypač labiausiai apkrautose trinties porose.

Sumažėjęs slėgis variklio tepimo sistemoje ypač žalingas turbokompresoriui, kurio darbo ratus jungiantis velenas sukasi slydimo guoliuose. Jie tepami slėginiu būdu. Išjungus variklį, po 15–20 min. turbokompresoriaus veleno ir slydimo guolio temperatūra pasiekia kritinę ribą. Ši temperatūra 1,5–2 kartus viršija optimalią darbinę temperatūrą. Jei naudojama prastesnė alyva (ypač nepritaikyta ilgesniam, 500–600 mval. keitimo intervalui), turbokompresoriaus velenas gali paprasčiausiai užstrigti, o sandarikliai – perkaisti ir deformuotis (tapti pralaidūs). Todėl su turbokompresoriumi susiję gedimai dažnai būna ne dėl netinkamų eksploatacijos sąlygų, o dėl netinkamos alyvos. Ne vienas serviso meistras gali patvirtinti, kad pakeitus alyvą į geresnę, dingsta bėdos ir su turbokompresoriumi.

Didžiausią įtaką alyvos sąnaudoms variklyje turi cilindrų įvorių vidinio paviršiaus, stūmoklių ir jų žiedų susidėvėjimas. Priklausomai nuo cilindrinės-stūmoklinės grupės būklės, alyvos sąnaudos gali padidėti net 2 kartus. Nustatyta, kad dujų srautui į karterį padidėjus nuo 15–25 l/min. iki 60–100 l/min., alyvos sąnaudos padidėja 2–2,5 karto. Alyvos sąnaudos sparčiai didėja ir užsiteršus karterio vėdinimo sistemai, perkaitinus ar peraušinus variklį. Sumažėjus aušinimo skysčio temperatūrai du kartus, nuo optimalios darbinės 80–85o C iki 40–50o C, degalų sąnaudos padidėja 8–10 proc. Taip nutinka ir perkaitinus variklį.

Variklio šiluminį režimą reikia nuolat stebėti, tikrinti, ar neužsiteršę aušintuvai, periodiškai nuvalyti jų plokšteles (varikliuose, kuriuose galima keisti ventiliatoriaus mentelių atakos kampą ir taip nupūsti ant plokštelių susikaupusius nešvarumus, šį procesą būtina įtraukti į sudaromų komandų seką). Ir perkaitinto, ir peraušinto variklio galia yra mažesnė.

Naudojant net ir pripažinto gamintojo, tačiau blogesnės kokybės klasės alyvą, sumažėja mazgo resursas. Pravartu atidžiai išanalizuoti eksploatacijos instrukcijose nurodytus parametrus (kokia kokybės klasė, klampio indeksas) ir gamintojo rekomendacijas.

Savaeigių žemės ūkio mašinų varik­liams (ir likusiems mazgams) nerekomenduojama pirmąsias 50 mval. dirbti didelės apkrovos ar didžiausių sūkių režimais. Nors ne visi gamintojai tai akcentuoja, tačiau po 50 mval. patartina pakeisti variklio alyvą, tepimo ir maitinimo sistemos filtrus. Jei gamintojas numato, alyvą būtina pakeisti ir transmisijos bei kituose mazguose.

Traktoriui dirbant ypač sunkiomis sąlygomis (dėl parinktų traktoriaus galimybėms ribinio padargų darbinio pločio, dirbant kalvotose vietovėse, dulkėtoje aplinkoje), t. y. esant didelėms apkrovoms, kai variklis dirba dideliais sūkiais ir technologinėms operacijoms atlikti naudojamos žemesnės pavaros, patartina laikytis ne maksimalių periodinės techninės priežiūros intervalų, o šias operacijas atlikti 1,5–2 kartus dažniau. Tai ne eksploatacijos skysčių gamintojų ir kompanijų aptarnavimo meistrų įgeidis. Tiesiog sunkiau dirbančiuose mechanizmuose visi eksploatacijos skysčiai ir medžiagos greičiau netenka pirminių, būtinų mazgo darbui be sutrikimų, savybių.

Alyvą ir filtrus keisti dažniau reikia ne tik priklausomai nuo darbo sąlygų, bet ir nuo variklio išdirbio. Alyvos darbo sąlygos senuose varikliuose sudėtingesnės, nes paprastai juose įkaitusios dujos per nesandarumus cilindruose patenka į karterį.

Alyvos kiekiui papildyti patartina naudoti to paties gamintojo, tos pačios kokybės klasės ir klampio alyvą. Skirtingų gamintojų net ir tuos pačius indeksus bei gamintojo rekomendacijas turinčiose ­alyvose gali būti ištirpinti skirtingi priedai ar gali skirtis jų santykis. Todėl dviejų gamintojų alyvos ne visą laiką tarpusavyje suderinamos. Tačiau jei darbo metu nebuvo kitos išeities, grįžus į dirbtuves patartina seną alyvą išleisti ir pripildyti naujos.

Dažniausiai traktorių transmisijos ir hidraulinės sistemos karteriuose alyva yra bendra. Prie traktoriaus prijungus bet kokį agregatą, alyva susimaišo. Jei prieš tai senoji alyva traktoriuje buvo pakeista nauja, prijungus vieną ar kelis seniau naudotus agregatus, bendrosios jos savybės suprastėja. Alyvai pakanka vieną kartą pasiekti darbinę temperatūrą, kad toliau net ir nenaudojama po truputį pradėtų senti. Tiesa, kokybiškų alyvų gamintojai stengiasi didinti atsparumą oksidacijai (oksidacijos indukcijos periodą), t. y. ilgina trukmę, per kurią oksidacija nesukelia didesnių fizinių alyvos pokyčių.

Ūkyje, turint bent vieną vakarietišką traktorių, patartina naudoti kokybiškas alyvas visam mašinų parkui.

Greitai patamsėjusi variklio alyvos spalva nebūtinai rodo prastą jos kokybę. Paprasčiausiai alyvoje yra efektyvių plaunamųjų priedų, kurie nuo vidinių variklio sienelių ir iš kanalų išplovė dervas bei susidariusias nuosėdas.

Skirtingos paskirties alyvas saugiausia laikyti skirtingose vietose: atskirose lentynose, priešingose pusėse ar pan. Jei jos sudėtos chaotiškai, skubant labai lengva sumaišyti.

Plastiniai tepalai, turintys žemą lašėjimo temperatūrą (ši savybė priklauso nuo naudojamų tirštiklių), taip pat naudojami neefektyviai, didesniais negu būtina kiekiais. Priežastis – suskystėjęs tepalas gali ištekėti iš guolių, nuslinkti nuo trinties paviršių arba veikiamas išcentrinės jėgos tiesiog išsitaškyti. Nustatyta lašėjimo temperatūra visą laiką didesnė už darbo temperatūrą, pavyzdžiui, jei lašėjimo temperatūra yra 100o C, tai darbo – apie 15–20o C žemesnė.

Eksploatacijos sąlygos

Bet kokios savaeigės mašinos paramet­rai tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo. Žingeidus, besidomintis ir suprantantis jam patikėtos mašinos sistemų darbą vairuotojas gali dirbti maksimaliai efektyviai: našiai, taupiai, mažiausiai kenkdamas jį supančiai aplinkai.

Didelę įtaką efektyviam darbui turi patirtis. Dirbantieji su mašinomis patvirtins, kad nėra dviejų vienodų net ir to pačio modelio bei markės traktorių. Net ir aprūpintas moderniausiomis, darbą palengvinančiomis elektroninėmis valdymo sistemomis, kiekvienas traktorius turi savitą charakterį. Todėl bendras nuostatas, nurodytas valdymo instrukcijoje, būtina priderinti ne tik prie konkrečių darbo sąlygų, bet ir prie vairuotojo darbo metodų bei individualių mašinos savybių. Vaizdžiai tariant, vairuotojas ir mašina turi prisiderinti vienas prie kito. Jei to padaryti nepavyksta, kenčia mašina.

Siekiant ekonomiškumo ir ekonominio efektyvumo, visoms savaeigėms mašinoms (traktoriams, kombainams, automobiliams) galioja panašios taisyklės.

Jei leidžia sąlygos, sumažinus mašinos masę 1 proc. galima tikėtis ir 1 proc. degalų ekonomijos. Tai ypač svarbu traktoriams transporto darbuose. Papildomi balastiniai svoriai arba didesnė konstrukcinė masė didina riedėjimo pasipriešinimą, atitinkamai ir degalų sąnaudas.

Žiemą, temperatūrai nukritus žemiau 0o C, degalų sąnaudos padidėja vidutiniškai 10–15 proc. Nukritus aplinkos temperatūrai iki –10–15o C, dėl didesnio alyvos klampio variklyje, transmisijoje ir hidraulinėje sistemoje degalų sąnaudos pirmosiomis darbo minutėmis gali būti 1,5–2 kartus didesnės, negu varikliui pasiekus darbinę temperatūrą. Dėl didesnių trinties nuostolių pirmosiomis minutėmis šių sistemų negalima smarkiai apkrauti.

Esant sudėtingai kelių konfigūracijai (pavyzdžiui, 1 km kelio – daugiau kaip 5 vingiai ne didesniu kaip 40 m spinduliu), degalų sąnaudos padidėja iki 10 proc.

Dažni sustojimai (daugiau negu po vieną 1 km atkarpoje) arba judėjimas žemesnėmis pavaromis (mažesniais transportiniais greičiais) ir didesniu variklio sūkių dažniu, degalų sąnaudas padidina 10–20 proc. Pavyzdžiui, 60 km/val. greitis yra apie 20 proc. ekonomiškesnis už 50 km/val. Panašiu dydžiu ekonomiškiau važiuoti ir 50 km/val. greičiu vietoj 40 km/val. Todėl jei traktorių dažnai naudosite transporto darbuose, pasirinkite ne mažiau kaip 50 km/val. greitį išvystantį modelį. Dar efektyviau, jei šis greitis bus pasiekiamas, esant ekonomiškam 1 700–1 900 min-1 variklio sūkių dažniui.

Didelę įtaką degalų sąnaudoms turi pavarų dėžės tipas. Mechaninėje arba hidromechaninėje dėžėje, kurioje pavarų perjungimas patikėtas vairuotojui, neteisingas darbo sąlygų įvertinimas (t. y. neteisingos pavaros – perdavimo skaičiaus pasirinkimas) degalų sąnaudas padidina 15–20 proc., o alyvos – net iki 40–60 proc. Tai nulemia arba per mažas variklio sūkių dažnis (perkrovos režimas), arba per didelis.

Toks degalų ir alyvos sąnaudų padidėjimas gali būti ir pavarų dėžėse su dinaminiais reduktoriais, kuriose automatiniu būdu eigoje perjungiamas per mažas pavarų skaičius. Todėl vairuotojui čia būtina pasirinkti ne tinkamiausią pavarą, o tinkamiausią diapazoną.

Renkantis traktorių, svarbu atkreipti dėmesį ne tiek į bendrą pavarų skaičių (kuo jis didesnis, tuo geriau panaudojama variklio galia), kiek į skaičių pavarų, kurias galima perjungti eigoje, ypač į pavarų skaičių, kurios eigoje perjungiamos automatiškai. Čia galioja taisyklė – kuo daugiau eigoje ir automatiniu būdu perjungiamų pavarų, tuo darbas ekonomiškai efektyvesnis. Paliekant nuošalyje atskirų pavarų dėžių naudingumo koeficientus, kurie išties gali pateikti staigmenų, pateikta taisyklė iš esmės yra teisinga.

Dirbant labai sunkiomis sąlygomis, degalų sąnaudos gali būti iki 35 proc. didesnės. Naujos arba po kapitalinio remonto mašinos degalų sąnaudos gali 5 proc. viršyti vidutines. Naudojant prastesnės kokybės negu būtina konkretaus variklio maitinimo sistemai, ypač jei ji didelio slėgio (iki 1 600 bar), netinkantį konkrečiam sezonui dyzeliną ir kitas eksploatacijos medžiagas, be visų kitų neigiamų pasek­mių neišvengiamai padidėja degalų sąnaudos (3–12 proc.).

Susidėvėjusios detalės mažiau lemia didesnį degalų sąnaudų poreikį negu prastai sureguliuoti mechanizmai. Pavyzdžiui, susidėvėjusi cilindrinė-stūmoklinė detalių grupė padidina degalų sąnaudas 10–12 proc., tuo tarpu neteisingi variklio valdymo parametrai ekonomiškumą sumažina 20–25 proc.

Natūralus detalių dėvėjimasis turi mažesnę įtaką ir galios sumažėjimui. Pasiekęs resursinį išdirbį (7–15 tūkst. mval.) tvarkingai eksploatuotas variklis netenka 8–15 proc. savo vardinės galios. Tuo tarpu neteisingi variklio valdymo parametrai ar netiksliai sureguliuota maitinimo sistema galią sumažina iki 30 proc.

Specialistai sutaria, kad, blogėjant mašinos techninei būklei, degalų sąnaudos didėja 20–30 proc. Jei savaeigės mašinos būklė labai prasta, degalų sąnaudos dar didesnės.

Ar leisti varikliui dirbti tuščiąja eiga, kol jis pasieks darbinę temperatūrą? Moderniuose traktoriuose, kurių varikliai turi didelio įpurškimo slėgio maitinimo sistemas ir kurių darbas akylai sekamas kontrolerio, šios procedūros daryti neverta. Važiuojant variklis greičiau pasiekia darbinę temperatūrą, ant purkštukų mažiau kaupiasi nuosėdų. Žinoma, varikliui nepasiekus darbinės temperatūros, jo negalima apkrauti. Tačiau, kol nuvažiuosite iki lauko, darbinę temperatūrą variklis garantuotai pasieks (pakanka 3–5 min.).

Lygindami techniškai tvarkingų ir neprižiūrėtų mašinų degalų bei tepimo medžiagų sąnaudų skirtumus, neatsižvelgėme į išmetamųjų dujų emisijos pokyčius. Svarbu žinoti, kad beveik visais paminėtais atvejais pabloginami ekologiniai jėgos agregato rodikliai. Tačiau daugumai vartotojų kol kas svarbesnės tiesiogiai su jų pinigine, o ne su sveikata, susijusios išlaidos.