Vieni pirmųjų šį pavasarį lauko dienas pradėję organizuoti bendriovės „Kustodija“ specialistai įsitikinę, kad labai svarbu pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai, įvertinti pasėlius ir nuspręsti, kuo galima padėti augalams.

Šakių rajone, Griškabūdyje, susirinkę Marijampolės apskrities žemdirbiai apžiūrėjo aplinkinių ūkių – Griškabūdžio ir Lukšių žemės ūkio bendrovių bei ūkininko Raimondo Maksvyčio – laukus. Balandžio pirmąjį dešimtadienį vėsūs orai sustabdė prasidėjusią žiemkenčių vegetaciją – javų pasėliai papilkėjo, o rapsų įgavo melsvą atspalvį.

Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininko Vytauto Liako, daugiausia streso augalai šį pavasarį patyrė tuomet, kai po staigaus ir stipraus atšilimo pačioje kovo pabaigoje vėl plūstelėjo vėsūs orai, kai temperatūra naktimis krisdavo gerokai žemiau nulio, o dienomis nepakildavo aukščiau kaip 4–5o C šilumos.

Svarbu nevėluoti nupurkšti

Išrovus žieminių kviečių veislės Širvinta augalus matyti, kad neseniai išleistos šaknelės tiesiog sukasi atgal – tai rodo, kad augalai neturi augimo energijos. Visas laukas pilko atspalvio, nes augaluose nevyksta fotosintezė. „Tokį lauką patartina nupurkšti mikroelementinėmis trąšomis Tytanit, kurios turi savybę atstatyti bežūstančias ląsteles“, – pataria V. Liakas. Žemdirbiams siūloma išbandyti ir naujas trąšas Bortit plius (boro ir titano veikliosios medžiagos). Atšilus orams, žieminius kviečius rekomenduojama purkšti mikroelementų trąšomis: Plonvit javams (1,0 l/ha) + Tytanit (0,2 l/ha) + Magnis Super (5,0 kg/ha). Jau pernai ūkininkai įsitikino šio tirpalo veiksmingumu – apipurkšti augalai greičiau atnaujino gyvybinius procesus.

Melsvas rapsų lapų atspalvis reiškia, kad rapsai neįsisavina maisto medžiagų (pavyzdžiui, fosforas įsisavinamas tik tuomet, kai dirvos temperatūra pakyla iki 12o C). Trąšose Bortit esantis boras atstato meristeminių audinių vystymąsi. Dėl boro trūkumo dažniausiai irsta jauni augančių augalų audiniai. Deja, žemdirbiai dažnai boro trūkumą pastebi per vėlai – tik nubyrėjus rapsų pumpurams.

Plinta miltligė, gausu amarų ir rapsinių žiedinukų

Kai augalai nusilpę, prie jų tiesiog limpa ligos ir kenkėjai. „Syngenta Agro Services AG“ atstovybės Lietuvoje agronomas-konsultantas Juozas Semaška įdėmiai apžiūrėjęs pasėlius konstatavo, kad miltligė žieminiuose kviečiuose nėra ryški, mat dabar nusistovėję orai yra tiesiog per šalti, kad ji plistų. Tačiau pasėlis tankus ir vešlus, tad bent vieno purškimo nuo miltligės tikrai prireiks. Ant apatinių kviečių lapų jau matyti septoriozės požymių, bet jei pavasaris bus sausas ir ne per šiltas (tokie paprastai ir būna mūsų šalyje), tai septoriozės požymiai taip ir liks tik augalų apačioje.

„Gaudyklėse jau įkrito rapsinių žiedinukų ir net paslėptastraublių, o kviečių laukuose gausu amarų. Kai tik galėsite įvažiuoti į rapsų laukus, purkškite pasėlius insekticidais“, – patarė V. Liakas.

Naujų produktų bandymai

Lukšių žemės ūkio bendrovėje žieminių kviečių veislės Zentos lauke (iš rudens tręšta 250 kg/ha NPK 8-20-30, o pavasarį – 300 kg/ha KAN) išbandytas herbicidų Boxer (1,5 l/ha) ir Logran (25 g/ha) veikimas. Rudenį panaudotas mišinys (kviečiams turint pirmuosius du lapelius) davė gerą efektą – bendrovės pirmininkas Jonas Pranaitis tikisi, kad pavyks išvalyti lauką nuo smilguolių. Pavasarį čia užteks nedidelės dozės herbicido Banvel ir laukas bus švarus. Logran ypač efektyviai naikina rapsų pabiras (kai kviečiai sėjami po rapsų). Boxer iš rudens sunaikina dirvines smilguoles. Lukšiuose atliekami ir insekticido Karate Zeon bandymai. Tobulesnė insekticido forma – mikrokapsulių suspencija – yra saugesnė naudotojui, neturi aštraus kvapo.

Rapsų augintojai kasmet nemažai nuostolių patiria dėl ankstyvo rapsų sėk­lų išbyrėjimo. „Kustodijos“ pardavimų vadovas Remigijus Peleckis pristatė naują mūsų rinkoje iš natūralių pušies sakų pagamintą produktą – Aventrol. Nupurškus juo rapsų pasėlius (0,7 l/ha), ankštaros padengiamos plona natūralia plėvele, kuri saugo sėklas nuo išbyrėjimo, – taip išsaugoma nemenka derliaus dalis.